Įsigyti nuosavą namą - daugelio svajonė, tačiau prieš ją įgyvendinant, svarbu atidžiai išsirinkti tinkamą sklypą. Klaidų, renkantis sklypą, sąrašas gali būti ilgas, todėl svarbu įvertinti visus galimus "kabliukus", kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą.
Viena iš dažniausių klaidų, pasak "Capital Architects" architektės-projektų vadovės Ievos Pavilonės, yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir jo aplinkoje neįvertinimas. Dažnai žmonės pagalvoja apie įvažiavimą į sklypą ir namo orientaciją, tačiau pamiršta apie apsaugos zonas, kurios gali riboti užstatymą.
Sklypo pasirinkimo svarba
Apsaugos zonos gali būti nustatytos inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, elektros, vandentiekio ar nuotekų. Taip pat gali būti kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliams, kuri gali siekti iki 10 metrų nuo įvažiavimo pusės. Be to, svarbu įvertinti gaisrinius reikalavimus, kurie riboja užstatymą iki kaimyninių pastatų.
Projektuojant namą mieste, reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o kaimo vietovėje - ne toliau nei 1 km atstumu nuo vandens telkinio. Jei šių reikalavimų nėra, gali tekti projektuoti kūdrą ar gaisrinius rezervuarus sklype, o tai apriboja užstatymą. Tačiau perkant sklypą šalia vandens telkinių, reikia būti atsargiems dėl pakrančių apsaugos zonų reikalavimų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar sklype yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. Be to, apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai.
Jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, būtina griežtai vadovautis planu ir įvažiavimą į sklypą daryti ten, kur jis numatytas.
Pasak I. Pavilonės, ne visada yra galimybė suprojektuoti tokį namą, kokio nori pirkėjai, nes jam tiesiog netinka įsigyto sklypo forma. Pirkdami sklypą, žmonės dažnai neįvertina, kokios namo formos, kelių aukštų namo norės. Taip pat svarbu pagalvoti, ar reikės papildomų pastatų sklype.
Net jeigu sklype nėra apsaugos zonų, gali būti, kad vis tiek nepavyks pastatyti visko, ko žmogus nori dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais.
Architektė pataria, kad norint pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, reikėtų ieškoti apie 12 arų sklypo. Tokiame sklype dažniausiai projektuojamas vieno aukšto namas su normalaus dydžio kiemu. Jei kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 arų sklype galima užstatyti preliminariai apie 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams užtektų ir 8 arų sklypo.
Iš esmės, namo projektas ir sklypo pasirinkimas turėtų vykti kompleksiškai. Reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą.
Patarimai, kaip nepadaryti klaidų renkantis sklypą:
- Susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą.
- Įsitikinti, ar teritorija yra gyvenamoji, ar šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų.
- Prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą.
- Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu.
- Pasižiūrėti NT išrašą, nes jame galima rasti daug naudingos informacijos, aprašyti servitutai, apsaugos zonas.
- Visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.
Minimalus sklypo dydis Vilniaus mieste
Norint statyti individualų gyvenamąjį namą, minimalus žemės sklypo dydis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus. Apskritai vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2. Kai pasirenkamas vienbučio blokuoto užstatymo tipas, kiekvienam namui skirtas sklypas (arba jo dalis) turėtų būti ne mažesnis kaip 200 m2.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad minimalus sklypo dydis gali skirtis įvairiose miesto dalyse. Šią informaciją galima pasitikslinti Vilniaus savivaldybės nutarimuose ir urbanistiniuose planuose.
Sklypas sodų bendrijoje
Žemės sklypai sodo bendrijose yra pigesni nei namų valdos. Namams iki 80m2 nereikia statybų leidimo. Tokiuose namuose galima komfortiškai gyventi ištisus metus. Tačiau reikia įvertinti, kad žemės sklypai sodų bendrijose yra mažesni, vos 5-6 arų, ir dažnai nutolę nuo miesto, todėl kiek sudėtingesnis susisiekimas. Be to, gali būti reikalingas sodo bendrijos pirmininko bei kaimynų sutikimas.
Statyba be statybos leidimo
Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus:
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m2.
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Reikalavimai statant ūkinį pastatą iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m²
- Statybos leidimas nereikalingas, bet būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą.
- Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą.
- Minimalūs atstumai nuo sklypo ribų - pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos.
- Pastato aukščio ir aukštų skaičiaus apribojimai - dažniausiai leidžiama statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda.
- Visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę.
- Žemės sklypas turi turėti tikslius kadastrinius matavimus.
- Būtina pasirūpinti inžinerinių tinklų prijungimu reikalavimais: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimu.
- Pastatas turi atitikti tam tikrus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
Žemės sklypų dydžių apribojimai pardavimui (pagal LR įstatymus)
Pagal LR įstatymus, kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai dvaro sodybos teritorija pagal teritorijų planavimo dokumentus arba dvarų sodybų teritorijų ribų planus nustatyta didesnė.
Miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip:
- 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone
- 0,3 ha - kituose miestuose.
Jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, bet ne didesnis kaip:
- 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone
- 0,3 ha - kituose miestuose.
Pavyzdys: Sklypas Mažeikiuose
Jei turite 25 arų namų valdos sklypą Mažeikiuose, kuriame pagal reglamentą tankis yra 20%, o maksimalus užstatymas 500 kv.m, galite statyti du sublokuotus dvibučius, po 184 kv.m.
Tačiau, planuojant statybas, svarbu atsižvelgti į atstumo ir priešgaisrinius reikalavimus statiniui nuo namo, nuo kaimyno namo ir/ar tvoros, bei nuo kaimynų pravažiuojamo kelio.
Energetinė klasė
Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę.
50 arų asmeninės rekreacinės paskirties sklype galite statyti vasarnamį, kuris bus pritaikomas gyventi ištisus metus, tačiau svarbu laikytis apribojimų - ne daugiau 5m aukščio ir 50m2 ploto.
Architekto patarimas: 7 dažniausios išplanavimo klaidos + ką daryti vietoj jų
Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype
Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams.
Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Jei yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.
Jei nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos pagal statinio projektavimo sąlygų sąvade nurodytus reikalavimus (į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.).
Reikalavimai patalpoms
Kambariai gali būti įrengiami visuose Namo aukštuose, mansardoje, mezonine, išskyrus rūsius.
Natūralus apšvietimas išreiškiamas apšvietos koeficientu, kuris lygus perforuoto atitvarų ploto (langų, lublangių, stoglangių, išorės durų) įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykiui.
Namo insoliacijos reikalavimai yra šie: 1-3 kambarių Name bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių namuose, - bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. insoliacijos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2,5 valandos.
Gaisrinė sauga
Namo, kaip statinio, esminis reikalavimas „Gaisrinė sauga" turi būti įvykdytas, vadovaujantis STR 2.01.01(2):1999. Reglamente pateikiami pagrindiniai Namui būdingi svarbiausi priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti STR 2.01.04:2004 pagrindu, kuriame Namas priskiriamas P.1.4 grupei.
Sublokuoti Namai turi būti atskiriami ištisinėmis 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis, kurios turi būti pastatytos per visą Namo aukštį ir neleisti gaisrui išplisti iš vieno Namo į kitą, sugriuvus Namo konstrukcijoms iš gaisro židinio pusės.
Namuose, kurių rūsiuose įrengiama automobilių saugykla, pirtis, katilinė, iš rūsio turi būti įrengiamas papildomas atskiras nuo Namo antžeminės dalies išėjimas. Išėjimo atstumas iš pirties iki lauko turi neviršyti 15 m.
Kai užstatytoje teritorijoje nėra vandens tinklų, priešgaisriniams tikslams gali būti naudojami natūralūs vandens telkiniai (ežeras, upė ir pan.) arba priešgaisriniai rezervuarai.
Dviejų aukštų Name žmonių evakuacijai leidžiama įrengti vienus 2 tipo vidaus laiptus, taip pat sraigtines laiptines ar laiptines su trapecinio tipo laiptais.
Trijų ir daugiau aukštų Name leidžiama žmonių evakuacijai įrengti 2 tipo laiptus, kai norint patekti į išorę, jomis reikia užkopti arba nusileisti ne daugiau kaip vienu aukštu.
Mikroklimatas ir vandens tiekimas
Namo mikroklimato parametrai - šildymo sezono metu šildymo oru sistema turi atitikti Namo patalpų šiluminio komforto aplinkos parametrų normuojamas vertes, nustatytas HN 42:2004.
Oro drėgmė reguliuojama, naudojant efektyviausias šildymo ir vėdinimo sistemas.
pakankamą šildymo įrenginių galią, kuri nustatoma apskaičiavus šilumos nuostolius per pastato atitvaras bei normalų maksimalų vandens garų kiekį.- įrengiant lietaus nuvedimo latakus ir vamzdžius nuo stogo.
Į Namą turi būti tiekiamas geriamos kokybės vanduo iš komunalinių ar vietinių vandentiekio inžinerinių tinklų.
Minimalus geriamo vandens kiekis - 200 l/d. 1 žmogui; jei į namą tiekiamas ir negeriamos kokybės vanduo, geriamo vandens kiekis gali būti sumažintas iki 100 l per dieną. Jei vandens tiekimo sistemoje galimi vandens tiekimo trikdžiai, Name (ar sklype) turi būti įrengiamas vandens bakas (vandens bokštas), kurio aukštis turi būti pakankamas reikiamam slėgiui sudaryti.
Namo nuotekų šalintuvo reikalavimus nustato STR 2.07.01:2003. Nesant nuotekų priimtuvo, kaimo vietovėse gali būti įrengiami lauko tualetai.
Kietųjų atliekų šalinimas: atliekos (pagal atskiras jų rūšis) kaupiamos konteineriuose, talpyklose ir pan. Konteinerių ar talpyklų aikštelės turi būti padengtos vandeniui nelaidžia danga.
Laikantis nuotekų kaupimo rezervuarų sandarinimo reikalavimų.
Saugos reikalavimai
Atsidarantys langai, kurių palangės yra žemesnės nei 0,90 m nuo grindų paviršiaus ir žemės paviršius Namo išorėje toje vietoje yra žemesnis daugiau kaip 1,5 m už grindų Namo viduje lygį, privalo turėti įtvirtintą aptvarą (turėklus). Šiame ir kituose Reglamento punktuose nurodytų aptvarų (turėklų) aukštis turi būti ne žemesnis kaip 0,9 m. Tarpai tarp aptvaro (turėklų) elementų nenormuojami.
Garso izoliacija
Namo garso klasė (akustinio komforto lygis) parenkama pagal statytojo (užsakovo) pageidavimą, nurodytą techninėje užduotyje STR 1.05.06:2005. Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi, vadovaujantis STR 2.01.07:2003. Minimali privaloma naujai projektuojamo Namo garso klasė - E.
Rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų Namų garso klasė neturi pablogėti.
tags: #projektuojant #didesni #nei #300 #m2 #gyvenamaji