Prudo kasimas sodo sklype: leidimai, reikalavimai ir patarimai Lietuvoje

Daugelis žmonių, turinčių nuosavą namą, sodybą ar sodo sklypą, dažnai svarsto, kad norėtų turėti savo vandens telkinį, kuriame galėtų maudytis ir meškerioti, arba tiesiog apželdinti ir taip sukurti gražų vaizdą kieme. Iš tikro, iškasti nedidelę kūdrą, “prūdą”, nekainuoja daug. Tačiau ką reiktų žinoti prieš imantis tokių darbų? Pirmiausia - teisinė pusė. Šiame straipsnyje aptarsime, kokius reikalavimus reikia žinoti norint įsirengti vandens telkinį savo sklype Lietuvoje.

Kūdra kieme - puikus kraštovaizdžio elementas. Šaltinis: manoukis.lt

Kūdra ar tvenkinys?

Pirmiausia specialistai primena, kad reikėtų nemaišyti kūdrų ir tvenkinių. Pasak jų, kūdra yra nedidelis dirbtinis nepratekamas paviršinio vandens telkinys, kuris gali būti sudarytas iškasus duobę ir ją užpildžius vandeniu. Kūdros vanduo naudojamas drėkinimui, žuvivaisai, gyvulių girdymui, buitinėms reikmėms.

Tvenkinys - tai dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote, todėl vandens telkiniai, kuriuos žmonės įsirengia savuose sklypuose, dažnu atveju yra kūdros.

Kūdros nuo tvenkinio skiriasi tuo, kad jos sudarytos iškasant daubą ir čia nenaudojamos jokios hidroizoliacinės priemonės, kurios atskirtų telkinio vandenį nuo gruntinio vandens. Telkinys nepapildomas iš upių, ežerų ar kanalų.

Leidimai kūdroms

AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Arūnas Čepelė nurodo, kad norint įsirengti kūdrą - leidimų nereikia, visgi yra nemažai bendrųjų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus nustato dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas.

Jei jūsų žemės sklypas nėra valstybės saugomoje teritorijoje, norint išsikasti kūdrą leidimo nereikia - neribojamas nei jos gylis, nei plotas. Tačiau apribojimų gali rastis, jei jums priklausantis sklypas yra karstiniame regione.

Svarbu! Kasant kūdrą melioruotoje žemėje, teks gauti savivaldybės leidimą.

Apribojimai

Įsigaliojus naujajai tvarkai, vandens telkinius draudžiama kasti:

• Pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis nei 1 m;
• Nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose;
• Potvynio metu užliejamose teritorijose;
• Natūraliose pievose ir akmenynuose;
• Miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte;
• Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kai vandens telkinys nesusijęs su draustinio paskirtimi ir didesnis nei 0,1 ha.

Taip pat neturi būti:

• Iškirsti saugotini medžiai;
• Sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos;
• Sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės;
• Pažeistos melioracijos sistemos.

Įrengiamo vandens telkinio kranto linija negali būti arčiau kaip 3 m iki storesnių nei 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Kita būtina sąlyga - nuo tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų iki dirbtinio vandens telkinio atstumas turi būti ne mažesnis nei 10 metrų.

Iškastą gruntą atiduoti kaimynui arba tiesiog parduoti draudžiama. Jis turi likti to paties žemės savininko valdose. Jei gruntas nereikalingas tame sklype, kuriame atsirado kūdra, galima jį pervežti į kitą ūkininkui priklausančią teritoriją.

Kaip pradėti?

Išnagrinėjus įmonių, kurios užsiima tvenkinių kasimu, pateikiamus patarimus, stebima, kad pirmiausia pradedama nuo vietos parinkimo, galutinio vaizdo sumaketavimo ir rangovo pasirinkimo. Tai galima padaryti užsakius grunto tyrimus, kurie labai aiškiai parodys, kurioje jūsų sklypo vietoje yra tinkamiausia įsirengti vandens telkinį.

Turint parinktą vietą, galima suprojektuoti galutinį vaizdą, kur bus tiltelis ir pliažas, jis reikalingas ne tik maudymuisi, bet ir žuvims neršti jei tvenkinyje bus auginamos žuvys.

Tuomet turint grunto tyrimus ir norimo tvenkinio vaizdą kreipiamasi į rangovą, svarbu rangovą rinktis atsakingai, peržiūrėti jų ankstesnius darbus, atsiliepimus žmonių, kurie naudojosi jų paslaugomis, bei išsiaiškinti ar jie atlieką darbą kokybiškai.

Tvenkinio kasimas. Šaltinis: agroakademija.lt

Kūdros vieta ir gruntas

Parenkant kūdrai vietą, svarbu atsižvelgti į esamą aplinką, kraštovaizdį. Kūdrai tinkamiausia vieta būtų ta, kuri yra nuolat užmirkstanti, ar tiesiog šiaip žemesnė. Nors kartais tinkama vieta gali būti ir ant kalvos.

Turbūt nereikia net sakyti, kad svarbiausias veiksnys, nulemiantis ar galėsite džiaugtis nuosavu vandens telkiniu yra Jūsų sklype esantis gruntas. Jei jis yra laidus vandeniui (pavyzdžiui smėlis), veikiausiai minties turėti nuosavą vandens telkinį teks atsisakyti. Vandeniui nelaidus gruntas paprastai yra molis.

Kasimo darbai

Prieš pradedant kasimo darbus, būtų labai gerai išsiaiškinti vandeniui nelaidaus grunto storį. Žinodami tai, galėtumėte iš anksto suplanuoti būsimos kūdros gylį. Nežinodami to, galite tiesiog perkasti (nukasti) visą molio sluoksnį ir pasiekti smėlį, kas savaime aišku, greitai ištuštintų Jūsų vandens telkinį.

Kitas svarbus aspektas - iškastas gruntas. Tokio grunto, pagal galiojančias taisykles, negalima parduoti, perleisti ar kažkam atiduoti. Jis turi būti paskleidžiamas tame pačiame arba kitame to paties savininko sklype.

Jei gruntas nereikalingas tame sklype, kuriame atsirado kūdra, galima jį pervežti į kitą ūkininkui priklausančią teritoriją.

Kad kūdra būtų verta savo vardo, jos krantai turi turėti nuolydį. Mažiausias rekomenduojamas 1 prie 2. O kai kurios vietos rekomenduojamos ir su didesniu nuolydžiu. Ypač jei kūdra bus naudojama ir maudynėms. Nuolydis būtinas dėl to, kad neslinktų krantai ir kad vandens telkinys būtų saugus žmonėms ir gyvūnams.

Kūdros forma ir gylis

Neformuokite naujojo vandens telkinio griežtomis linijomis. Tai nedarykite kvadrato, stačiakampio ar kokios kitos taisyklingos figūros. Galutinis rezultatatas pasirodys labai nykus ir nenatūralus.

Jei tik leidžia gruntas, o Jūs savo kūdroje planuojate užveisti žuvų, kūdros gylis turėtų siekti bent jau 3 metrus. Priešingu atveju, Jūsų augintinėms žiemos šalčiai gali padaryti didelių nuostolių. Arba Jums patiems teks pasirūpinti, kad deguonies kiekis po ledu būtų pakankamas, kad žuvys galėtų išgyventi.

Kūdros priekrantės zona

Protingi kasėjai dažnai pataria net suformuoti nedidelę kalvelę kūdros perimetru, kad kuo mažiau lietaus ir polaidžio vandens patektų į kūdrą tiesiogiai nuo žemės paviršiaus. Ir tai daroma vieninteliu tikslu - kad kūdros vanduo išliktų kuo švaresnis.

Vanduo sutekėdamas tiesiogiai nuo žemės paviršiaus surenka ir nemažai įvairių medžiagų iš dirvos paviršiaus. Ir visa tai, kartu su vandeniu, sunešama į kūdrą. Atšilus orams ir įšilus vandeniui, dėl medžiagų pertekliaus, Jūsų kūdra virsta paprasčiausia dvokiančia bala, kurioje puikiai jaučiasi patys įvairiausi vandens augalai, tame tarpe ir dumbliai.

Tuo tarpu, suformavus kalveles, vanduo į kūdrą patenka tik persisunkęs per gruntą ir dėl to gerokai apsivalęs. Tai nėra taisyklė be išimties. Nes, kaip ir daugeliu atveju, viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų ir šeimininko planų, poreikių.

Kūdros apgyvendinimas

Pabaigus kasti kūdrą, darbai toli gražu nesibaigia. Lieka bene svarbiausias ir daugeliui turbūt maloniausias darbas - apgyvendinti kūdrą. Kūdros apgyvendinimas vykdomas dviem etapais. Pirmiausia reiktų pasirūpinti kūdros flora, o ne anksčiau, kaip praėjus metams - ir kūdros fauna.

Suprantama, kad įžuvinti kūdros vos tik išvažiavus ekskavatoriui, nelabai apsimoka. Žuvys paprasčiausiai badaus. Nebent, žinoma, jos bus šeriamos papildomai.

O kalbant apie kūdros fauna, pažymėtina tai, kad pirmiausia reikėtų pasirūpinti kūdros krantais, tai yra juose pasėti bent jau paprasčiausią žolę, kad kuo greičiau susiformuotų velėna ir žolių šaknys neleistų slinkti krantams.

Nauji reikalavimai dirbtiniams vandens telkiniams nuo 2023 m.

Šie pakeitimai numatyti aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintame naujos redakcijos Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše. Aprašo pakeitimai taikomi naujai planuojamai veiklai ir įsigalios nuo 2023 m. vasario 1 d.

Vienas iš naujų reikalavimų - nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą.

Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų.

Kad tarša nepatektų į nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, jo kranto linija turi būti ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir mechanizacijos dirbtuvių.

Reikalavimai dirbtiniams nepratekamiems vandens telkiniams

Dirbtinių nepratekiamų paviršinių vandens telkinių (kūdrų) įrengimo reikalavimai yra reglamentuoti LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583.

Siekiant apsaugoti įrengtą kūdrą nuo šalia esančių objektų taršos, nustatyti minimalūs atstumai nuo šių objektų:

• Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
• Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.

Tvenkinio įrengimo etapai

Tvenkinio įrengimo darbai pradedami nuo tvenkinio projekto parengimo. Dirbant su tvenkinių kasimo ir įrengimo specialistais, pasiekiamas geriausias rezultatas, o tvenkinio projektas įgyvendinamas, atsižvelgiant į Jūsų poreikius, lūkesčius bei biudžetą. Jei tvenkinys nedidelis ir/arba techniškai nesudėtingas, jis, paprastai, įrengiamas be profesionalaus projekto, o tik braižant eskizą.

Jei tvenkinio dydis yra iki 10 arų ploto, vandens telkinio kasimo ir įrengimo leidimas nebūtinas. Tačiau gali būti išimčių, jei sklypas, kuriame planuojamas tvenkinio kasimas, yra valstybės saugoma teritorija, pvz.: nacionalinis ar regioninis parkas, rezervatas, draustinis ar kt.

Tvenkinio vietos parinkimas

Tvenkinio dydis ir vieta parenkama, atsižvelgiant į Jūsų pageidavimus, sklypo teritorijos plotą, landšaftą ir dirvožemį tipą. Optimalus tvenkinio dydis ir forma tiesiogiai priklauso ir nuo Jūsų sklypo specifikos. Tvenkinio vieta yra vienas iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių tvenkinio vandens būklę.

Nepageidautina, kad vandens telkinys būtų nuolatiniame pavėsyje. Kita vertus, kaitrūs tiesioginiai saulės spinduliai visos dienos metu skatina dumblių augimą, arti tvenkinio augantys medžiai padidina šiukšlių kiekį vandenyje, todėl, siekiant išlaikyti švarų tvenkinio vandenį, reikia jį filtruoti teisingai parinkta ir našia vandens filtravimo įranga.

Jei tvenkinys kasamas namų valdos sklype, ir plotas nėra itin didelis, tuomet tvenkinį geriausia įsirengti toje sklypo dalyje, kurią galima būtų stebėti iš namo ar poilsio vietos. Visada malonu sėdint svetainėje ar kitame kambaryje pro langą stebėti tai, kas vyksta sode ar šalia tvenkinio.

Tvenkinio kasimas ir įrengimas

Tvenkinys kasamas, naudojant tinkamo pajėgumo ir funkcionalumo kasimo techniką. Atlikus pagrindinius tvenkinio kasimo darbus, sutvarkoma bei apželdinama tvenkinio pakrantė, įrengiami lieptai, pontonai, o šalia tvenkinio įrengiama terasos ir pavėsinė. Paminėtina, kad tvenkinio įranga ir medžiagos nuolat kontaktuoja su vandeniu, fauna ir flora, todėl turi būti kokybiškos ir ilgaamžės. Jei abejojate kaip pasirinkti, - pasitarkite su specialistas.

Hidroizoliacinė danga

Suformavę tvenkinio šlaitus ir pakrantes, paklokite tvenkinio hidroizoliacine dangą (dar vadinama plėvele ar membrana). Dažniausiai naudojamos PVC (angl. Polyvinyl chloride), HDPE (angl. High-density polyethylene) ir EPDM (angl. Ethylene propylene diene monomer) hidroizoliacinės dangos.

Tvenkinių hidroizoliacijos įrengimui dažniausiai naudojamos PVC ir HDPE membranos. PVC danga gerai pritaikyta mažesniems vandens telkiniams, dekoratyviniams tvenkiniams, o HDPE hidroizoliacinė membrana skirta didelių tvenkinių hidroizoliacijai, kadangi ji yra sutankinta ir labai tvirta bei turi dvigubai ilgesnę tarnavimo trukmę (net iki 50 metų). EPDM danga naudotina, jei tvenkinys turi sudėtingą daugiapakopę dugno formą, taip pat puikiai tinka dekoratyviniams baseinams, eko baseinams ar kitiems nedideliems vandens objektams. HDPE ir EPDM hidroizoliacinės dangos tarpusavyje yra patikimai sujungiamos vulkanizuojant, o PVC danga arba klijuojama PVC klijais arba vulkanizuojama.

Dekoruota PVC danga yra tvenkinių pakrančių įrengimui skirta speciali dekoratyvi smulkių akmenų ar žvirgždo danga, kuri atrodo labai natūraliai. Šią dekoratyvią dangą patartina kloti jau ant hidroizoliacinės membranos ir/arba tekstilės pakloto. Smulkių akmenų danga puikiai tinka ir upelio vagai, fontanui, dekoratyvinio baseino dugnui bei kitiems vidaus ir lauko objektų dekoravimui.

Geotekstilė

Geotekstilė (dar vadinama geomembrana ar tekstilės paklotu) klojama po hidroizoliacine danga, t. y. tarp dangos ir grunto. Tekstilės paskirtis - dangos veiksminga ilgaamžė apsauga nuo mechaninių pažeidimų.

Žemės gruntas nuolat juda. Net jei labai gerai išvalėte tvenkinio dugno gruntą prieš klojant hidroizoliacinę plėvele, vis tiek, metams bėgant, medžių šaknys ir jų stumiami akmenys gali deformuoti ir pradurti hidroizoliacinę dangą. Tad tekstilės audeklas yra būtinas. Jei ant hidroizoliacinės dangos bus dedami akmenys ar akmens skalda, geotekstilę būtinai paklokite iš abiejų hidroizoliacinės dangos pusių.

Vandens filtravimo sistemos

Tinkamos vandens filtravimo sistemos parinkimas ir sumontavimas yra ypač svarbus žingsnis bet kokio tipo ar dydžio tvenkiniui. Kad to išvengtumėte, įsigykite ir įsirenkite tvenkinio valymui skirtą šiuolaikinę įrangą. Vandens filtrai veiksmingai valo tvenkinio vandenį ir padeda išvengti tvenkinio vandens ekosistemos išbalansavimo.

Atstumų ir priešgaisriniai reikalavimai statiniams

Informacijos apie atstumus, priešgaisrinius reikalavimus statiniui nuo namo, nuo kaimyno namo ir/ar tvoros bei nuo kaimynu pravažiuojamo kelio reikia ieškoti savivaldybės teritorijų planavimo skyriuje. Taip pat, jie gali suteikti informaciją apie energetinės klasės pastatus, statomus 50 arų asmeninės rekreacinės paskirties sklype ir ar ant tokio sklypo galima statyti vasarnamį, pritaikomą gyventi ištisus metus.

Kūdros vieta

Parenkant kūdrai vietą, svarbu atsižvelgti į esamą aplinką, kraštovaizdį. Kūdrai tinkamiausia vieta būtų ta, kuri yra nuolat užmirkstanti, ar tiesiog šiaip žemesnė. Nors kartais tinkama vieta gali būti ir ant kalvos.

Tvenkinio priežiūra

Priežiūra yra tikrai nesudėtinga, svarbu stebėti, kad kūdra neapželtų, neuždumblėtų. Priežiūrą ir valymą reiktų atlikti tuomet kai vandens telkinys yra labiausiai nusekęs, dažniausiai tai būna antra vasaros pusė. Reikia iškirsti medžius, nendres, krūmus bei kitus nereikalingus augalus.

Labai svarbu prižiūrint išlaikyti gamtinę pusiausvyrą, todėl valyti vienu metu tik pusę telkinio ir nenaudoti herbicidų, jie kenkia vandens ekosistemai. Būtina prižiūrėti šlaitus, kad po kiekvieno lietaus vanduo nesidrumstu. Tai galima padaryti stiprinant šlaitus naudojant tinklelius, kokosinius kilimėlius, juos reikia užpilti žemėmis ir užsėti veja.

Kainos

Peržvelgus skelbimų portalus galima pastebėti, kad įmonės nusistato įkainius už iškastą arą, tačiau šios kainos skirtingose įmonėse ir rajonuose gali skirtis ir keliomis dešimtimis eurų.

Tariantis su rangovais dėl kainos geriausia susitarti valandinį užmokestį už darbą, ir atskirai susitarti dėl iškąstų žemių tvarkymo kainos, jei tokia paslauga jums bus reikalinga.

Tvoros statymas šalia sklypo ribosAklina tvora nuo sklypo ribos BE kaimyno sutikimo galima statyti, kai nuo tvoros konstrukcijos iki sklypo ribos yra paliekamas 1 metras (nepriklausomai nuo to, kurioje sklypo pusėje ji bus statoma). Nėra skirtumo iš ko bus daroma tvora, reglamentuojamas tik tvoros prašviečiamumas. Žiūrėti STR 1.05.01:2017 7 priedo 1 punktas. Gyvatvorės gali būti sodinamos 1 metro atstumu nuo sklypo ribų.

tags: #prudo #kasimas #sodo #sklype