Raguvėlės dvaras, įsikūręs Lietuvos viduryje, yra išskirtinis šalyje, nes yra vienas iš nedaugelio, kur išlikę visi dvarvietės pastatai. Išlikęs visas Raguvėlės dvaro ansamblis.
Šiandien Lietuvos dvarus įsigyjantys naujieji šeimininkai, drauge su nekilnojamuoju turtu, įgyja ir neįkainojamą istorinę kultūros vertybę, kurių skaičius labai ribotas, tačiau suteikiantis privilegiją istorijos ir kultūros raidą pratęsti, parašyti naują jos puslapį.
Dvarų vertę suformuoja ne tik jų architektūra, panaudotos medžiagos, interjeras ir eksterjeras, tačiau ir jų valdytojų ar apsilankiusių dvaruose svečių istorijos. Todėl ir dvarus įsigyjantys naujieji šeimininkai yra asmenybės, kuriems bendriniai apibūdinimai netinka. Kiekvienas jų turi arba sumanymų, kaip dvarą vystyti, arba, jei dvaras įsigyjamas kaip asmeninė rezidencija, - tai ir šeimininko gyvenimo kelias būna turtingas spalvomis ir turiniu.
Raguvėlės dvaras (2012)
Raguvėlės dvaro architektūrinis ansamblis
Raguvėlės dvaro architektūrinį ansamblį sudaro net 22 statiniai, dalis jų buvo restauruoti. Laiko ir istorinių pervartų išbandymą išlaikė visi kažkada statyti pastatai: dviaukščiai balto mūro centriniai rūmai, oficina, ratinė, du aštuonkampiai vėlyvojo klasicizmo svirnai, suprojektuoti architekto Tomo Tiševskio, pseudogotikinio stiliaus mauzoliejinė koplyčia, sodininko namas, malūnas, arklidės, kalvė, spirito varyklos pastatai ir kt.
Yra galimybė įsigyti dalį komplekso, kurį sudaro - pagrindiniai rūmai, oficina, ratinė, du aštuonkampiai vėlyvojo klasicizmo svirnai. Dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII amžiuje. Statybos truko iki XX amžiaus pradžios.
Per šį laikotarpį keitėsi architektūros stiliai, todėl ansamblio statiniuose galima atrasti ne tik klasicizmo, bet ir XIX a. būdingų romantizmo, neogotikos ir vietos etnografinių bruožų. Iki šių dienų dvaro architektūroje ir interjere išlikę daug autentikos - tai ir portiko frontono puošnus dekoras, vaizduojantis medžioklės trofėjus, glazūruotos koklių krosnys, raštuoti parketai, keramikos plytelių mozaikos.
Raguvėlės dvaras. Šaltinis: Wikipedia
Parkas ir aplinka
Dvarą puošia 8 ha mišraus stiliaus parkas su vyraujančiais geometrinio išplanavimo elementais - parteriu bei atskiras pastatų grupes jungiančiomis alėjomis. Šalia rūmų yra nedidelis tvenkinys, prie kurio šliejasi peizažinė parko dalis. Per parką teka Juostos upė, ankstesniais laikais buvusi užtvenkta, iki šiol likęs „beždžionių tiltas“ per ją.
Raguvėlės dvaro istorija
Raguvėlės dvaras, išskyrus laiką kai buvo sovietiniais laikais nacionalizuotas, priklausė garsiai Lietuvoje Komarų giminei, kurios dėka plėtėsi miestelis, jų rūpesčiu pastatyta ir Raguvėlės Šv. diakono Stepono bažnyčia.
Dvaro sodyba - tai didžiulis potencialas ne tik įkuriant išskirtinę rezidenciją, bet ir turizmo kompleksą, ekologišką ūkį, galima plėtoti bitininkystės, sodininkystės veiklas, išnaudoti žirgyno, bravoro bei kitus statinius. Pastatų gausa leidžia įkurti ne tik rekreacijos, bet ir edukacijos, gydymo - slaugos įstaigas.
Investicijos ir vizijos
Nors Raguvėlės dvaro komplekso pastatai išlikę, buvo prižiūrimi, o kai kurie jų ir šiandien tinkami gyventi, tačiau, norint prikelti visą dvarą naujam gyvenimui reikėtų nemažų investicijų, kurių dydis priklausytų nuo vizijos, kurią ketinama įgyvendinti dvare ir nuo to, kuriuos ir kiek pastatų norima restauruoti, kadangi jų būklė skirtinga.
Galima dvarvietę atkūrinėti, suteikti estinį vaizdą pašiurusiems pastatams, kurti komfortiškas erdves pastatų viduje palaipsniui. Dvaras įsikūręs bemaž Lietuvos centre, patogiai pasiekiamas tiek iš Panevėžio, tiek iš Anykščių, pastatai erdviai įsikomponavę dvaro parke, tad galimos įvairios dvaro vystymo perspektyvos, priklausomai kokią kryptį investuotojas ar dvarą įsigijęs naujasis šeimininkas pasirinks.
Dvarų svarba Lietuvos istorijai ir kultūrai
Didingi, autentiški istoriniai rūmai visada patraukia akį. Lietuvoje yra pavyzdžių, kaip atkurtos dvarvietės tampa rekreacijos, pramogų, edukacijos, kultūros sklaidos centrais, pritraukiančiais lankytojus iš visos Lietuvos, netgi naujai keičiančiais vietovės perspektyvas.
Dvaro įsigijimas gali būti dovana sau ir savo idėjoms, dovana artimiesiems ar visai giminei. Tačiau rūpestis dvaru, jo atkūrimas ir išsaugojimas visada tampa dovana ir visos šalies istorijai bei kultūrai, nes šalia dvarų kūrėsi miesteliai, pro juos vedė keliai, augo šalies ekonominė ir socialinė gerovė - visa tai sudaro fundamentą dabartinės Lietuvos, kuri, todėl, kad turi savo istoriją, turi ir savo ateitį.