Didžiausiam Baltijos šalių geležinkelių infrastruktūros projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti Lietuvoje artimiausiais metais prireiks plataus masto žemės paėmimo - vien ruože tarp Vilniaus ir Kauno planuojama perimti apie 2,5 tūkst. sklypų, kurių bendras plotas siekia maždaug 1,7 tūkst. hektarų. Ši atkarpa taps europinės vėžės jungtimi tarp dviejų didžiausių šalies miestų: čia numatoma nutiesti 95 kilometrų ilgio geležinkelio liniją, o su papildomomis jungtimis visas ruožas sudarys 204 kilometrus. Susisiekimo ministerija jau inicijavo šio ruožo infrastruktūros vystymo planą ir siūlo pradėti žemės paėmimo procedūras Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybėse.
Valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ geležinkelio Kaunas-Vilnius linijai politikai siekia uždegti žalią šviesą. Tad jei valdininkai pritars, nuo šių metų vasario 24 d. iki 2027 m. būtų išperkama gyventojų žemė ir pastatai. Be to, žadama pradėti projektuoti pagrindinę liniją, jungiančią Kauną, Vilnių bei regionines jungtis į Kaišiadoris, Vievį ir Lentvarį.
Ministerija skaičiuoja, kad visuomenės poreikiams iš viso bus paimta apie 2515 žemės sklypų, o jų plotas iš viso siekia 1702 ha. „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros prasidės Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus Nutarimo projektą ir numatoma, kad tęsis iki 2027 m. Pirminiais duomenimis, įgyvendinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras pagal Specialiojo plano sprendinius preliminariai kainuos 100 mln. eurų (tiksli suma bus žinoma tik atlikus visuomenės poreikiams paimamo turto individualaus vertinimo procedūras)“, - teigia Susisiekimo ministerijos atstovai.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ne vieną dešimtmetį skaičiuojantis „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. O Seimas yra priėmęs Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymą, kuriuo buvo palengvintas žemės paėmimas „Rail Baltica“ projekto reikmėms. Kitaip tariant, jei žemės sklypo savininkas sutinka, privačią žemė valstybė nuperka kur kas greičiau, o darbai ir nauja geležinkelio vėžė gali būti tiesiama toliau.
Rail Baltica maršrutas
Žemės paėmimas ir kompensacijos
Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą, per artimiausius dvejus metus čia būtų paimti 279 sklypai, užimantys apie 447 hektarus, o procedūras už 1,43 mln. eurų be PVM vykdys bendrovė „Tyrens Lietuva“. Likusiose savivaldybėse - Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų, Vilniaus miesto ir rajono - žemės paėmimą visuomenės reikmėms ketinama pradėti tik nuo 2028 metų, tam numatant atskirą Vyriausybės sprendimą.
Tuo metu kituose „Rail Baltica“ ruožuose žemės paėmimo procesai jau juda į priekį: atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos planuojama įrengti inžinerines sistemas ir regionines stotis, o šių metų vasarį turėtų prasidėti sklypų paėmimas Panevėžio geležinkelio mazgui. Šiems darbams įgyvendinti papildomai numatyta paimti apie 398 hektarus žemės, o procedūras vykdys „Tyrens Lietuva“ bei jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų grupė „Atamis“ ir „Projects House“.
Dalis žemės paėmimo darbų Kauno geležinkelio mazge bei ruože nuo Jiesios iki Lietuvos ir Lenkijos sienos turėtų būti užbaigti antroje šių metų pusėje, čia visuomenės poreikiams bus perimta atitinkamai 61,7 hektaro ir daugiau nei 1,3 tūkst. hektarų.
Pasirašytos sutartys dėl masinio žemės išpirkimo. LTG grupės įmonė „LTG infra“ pranešė apie pasirašytas sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, susijusias su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu Panevėžio geležinkelio mazge bei ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Žemės išpirkimo paslaugų konkursus laimėjo bendrovė „Tyrens Lietuva“ ir jungtinės veiklos pagrindu dirbanti tiekėjų grupė „Atamis“ bei „Projects House“, kurios darbus vykdys už atitinkamai apie 5 mln. ir 2,3 mln. eurų su PVM.
Susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako teigimu, žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra būtinas etapas, kad projektas galėtų judėti į priekį. Anot jo, „Rail Baltica“ infrastruktūra sudarys sąlygas regionų verslo plėtrai, investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui, kartu stiprindama Lietuvos saugumą, ekonominius ryšius ir susisiekimą su Europa.
2024 metais Vyriausybė patvirtino Panevėžio geležinkelio mazgo bei regioninių stočių vystymo planus, kuriais pavyko išsaugoti visus 23 gyvenamuosius namus sodų bendrijoje „Šilas“ ir numatyta galimybė ateityje įrengti iki septynių regioninių stočių ir stotelių.
„LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo teigimu, po sutarčių įsigaliojimo žemės išpirkimo paslaugos turės būti suteiktos per 26 mėnesius, o prieš priimant sprendimus buvo organizuojami vieši pristatymai ir konsultacijos su gyventojais.
Plečiantis europinio geležinkelio „Rail Baltica“ linijos įgyvendinimo darbams, Susisiekimo ministerija kartu su projektą Lietuvoje įgyvendinančia LTG grupės bendrove „LTG Infra“ atnaujino atsakymus į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus apie žemės išpirkimą visuomenės poreikiams.
Dažniausiai užduodami klausimai skelbiami Susisiekimo ministerijos svetainėje ir oficialiame „Rail Baltica“ puslapyje.
„Dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų sąraše pateikiama svarbiausia informacija - nuo to, kaip vyksta žemės išpirkimas, iki kompensacijų už statinius, sodinius ar želdinius. Siekiame, kad kiekvienas gyventojas būtų kuo geriau informuotas apie „Rail Baltica“ projekto eigą ir aiškiai žinotų savo teises bei galimybes šiame procese“, - teigia susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Žemės išpirkimas visuomenės poreikiams jau vyksta Kauno geležinkelio mazge, taip pat Kauno ir Panevėžio infrastruktūros priežiūros depų teritorijose bei ruože Jiesia (Kaunas)-Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena. Pagrindinės linijos atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos šis procesas jau baigtas.
Laukiama ir paskutiniojo, Kaunas-Vilnius specialiojo plano.
„Naujos infrastruktūros suplanavimas - sudėtingas, apgalvotas procesas, šis klausimas jautrus ne vienam Lietuvos gyventojui. Statant geležinkelio liniją susisiekimo keliai formuojami taip pat pastatant naujus tiltus, vidukus, perėjas. Planuodami kiekvieną būsimos infrastruktūros centimetrą konsultavomės su gyventojais, kurie geriausiai žino vietos poreikius - siekėme atliepti tiek greitojo geležinkelio techninius reikalavimus, tiek kiekvieno gyventojo situaciją“, - sako LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Tarp svarbių žinotinų klausimų yra tai, kaip nustatoma išperkamo nekilnojamojo turto rinkos vertė. Nuostolių už gyvenamąjį namą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais ir atlyginama ta vertė, kuri yra didesnė.
Taip pat statant naują namą, remontuojant esamą arba gerinant gyvenamą aplinką, gali būti kompensuojamos ir šios patirtos išlaidos - tam rekomenduojama kaupti išlaidų apskaitą ir jas patvirtinančius čekius, sąskaitas, kvitus.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros paprastai trunka nuo 22 iki 30 mėn. Pasirašius žemės ar (ir) nekilnojamojo turto išpirkimo visuomenės poreikiams aktą, kompensacijos išmokamos per 10 d.
Konkursus laimėjo įmonės „Tyrens Lietuva“ ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti tiekėjų grupė „Atamis“ (pagrindinis partneris) bei „Projects House“, kurie atliks žemės išpirkimo darbus. „Tyrens Lietuva“ atliks darbų už maždaug 5 mln. Eur (su PVM), „Atamis“ ir „Projects House“ - už maždaug 2,3 mln. Eur (su PVM).
„Žemės paėmimas visuomenės poreikiams - būtinas žingsnis, kad „Rail Baltica“ projektas judėtų į priekį. Ši infrastruktūra atvers naujas galimybes verslui regionuose, skatins investicijas ir sukurs naujų darbo vietų, kartu sustiprindama Lietuvos saugumą, ekonominius ryšius ir susisiekimą su Europa“, - sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
2024 m. Vyriausybė patvirtino Panevėžio geležinkelio mazgo vystymo planą, kuriuo, radus sprendimus, pavyko išsaugoti visus 23 sodų bendrijoje „Šilas“ esančius gyvenamuosius namus.
Taip pat patvirtintas regioninių stočių vystymo planas - ateityje pagal poreikį ir turimą finansavimą galės būti įrengta iki 7 regioninių stočių ir stotelių: Vaškų keleivinė stotis, Joniškėlio mišri prekinė ir keleivinė stotis, Ramygalos, Pasraučių, Ručiūnų keleivinės stotelės, Jonavos prekinė ir keleivinės stotys.
„Nuo specialiųjų planų perėjome prie realių darbų - atrinkome patikimus paslaugų teikėjus, kurie įgyvendins „Rail Baltica“ projektui būtinas veiklas. Po sutarčių įsigaliojimo paslaugų teikėjai paslaugas suteiks per 26 mėnesius“, - sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Gyventojų nuomonė ir protestai
Nepaisant to, pastarąjį mėnesį Lietuvos gyventojų akys krypsta į Kapčiamiestį, kur bus statomas naujas karinis poligonas. Lietuviai visą savo dėmesį skiria būtent šiam žemės lopinėliui, dėl kurio šeštadienį įvyko masinis taikus protestas, sutraukęs apie 1000 dalyvių - vietos gyventojų ir atvykėlių iš kitų miestų bei Lenkijos. Protestuotojai reiškė nepritarimą poligono steigimui, nes nenori prarasti namų, žemių ir miškų, o iš kitur atvykę žmonės pasigedo aiškių valdžios argumentų dėl projekto reikalingumo.
Protestas Kapčiamiestyje
Gyventojai nešė Lietuvos vėliavas, vilkėjo trispalvės šalikus, skambėjo patriotinės dainos, o protestuotojai susikibo į gyvą grandinę apie 1,5 kilometro ruože Kapčiamiestis-Sopockinas.
Vietos gyventojai akcentavo bendruomenės augimą ir jaunimo grįžimą, o pensininkė Elvyra Jančiulienė teigė, kad „jeigu čia padarys poligoną, pirmiausia mes ir gausim“. 75-erių Anelė Balčienė pabrėžė, jog atvyko ginti savo krašto ir kritikavo valdžios siūlomą kompensaciją - 10 tūkst. eurų už pastatą, anot jos, nieko nepadarytų. Palaikantys gyventojus iš kitur taip pat kėlė ekologijos ir dialogo su valdžia svarbą. Krašto apsaugos ministerija teigia, kad poligonas užims apie 14,6 tūkst. hektarų, o jo steigimą motyvuoja strateginė teritorijos padėtis prie Suvalkų koridoriaus, siekiant sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus. Galutinį sprendimą dar turi patvirtinti Seimas.
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad nors „Rail Baltica“ projektą, kuris sujungtų penkias valstybes - Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją - užbaigti iki 2026 m., manoma, kad statybos dėl naujų iššūkių tęsis dar ilgiau.
Tuo metu Lietuvoje jau dėliojami planai, kaip išpirkti šimtus sklypų ir pastatų, kurie priklauso gyventojams.
„Rail Baltica“ projekto komunikacijos partnerė Gintarė Urniežė naujienų portalui tv3.lt yra teigusi, kad kiekvienam gyventojui, kurio žemės sklypas ar nekilnojamasis turtas patenka į šio projekto geležinkelio trasos teritoriją, už visuomenės poreikiams išperkamą turtą yra apmokama.
„Išmokų dydžiai priklauso nuo savininko turimo turto. Turto vertinimą atlieka nepriklausomas turto vertintojas. Išperkant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, kompensacijos už gyvenamąjį pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais - atkuriamąja ir rinkos verte. Savininkui ar kitam naudotojui atlyginama ta vertė, kuri yra didesnė“, - tąkart kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, ruože Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, kur dabar yra vykdomi statybų darbai, jau buvo išpirkti 2566 sklypai (ar jų dalys) ir 1 gyvenamasis namas.
„Visoje Lietuvoje dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo preliminariai reikalinga išpirkti 154 gyvenamuosius namus. <...> Visuomenei susipažįstant su teritorijų planavimo sprendiniais ir teikiant argumentuotus pasiūlymus, detalizuojant sprendinius, gyvenamieji pastatai kai kuriais atvejais būna ir išsaugomi. Pavyzdžiui, Panevėžio rajone, sutarus su Kultūros paveldo departamentu, Kultūros ir Susisiekimo ministerijomis bei paslinkus geležinkelio trasą, pavyko išsaugoti 23 sodų bendrijos „Šilas“ pastatus“, - kalbėjo G.
Tačiau dabar išpirkti sklypai - dar ne pabaiga. Štai ruože Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena regioninėms stotims ir inžinerinėms sistemoms preliminariai numatyta išpirkti 485 sklypus (ar jų dalis).
O infrastruktūros priežiūros depams ir susijusiai infrastruktūrai Panevėžio ir Kauno bei Jonavos rajonuose numatyta išpirkti 107 sklypus (ar jų dalis), Panevėžio mazgo teritorijoje preliminariai norima išpirkti 389 žemės sklypus (ar jų dalis).
Tuo metu ruože Jiesia-Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena suplanuota išpirkti 1714 sklypų (ar jų dalių), Kauno mazge preliminariai išperkama 200 sklypų (ar jų dalių). O labiausiai urbanizuotame ruože Kaunas-Vilnius vykdomas teritorijų planavimas, norima išpirkti 2522 sklypus (ar jų dalis).
„Tikslus sklypų ir žemės ploto skaičius bus žinomas pilnai užbaigus žemės išpirkimo visuomenės poreikiams projektus“, - paaiškino pašnekovė.
Tiesa, G. Urniežė priminė, kad žemės savininkai gali nesutikti pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto. „Tokiu atveju kyla ginčas dėl žemės išpirkimo visuomenės poreikiams. Jei per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą įteikimo žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į teismą dėl akto teisėtumo patvirtinimo. Teismui teikiami spręsti ir atvejai, kai savininkai ne nesutinka su akto pasirašymu, o, pavyzdžiui, turtas priklauso mirusiam asmeniui ir nėra susitvarkyti paveldėjimo dokumentai“, - kalbėjo ji.
Tačiau pašnekovė sako, kad kol kas nė vienas gyventojas skundų nepateikė.
Advokatė Loreta Selilionė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad ginčai dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, t.y. kai yra vykdomi ypatingos valstybinės svarbos projektai, yra gana dažni.
Tokiu atveju, pasak advokatės, dažniausiai gyventojai bylinėjasi ne siekiant paneigti pagrindą turto paėmimui visuomenės poreikiams, o dėl per mažos piniginės kompensacijos už nuosavybės praradimą.
L. Selilionė atkreipia dėmesį, kad turto savininkui už visuomenės poreikiams paimamą turtą privalo būti teisingai atlyginta, o teismuose turto savininkai neretai turi realių šansų padidinti siūlomos kompensacijos dydį.
„Žemės savininkui atlyginama ne tik žemės sklypo vertė, bet ir šioje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, kiti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Tačiau įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų bei neturtinės žalos atlyginimo“, - kalbėjo advokatė L. Selilionė.
Advokatė taip pat dar kartą primena, kad kompensacijos dydis tokiu atveju nustatomas atliekant individualų turto rinkos vertinimą ir yra vėliau įrašomas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, kurį turto savininkui siūloma pasirašyti per 30 dienų.
„Šiam to nepadarius, pavyzdžiui, dėl to, kad netenkina nustatyta kompensacijos vertė, projektą įgyvendinanti institucija per 60 dienų turi kreiptis į apygardos administracinį teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Tuomet teisme nagrinėjamas ne tik šio akto teisėtumas, bet ir paimamo turto rinkos vertė, kuriai nustatyti paprastai atliekama teismo ekspertizė ir ji galutinai nustatoma teismo sprendimu. Tokio pobūdžio byloms taikomi sutrumpinti nagrinėjimo terminai (iki 3 mėn. per abi instancijas), tačiau tik ginčo dalyje dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo, kad užtrukus ginčui dėl kompensacijos dydžio, tai netrukdytų pradėti vykdyti ypatingos valstybinės svarbos projektus“, - kalbėjo advokatė.
Rail Baltica projekto tikslai ir iššūkiai
Šiuo metu Lietuvoje statybos vykdomos 114 kilometrų ilgio ruože tarp Kauno ir Panevėžio, o visam projektui Europos Komisija jau skyrė apie 1,6 mlrd. eurų finansavimo.
Vis dėlto Europos Audito Rūmai įspėja, kad planuojamas „Rail Baltica“ užbaigimas iki 2030 metų gali būti nepasiektas, nors bendra geležinkelio linija Baltijos šalyse drieksis 870 kilometrų, iš jų 392 kilometrai teks Lietuvai.
Ir Estijoje, ir Latvijoje, ir Lietuvoje - buvusiose SSRS respublikose, 2004 m. tapusiose ES ir NATO narėmis - veikia geležinkelis, kurio bėgių plotis buvo nustatytas dar sovietmečiu.
Baltijos šalys projektą „Rail Baltica“ pradėjo vildamosi, kad jį įgyvendinus maždaug šešis milijonus gyventojų turinčiame regione atsiras daugiau prekybos ir logistikos galimybių.
„Rail Baltica“ statyba Lietuvoje: 114 km
tags: #rail #baltica #projekte #zemes #sklypu #konsolidacija