Lietuva turtinga įvairiais muziejais ir kolekcijomis, atspindinčiomis šalies istoriją, kultūrą ir gamtos paveldą. Nuošaliame Tervydžių kaime (Rokiškio r., Jūžintų sen.) telikę vos trys apgyvendintos sodybos, tačiau į dvi iš jų smalsuoliai traukia būriais.
Įspūdis. Jūratės ir Vytauto Deksnių sodyba. LRT radijas aplink Lietuvą
Tarp miškų pasimetusį kaimelį garsina bitininko Lino Jakubonio puoselėjamas retųjų augalų parkas - „Tervydžių kaimo oazė“ ir unikali rankinių kolekcija, kurią surinko Kavoliškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos bibliotekininkė Nemira Statulevičienė.
Rankinių Kolekcija Tervydžiuose
„Tervydžiai - rajono užkampis, bet mes su Linu bandome jį atgaivinti, pritraukti žmones, kad jie atvažiavę čia rastų ką nors įdomaus“, - sako moteris.
Nusipirko apleistą sodybą Tervydžiai atgyja vasarą, o Nemiros rankinių kolekcija labiausiai traukia madai neabejingas moteris.
Aš buvau 288-oji lankytoja - gavau numerėlį.
Nepamirštamą ekskursiją po savąją rankinukų karalystę kolekcininkė pradeda eilėraščiu „Rankinukai“:
O dienos eina vis trumpyn.
Pasaulis mano toks mažiukas.
Jį lengva būtų sutalpint į vieną mažą rankinuką.
Brangių niekučių prikimšti maži gyvenimo stalčiukai,
Bet viską visada randi pravėrus mažą rankinuką.
Čia miesto žvilgsniai - tik skaityk: taškai, klaustukai, rutuliukai.
Žibuoklėm padvelkia išsyk, gatves užpildžius rankinukams.
Pasaulis mūsų - tik pirmyn.
Pataisom suveržtą diržiuką.
Svarbiausia - rankoj išlaikyt visatos centrą - rankinuką.
„Tai Aldonos Kazlauskienės eilėraštis. Aš pati nei rašau, nei mezgu, nei siuvu, tik kaupiu viską, kas apie rankinukus“, - priduria Nemira.
O pasakojimą apie kolekcijos pradžią ji pradeda nuo 2014 metų gruodžio, kai Statulevičių šeima nusipirko sodybą vasaros poilsiui.
„Su vyru Vytautu gyvename Bajorų kaime, netoli Rokiškio. Neturime senelių nei prosenelių namų, o keturi mūsų sūnūs - Česlovas, Zenonas bei dvyniai Laurynas ir Martynas paaugę vasaromis norėjo atskiros erdvės, laisvai pabūti gamtoje. Naršydami internete skelbimus aptikome, kad Tervydžiuose parduodama sodyba.
Nežinojome, nei kur tie Tervydžiai, nei kokios būklės toji sodyba.
Nuvažiavome su Česlovu apžiūrėti.
Navigacijos vedami riedėjome 30 kilometrų per miškus siaurais vieškeliukais, kol pagaliau pamatėme kiemą, tankiai užžėlusį karklais, kleveliais, laukinėmis slyvomis.
Kad galėtume privažiuoti, pirma turėjome juos išpjauti.
Brūzgynuose skendėjo ir troba - negyvenama, senutėlė, apleista, langai ir durys atlapotos, krūmai lenda net į kambarį.
Suradome šalia gyvenantį kaimyną Liną Jakubonį, su juo viską apžiūrėjome.
Viduje viskas nuniokota, išnešti vertingesni daiktai, išplėšta viskas, kas iš geležies: krosnių durelės, orkaitės... Likę tik seni skudurai, - pasakoja Nemira.
Paklausiau sūnaus, ar tinka sodyba, jis atsakė, kad tinka - padarysime talką, išpjausime krūmus, susitvarkysime ir turėsime gražią vietą šašlykams kepti.“
Meniškas remontas
Kai atšilo orai, visa Statulevičių šeimyna savaitgaliais ir per atostogas darbavosi Tervydžiuose.
„Pjovėm tuos krūmus metus, pjovėm antrus, paskui pradėjome remontuoti trobą.
Sūnus mato, kad čia atvažiavus tenka tik dirbti, o tų šašlykų kaip nėra laiko kepti, taip nėra,- prisimena moteris įsikūrimo sodyboje pradžią.
Dabar atvažiavę tik kiemą išpjauname, tolyn į mišką nelendame, nes supratome, kad su gamta nereikia kariauti.
Mūsų kaimynas Linas prašo pavasarį nepjauti žolės, leisti pienėms nužydėti, kad jo bitės turėtų kur puotauti.“
Statulevičių sodyba dabar tapo neatpažįstama.
Troboje akį traukia ne tik ant palangių išdėliotos bei ant sienų kabančios neregėtos nematytos rankinės, bet ir pati troba, kurios sienos ne šiaip nudažytos, o meniškai ištapytos skirtingų spalvų dažais, lubas puošia originalūs šviestuvai, sumeistrauti iš paprasčiausių medžio lentų, čia pat - senovinė išmoningai ištapyta senovinė komoda.
„Vaikai išgriovė sieną, padarėme vieną didelį kambarį, į kurį tilpo stalas 20 žmonių.
Sienas, lubas, komodą jie išgražino, kaip norėjo.
Pagaliau galėjome čia pabūti ir priimti svečius.
Dabar mano draugės, pažįstamos bei Bajorų kaimo bendruomenės nariai čia kiekvieną vasarą atvažiuoja švęsti gimtadienių, vardadienių, kitų švenčių.
Kartu apžiūri rankinukų kolekciją, Lino „Tervydžių kaimo oazę“.
Per pirmąjį „balių“ atšventėme Teatro dieną.
Čia sutilpo visas Bajorų kaimo teatras „Šnekutis“, kuriam vadovauja energingoji režisierė Nijolė Čirūnienė ir kuriame vaidiname mes su Vytautu ir mūsų sūnūs Zenonas ir Česlovas.
Dar neturėjome kėdžių nei suolų, bet pasiklojome didelę antklodę ir susėdome visi, kai kurios moterys patogiai įsitaisė ant plastikinių kibirų, bet šauniai atšventėme“, - džiugiausias akimirkas sodyboje mena Nemira.
Dažnos viešnios čia ir Bajorų kaimo moterų klubo „Vidurdienio damos“, kurioms priklauso ir Nemira, narės.
Šios moterys visame rajone garsėja mokėjimu švęsti gyvenimą kultūringai, kūrybingai ir išradingai.
„Vidurdienio damos“ čia šventė Jonines.
Neturėjome Jono, tai pati jį pasiuvau.
Paminėjome ir vasaros pabaigtuves - pasiuvau ir Lionginą“, - išradingumo nestokoja rokiškėnė.
Kolekcijos pradžia
„Kartą betvarkydama trobą tarp senų rakandų atradau tarybiniais laikais madingą rankų darbo „tašę“ medinėmis rankenomis, nupintą iš plastmasinių virvių makramė būdu.
Buvo gerai išsilaikiusi, tad pagailo ją išmesti - prisiminiau, kad jaunystėje ir pati panašioje nešiojau pirkinius“, - Nemira parodo pirmąją kolekcijos rankinę.
Tada moteris dar neturėjo minčių rinkti rankines, bet tas radinys paslaptingu būdu pradėjo traukti į sodybą kitas rankines bei rankinukus ir Nemirą užkrėtė kolekcionavimo aistra.
Netrukus dėvėtų drabužių parduotuvėje N.Statulevičienė pamatė originalią sumaniai sukonstruotą rankinę iš tikrų vinilo plokštelių.
Neatsilaikė ir ją nusipirko.
Paskui nepajuto, kad užėjusi į dėvėtų drabužių parduotuves pirmiausia žvalgydavosi rankinių - ir pirkdavo ne bet kokias, tik originalias, neįprastas, netradicines savo forma, tekstūra ar medžiaga.
„Taip ir prasidėjo - aš surandu rankinukus - ir jie mane suranda.
Kolekcija augo kaip sniego griūtis nuo kalno“, - juokiasi kolekcininkė.
Naujausias eksponatas - rankinė iš storo stiklo, kurią gimtadienio proga mamai padovanojo sūnus Česlovas.
„Sūnus neatskleidžia paslapties, iš kur ją gavo, bet labai ja džiaugiuosi, nes savo rinkinyje stiklinės rankinės dar neturėjau.
Prikroviau į ją saldainių, bet ji gali tarnauti ir kaip vaza, ir kaip papuošalų dėžutė“, - rodydama dovaną sako Nemira.
Iškraustė iš trobos
Pirmąsias rankines Nemira kabindavo troboje ant sienų, išdėliodavo ant palangių, tačiau jos sūnūs nebuvo labai patenkinti tokiomis interjero puošmenomis.
„Jie man priekaištaudavo: mama, pas mus draugai atvažiuoja, mes švenčiame, vyrams juk neįdomūs tie tavo „ridikiuliai“.
Taip jie mane iškraustė iš trobos su visais rankinukais... į klėtelę, kurią vyras suremontavo ir pritaikė rankinių ekspozicijai - sumeistravo kabyklas ir kablius, pritvirtino net rankinuko formos veidrodį.
Dabar gausiausia kolekcijos dalis eksponuojama šioje erdvėje.
Tačiau rankinukų pamažu daugėja ir vėl dalį jų tenka išdėstyti troboje“, - pasakoja moteris.
Ji gali papasakoti kiekvienos iš jų atsiradimo istoriją.
Siuntos su rankinėmis pas ją keliauja iš viso pasaulio.
Sužinojusios, kad kolekcionuoja rankines, draugės ar pažįstamos jai iš kelionių parveža kokią grožybę ar dovanoja rastą namuose.
Tačiau kolekcininkė savo rinkinį vengia vadinti rankinukų muziejumi.
Anot jos, tai būtų nekuklu ir neteisinga - juk muziejuje kiekvienas eksponatas turi būti išsamiai aprašytas.
Savo rankinių kolekciją N.Statulevičienė pristatė Kriaunų muziejuje bei šiemet gegužės 11 d. Rokiškio krašto muziejuje vykusioje vienos dienos parodoje - „Mano hobis - kolekcionavimas“.
Jos dalyviais tapti buvo pakviesti kolekcionieriai rokiškėnai.
„Dabar vengiu vežioti rankinukus po parodas.
Joms kelionės ne į sveikatą - tai kokia grandinėlė nutrūksta, tai akmenėlis ar karoliukas iškrinta“, - paaiškina moteris.
Kolekcijos lobiai
Aprodydama ekspoziciją klėtelėje, kolekcininkė pabrėžia, kad rankines sugrupavo pagal temas, kurių jau susidarė šešiolika, taip pat pagal tekstūrą ir medžiagą.
Pirmiausia veda prie „muzikinės“ kolekcijos.
Įdomiausia - grojanti rankinė-radijas su Elvio Preslio atvaizdu.
Gitaros formos rankinuką Nemira pamena gavusi tik po metų susirašinėjimo su savininke.
Šalia kabo rankinukai-batai, rankinės akinių tema.
Toliau - rankinės kelionių tema, atkeliavusios iš tolimiausių šalių: Indijos, Kinijos, Jeruzalės, Turkijos, pagamintos toms šalims būdingu stiliumi.
Čia pat - dailios rankinės-širdelės.
Vienos egzotiškiausių rankinių - moteriškų liemenėlių, korsetų formos rankinukai.
Jas merginos ypač mėgsta skolintis mergvakariams.
Nemažą rinkinio dalį sudaro megzti, nerti, velti rankinukai bei krepšiai iš vilnos.
Kai kurie - rankų darbo, vienetiniai, kiti - su gamyklos etiketėmis, bet kiekvienas jų nepaprastas, žavintis fantazija ir išradingumu.
Viena tokių - rankinė iš spalvotų vilnonių burbuliukų.
Labai įdomios rankinės, pintos iš šiaudų, vytelių, nendrių, virvučių, siūtos iš gobeleno, iš skiautinių.
Atskirą skyrelį sudaro kailinės rankinės, įdomiausia jų - rankinė-mova, kurią Nemira vadina „Anos Kareninos rankine“.
Nemažai ir solidžių odinių bei zomšinių.
Baltu tiuliu puošti dailūs rankinukai, skirti Pirmajai komunijai.
Vienos keisčiausių - rankinė, išpiešta spiritizmo seanso atributais arba rankinė-telefonas su tikru rageliu bei laidu.
Stebina iš netradicinių medžiagų pagaminti rankinukai: iš natūralių kriauklių, iš kamščiamedžio, iš silikono, iš dailiai suderintų sagų, iš medžio lazdelių, iš moliūgėlio, keramikos, varpelis iš vario.
Žvilgsnį traukia prašmatnios vakarinės rankinės, siuvinėtos aukso siūlais, krištolo karoliukais, metalo plokštelėmis.
Akys raibsta nuo išmoningų raštų, spalvų, blizgesio.
Anot Nemiros, šias rankines moterys skolinasi šventėms, jubiliejams, derina prie suknelių, diržų ar batelių.
Įdomios ir „rokerių žmonų“ rankinės, puoštos kniedėmis, siūtos iš džinsų.
Ant stalelio išdėstyti įstabūs juvelyriniai dirbiniai: rankinių formos pakabukai, žiedai, sagės, apyrankės, laikrodukai.
Ir pati kolekcijos savininkė pasipuošusi dailiu rankinės formos pakabuku bei apyranke.
Kiekvieną šios unikalios kolekcijos eksponatą norisi paliesti, atidaryti, apžiūrėti, nes rankinės viena už kitą įdomesnės, keistesnės, dailesnės.
Tačiau ateina vakaras, turime su Nemira atsisveikinti, nes klėtelėje nėra elektros.
Kadangi sodyba nekūrenama, rudenį atvėsus orams rankinukų kolekciją Nemira parsiveža į namus.
O sutemus Tervydžiuose tik drąsūs žmonės gali vaikščioti - sodyboje įtaisytos judesio kameros užfiksavo per kiemą sėlinančias dvi lūšis, atklydusias iš miško.
Visai nenustebčiau, jei po metų kitų N.Statulevičienės kolekcijai Vytautas su sūnumis suręstų rankinės formos namelį.
Vasarą - daugeliui atostogų ir kelionių metas.
Kartais nereikia toli važiuoti, kad šį tą įdomaus pamatytum.
Turint laisvesnį pusdienį ar šiek tiek daugiau, visai verta nuvažiuoti į Tervydžių kaimą Jūžintų seniūnijoje, kur šalia viena kitos - dvi ypatingos sodybos.
Vienoje - Nemiros Statulevičienės rankinių kolekcija iš 1000 eksponatų (kolekcionierė sakė turinti jų ir daugiau, bet kol kas neeksponuojanti), kitoje gyvena bitininkas ir ragų kolekcininkas Linas Jakubonis, kuris dar ir prižiūri tėvo palikimą - valstybės saugomą gamtos paveldo objektą Tervydžių kaimo dendrologinį rinkinį.
Kitos Įdomios Kolekcijos Rokiškio Krašte
Rokiškio kraštas garsėja ne tik gamtos grožiu, bet ir įdomiomis kolekcijomis. Štai keletas iš jų:
- J. ir A. Šetekšnų sodyba Tunaičiuose: XIX-XX a. vidutinio ūkininko buities, žemės dirbimo, staliaus, verpimo, audimo ir kiti eksponatai. Kolekcijoje sukauptus eksponatus galima liesti, išbandyti kai kuriuos įrankius.
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyrius: Medžioklės trofėjų kolekcijos paroda, kurioje galima išvysti milžiniško dydžio briedžių ragus, vilko kailius, stirnų ragų kolekciją. Ekspoziciją puošia įspūdingo dydžio šviestuvas iš elnio ragų. Tokio tipo kolekcija yra vienintelė Lietuvoje, čia pamatysite visus Lietuvos krašto gyvūnus.
- Bajoruose esantys lėlių namai: Daugiau kaip 1500 lėlių iš viso pasaulio. Kolekcijoje jums šypsosis lėlės su mimikomis, rankų darbo ir tradicinių užsienio šalių lėlės, porcelianinės gražuolės, lėlės klounai, raganos ir t. t.
- Nijolės kiaušinių laikiklių kolekcija: Daugiau kaip 1000 dėkliukų iš įvairių šalių ir žemynų.
- Rimo Malinausko medinukų kolekcija: Visi laikikliai - įdomūs, gražūs, bet įsimintiniausi yra tie, kurie turi savo istoriją.
- Rokiškio krašto muziejaus prakartėlių (Betliejų) paroda: Daugiau kaip 130 prakartėlių, sukurtų įvairių žmonių: tautodailininkų, meistrų, moksleivių, darželinukų, pensininkų, šeimų. Tai, ko gero, vienintelė tokia kolekcija Lietuvoje.
- Laibgaliuose esanti girnų kolekcija: Per kelis tūkstančius senovinių eksponatų, surinkta bene didžiausia Lietuvoje girnų kolekcija.
- Obelių istorijos muziejus: Muziejuje daugiau kaip 9000 eksponatų, liudijančių Lietuvos žmonių kovas už laisvę.
- Braniaus sodyba: Apie 15 senų mašinų ir motociklų, kurie ne tik išrikiuoti, bet ir važiuoja.
- AB „Rokiškio sūris“ pienovežių ekspozicija: Seni, nebevažiuojantys pienovežiai prikelti naujam gyvenimui, sukuriant mašinų ekspoziciją.
Kaimo Turizmo Sodybos Rokiškio Rajone
Rokiškio rajonas siūlo įvairias kaimo turizmo sodybas, kuriose galima ne tik pailsėti, bet ir susipažinti su vietos kultūra ir tradicijomis. Štai keletas iš jų:
- „Sartakampis”: Sodyba įsikūrusi ramioje vietoje ant Sartų ežero kranto. Erdvioje >3,5 ha teritorijoje įrengti jaukūs poilsio namai, pirtis, lauko pavėsinės.
- Sodyba šalia Juodonių piliakalnio: Natūrali gamta, grynas oras, minkšta žolė - atgaiva kūnui ir sielai.
- Vila Ula LT: Apartamentuose veikia nemokamas belaidis internetas, o automobilius siūloma nemokamai pasistatyti privačioje aikštelėje.
- Kaimo turizmo sodyba ant Sartų ežero kranto: Moderni, šiuolaikiška, erdvi, visus metus veikianti kaimo turizmo sodyba, esanti šiaurės rytų Lietuvoje, Rokiškio rajone, 150 km atstumu nuo Vilniaus.
- „Miško vila”: „Miško viloje“ Jūsų laukia didelė aptverta 4,5 ha teritorija miško apsuptyje, didelis 1,1 ha tvenkinys, salos, didelis supiltas kalnas, beždžionių tiltas, apžvalgos aikštelė, saloje pavėsinė.
- Poilsiavietė „Sartai”: Poilsiautojų patogumui įrengti platūs lieptai. Valčių, baidarių, tinklinio aikštelė, pirtis.
- Sodyba senajame Iciūnų kaime: Vienkiemio sodybą supa miškai, kuriuose įrengti pėsčiųjų takai. Jauki seklyčia talpina iki 40 žmonių. Sodyboje yra 10 miegamų vietų.
- Ilzenbergo dvaras: Dvaras, įsikūręs vaizdingoje vietoje tarp Ilgės ir Apvalasų ežerų, Lietuvos ir Latvijos pasienyje.
Kitos Lankytinos Vietos Rokiškio Rajone
Be sodybų ir kolekcijų, Rokiškio rajonas siūlo ir kitų lankytinų vietų:
- Bradesių stovyklavietė: Randasi prie Sartų ežero pakrantės.
- Poilsiavietė Velniakalnyje: Šalia jau esančių puikių tinklinio aikštelių, įrengti šiuolaikiški, tarptautinius standartus atitinkantys lauko teniso kortai, paplūdimio tinklinio aikštynas ir automobilių stovėjimo aikštelė.
- Picerija: Jūsų laukia turėdami tris jaukias sales, talpinančias iki 80 svečių, ir didelę, gėlėmis apsodintą lauko terasą, veikiančią nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens.
- Salų bažnyčia: Pagal architekto Georgo Vernerio projektą, nauja dabartinė bažnyčia pastatyta 1887-1888 m. statybą parėmė grafienė Marija Tyzenhauzaitė Pšezdzieckienė.
- Kriaunų istorijos muziejus: Muziejuje yra istorijos ir etnografijos ekspozicijos.
- Obelių istorijos muziejus: Muziejuje sukaupta per 9000 eksponatų.
Rokiškio kraštas - tai puiki vieta tiems, kurie nori pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasinerti į gamtos ir kultūros grožį.