Ilgalaikis Materialus Turtas: Apskaita, Valdymas ir Įvertinimas

Sparčiai besivystančios ekonomikos aplinkoje įmonių valdytojams bei savininkams nuolat tenka analizuoti vykdomos veiklos rentabilumą, ieškoti būdų gamybai ar prekybai plėsti, priimti sprendimus įvairiais įmonės veikos klausimais. Tam reikalinga labai tiksli ir gerai parengta informacija apie įmonės būklę. Pagrindinis tokios informacijos šaltinis, be abejo, yra apskaita. Buhalterinė apskaita nėra vien rutininis dokumentų ir įvairių žurnalų pildymas. Tai nuoseklus ūkinių operacijų fiksavimas, bei jų analizavimas, prognozavimas. Vieną iš didžiausių bei svarbiausių įmonės turto dalių yra ilgalaikis turtas, o nuo jo panaudojimo efektyvumo dažnai priklauso ir veiklos pelningumas, todėl nepaprastai svarbu tinkamai ir teisingai jį apskaityti bei įvertinti.

Šiandien, nuolat besikeičiančių įstatymų aplinkoje, darbo patirtis rodo, kad sudaryti finansinę atskaitą, kuri tiksliai atspindėtų įmonės realią padėtį, nėra taip lengva. Dabar Lietuvoje baigiami ruošti Verslo apskaitos standartai, kurių nuostatos pilnai atitinka Tarptautinius Apskaitos Standartų nuostatas. Patvirtintuose Verslo apskaitos standartuose numatyta, kad jie įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Ilgalaikis turtas - tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloje uždirbant pajamas ilgam, tačiau ribotą laiką. Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio valdo didesnį ar mažesnį turtą. Efektyvus jo panaudojimas lemia įmonės veiklos sėkmę. Teisingai naudojamas, skirstomas, vertinamas ir nudėvimas turtas lemia kiekvienos firmos gyvavimo sėkmę.

Ilgalaikio turto valdymo procesas

Apskritai ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Tačiau būtina pažymėti, kad ilgalaikiu turtas laikomas ne kalendorine, o ekonomine prasme, nes turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį priklauso ne tiek nuo paties turto pobūdžio, kiek nuo kelių labai reikšmingų įmonės veiklos aplinkybių.

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tą laikotarpį, per kurį uždirbama pelno. Jeigu turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu nesunaudojamas, - ilgalaikiu turtu. Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu paprastai laikomas tas turtas , kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus.

Skirstant turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį svarbi jo įskaičiavimo į tam tikro ataskaitinio laikotarpio sąnaudas metodika, nes šios dvi turto rūšys nevienodai panaudojamos pelno uždirbimo procese turto sunaudojimo aspektu.

Priskiriant turtą ilgalaikiam, atsižvelgiama ir į jo vertę. Jeigu turtas naudojamas ir labai ilgai, bet jo vertė įmonei nereikšminga (arba labai maža), toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu, nes jo, kaip ilgalaikio turto, apskaita įmonei būtų per brangi; taip darant būtų pažeistas apskaitos optimalumo reikalavimas, kai apskaitos ir atskaitomybės duomenų formavimo išlaidos viršytų tos informacijos teikiamą naudą.

Paprastai ilgalaikis turtas įmonės vadybininkams ir savininkams, taip pat kreditoriams bei kitiems kontrahentams suteikia tam tikrą pasitikėjimą ilgiems metams. Ilgalaikio (ypač nekilnojamojo) turto garantijos dažniausiai visų rimtai pripažįstamos.

Taigi vieną ar kitą turto objektą priskiriant ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui, būtina atsižvelgti į to turto pobūdį, jo naudojimo įmonėje laiką bei to turto vertę. Kokį turtą priskirti ilgalaikiam, o kokį - trumpalaikiam, sprendžia įmonės vadovas, kuriam akcininkai suteikia įgaliojimus per jo kadencijos laikotarpį valdyti visą įmonės turtą.

Ilgalaikio Turto Skirstymas

Ilgalaikis turtas gali būti įvairus, o jo įvairovė dažnai nulemia skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimą ir atvaizdavimą atskaitomybėje. Todėl visą ilgalaikį turtą būtina sugrupuoti - suskirstyti į tam tikras vienarūšes klases. Pagrindinis ilgalaikio turto skirstymas vyksta pagal fizinę jo substanciją. 3 pagrindinės ilgalaikio turto grupės - tai materialusis, finansinis ir nematerialusis turtas.

• Materialusis turtas: Materialiam ilgalaikiu turtui priskiriama žemė, pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, nebaigta statyba, įrankiai ir kitas materialią formą turintis turtas. Jeigu turtas turi jį nusakančią materiją, yra pagamintas iš tam tikros medžiagos ir yra apčiuopiamas , jis laikomas materialiuoju turtu.
• Finansinis turtas: Finansinis turtas atspindi įmonės teises ir privilegijas kitų įmonių veiklos atžvilgiu, kurios atsiranda įsigijus tų įmonių vertybinių popierių. Finansinis ilgalaikis turtas - tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Ilgalaikio finansinio turto atsiradimas būna susijęs su kitų įmonių išleistų vertybinių popierių įsigijimu ar grąžintinos ilgalaikės finansinės paramos teikimu. Ilgalaikis finansinis turtas per naudojimo laikotarpį nėra nudėvimas ar amortizuojamas.
• Nematerialusis turtas: Nematerialusis turtas neturi konkrečios materializuotos formos, tačiau naudojamas ilgą laiką ir gali duoti įmonei papildomų pajamų. Tai pramoninės ir intelektinės nuosavybės objektai, įgytos turtinės teisės, plėtros darbai, įmonės prestižas. Pramoninės nuosavybės objektams priskiriama įmonės teisė naudoti licenzijas, prekinius ženklus, technologines paslaptis (išradimus) ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad patentai naudojami ilgai (paprastai 15 - 20 metų), jiems skaičiuojama armotizacija kaip ir materialiajam turtui. Įmonėms kyla problemų vertinant plėtros išlaidas.

Nematerialaus turto pavyzdžiai

Pagal nuosavybę turtas skirstomas į: visiškai įmonei priklausantį, išsinuomotą ir dovanotą jai turtą. Šis skirstymas padeda nustatyti kas yra turto tikrasis savininkas. Visiškai įmonei priklausantis turtas yra pačios įmonės jėgomis ir įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas . Tik šis turtas gali būti užstatomas. Paprastos ar išperkamos nuomos pagrindu įmonėje esantis turtas nėra visiška įmonės nuosavybė, nors pagal sutartyje numatytas sąlygas įmonė disponuoja šiuo turtu. Dovanotas turtas - tai ne pačios įmonės užsidirbtas turtas. Jis apskaitomas atskirai, nes apie tai turi būti pranešta akcininkams.

Pagal ilgalaikio turto vaidmenį įmonės veikloje - į pasyvųjį (nekilnojamąjį) ir aktyvųjį (kilnojamąjį) ilgalaikį turtą. Taip pat turtas skirstomas ir pagal jo naudojimą įmonėje. Skiriamas dalyvaujantis įmonės veikloje, nenaudojamas įmonės veikloje, socialinės paskirties ir kitoms įmonėms išnuomotas ilgalaikis turtas.

Ilgalaikio Turto Įvertinimas

Pagal dabar galiojantį 1998 07 30 priimtą LRV Nutarimą Nr.955 “Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo”, kuris taikomas mokestinėje apskaitoje, ilgalaikis materialus turtas apibrėžiamas taip: ilgalaikį materialųjį turtą sudaro objektai, nuosavybės teise bei pagal nuomos su išsipirkimu sutartį valdomas turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos bei aptarnavimo procese ir išsaugodamas savo natūrinę formą nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą vertę.

Verslo apskaitos standartai apibendrina ir papildo šiuos kriterijus. Ilgalaikis materialus turtas dažnai sudaro pagrindinę viso įmonės turto dalį ir todėl yra labai svarbūs apibūdinant jos finansinę būklę.

Verslo apskaitos standartas numato, kad jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, ilgalaikis materialusis turtas, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką registruojamas apskaitoje ir parodomas finansinėje atskaitomybėje ne tik įsigijimo savikaina bet ir perkainota verte, jeigu tam yra priežasčių. Perkainota vertė atsiranda kai turto balansinė vertė reikšmingai didesnė už jo atsiperkamąją vertę.

12 Verslo apskaitos standartas dar papildomai vartoja sekančias ilgalaikio turto vertės sąvokas:

• Atsiperkamoji vertė - turto grynoji galimo realizavimo vertė arba to turto naudojimo vertė, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė.
• Tikroji vertė - suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Galime padaryti išvadą, kad ilgalaikio materialaus turto įvertinimo pagrindas visada yra jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Panašiai suformuojama ir ilgalaikio materialaus turo pasigaminimo (nesvarbu ar turtas gaminamas savo reikmėms, ar pardavimui) savikaina. Ją sudaro šio turto gamyboje (statyboje) sunaudotų pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių įsigijimo savikaina, tiesioginio darbo išlaidos ir šio turto gamybai (staty.bai) tenkančių pridėtinių (netiesioginių) išlaidų dalis, padarytos gaminant šį turtą iki jo naudojimo pradžios.

Į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą neįskaitomas:

• pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas.
• Palūkanos. Tai naujovė ilgalaikio materialaus turto apskaitoje.

Reikia atkreipti dėmesį, kad net jeigu turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, tai reikia diskontuoti visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą ir taip nustatyti turto įsigijimo savikaina.

Kai įmonė ilgalaikį materialųjį turtą gauna savininkų turtinių įnašų forma, tai tokio turto įsigijimo savikainą sudaro savininkų susirinkimo patvirtinta turto vertė. Kai įmonė gauna neatlygintinai (dovana) ilgalaikį materialųjį turtą, tai jo įsigijimo savikainą dažniausiai yra nurodyta dovanojimo sutartyje ar kitame analogiškame dokumente. Patikėjimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina dažniausiai nurodoma perdavimo akte.

Aukščiau išvardintuose dokumentuose nurodyta turto vertė negali būti didesnė už tikrąją vertę. Taip pat, kaip ir įsigyjant turtą, prie įsigijimo savikainos pridedamos visos su jo įregistravimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos.

Ilgalaikis turtas gali būti įsigyjamas: perkant, neatlygintinai gaunant, iš kapitalinių įdėjimų (pasistatant), akcininkų įnašais turtu. Paminėsiu bendrą tokių buhalterinių įrašų taisyklę: visų ilgalaikio turto rūšių įsigijimas registruojamas atitinkamose turto rūšių sąskaitų debeto pusėje, kredituojant sunaudoto turto bei dėl to atsiradusių įmonės įsipareigojimų sąskaitas. Tai yra įsigyjant žemę, pastatus, statinius, transporto priemones ir kt.

Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimas

Kadangi ilgalaikis turtas tarnauja įmonei kelis metus, tai jo apskaita procesas yra sudėtingesnis, nei paprastas įmonėje turimų pirkimo ar pardavimo dokumentų užfiksavimas apskaitoje. Apskaitininkas nuolat turi sekti ilgalaikio materialaus turto būkle, koreguojant apskaitoje jo pasikeitusią vertę. Apart sintetinės ilgalaikio turto apskaitos egzistuoja ir analitinė apskaita. Išsamesnę informaciją apie ilgalaikį turtą tikslinga kaupti analitinėse apskaitos kortelėse. Kiekvienas naudojamas veikloje ilgalaikio turto objektas turi turėti atskirą analitinę kortelę. Šiose kortelėse užfiksuojami duomenys apie ilgalaikį turtą: gavimo data, eksploatavimo pradžia, pradinė vertė, nusidėvėjimo norma, eksploatavimo vieta, jose kaupiama ir kiekvieno objekto nusidėvėjimo suma. Įsigijus ilgalaikį turtą, kiekvienam objektui suteikiamas inventorinis numeris.

Ilgalaikis materialus turtas dėvisi, jo vertė dalimis patenka į sąnaudas. Iš pradinės vertės atėmus nusidėvėjimą, gauname ilgalaikio materialaus turto likutinę vertę. Ši vertė parodoma balanse.

Dažnai ilgalaikis turtas nudėvimas iki tam tikro laipsnio ir toliau naudoti jau nebetinka. Kartais būna ir taip, kad pilnai nudėvėtas turtas dar naudojamas įmonėje dar ilgus metus. Kadangi apskaitoje viskas turi būti įvertinta piniginiais matais, toks turtas nudėvimas ne visiškai, o iki 1 lito.

Pradinė ilgalaikio turto vertė, kurią sudaro visų išlaidų, padarytų įsigyjant turtą suma (ilgalaikio turto įsigijimo savikaina ) nesikeičia per visą turto naudojimo savikainą. Todėl ji yra pradinė vertė. Todėl labai svarbu žinoti, ko buvo vertas vienas ar kitas objektas iki pradedant jį naudoti, taigi ir nudėvėti. Be abejo, nudėvėtąja turto dalimi sumažėja paties turto, o ta dalis vadinama ilgalaikio turto nusidėvėjimu. Skaičiuojant nusidėvėjimą, iš turto įsigijimo vertės atimama likvidacinė vertė. Gauta suma yra nudėvimoji ilgalaikio turto vertė, kuri rodo už kokią sumą ilgalaikio turto įmonė turi tam tikru momentu. Šia suma ilgalaikis turtas atspindimas balanse.

Likvidacinė vertė - tai suma, kurią įmonė tikisi gauti už turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinus būsimas likvidavimo ir perleidimo išlaidas. Nusidėvėjimas - tai riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamo naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.

Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso nuo įmonės ekonomikos politikos. Tai reiškia, kad įmonė gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo skaičiavimo metodus. Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitinį laikotarpį ir kiek jo lieka uždirbti pajamoms ateinančiais laikotarpiais, - svarbi apskaitos problema. Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą metų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos.

Ilgalaikio materialiojo nudėvėtosios sumos kaupiamos nusidėvėjimo sąskaitose visa turto naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai, netgi kiekvienam objektui, turi būti išskirta atskira sąskaita, nes kiekvienas turtas įgyjamas skirtingu laiku, todėl skirtingai nudėvimas. Kadangi nusidėvėjimo sąskaitos turi neįprasta turto sąskaitoms likutį, jose užfiksuotos sumos mažina ilgalaikio materialiojo turto pradinę vertę.

Nudėvėto ilgalaikio turto dalis fiksuojama dar vienoje sąskaitoje - nusidėvėjimo sąnaudos, nes nudėvėta ilgalaikio turto dalis turi būti įskaičiuota į atitinkamo laikotarpio sąnaudas ir palyginta su tuo laikotarpiu uždirbtomis pajamomis, tuo pačiu išvedant ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatą. Nusidėvėjimo sąnaudų sąskaita, kaip ir visos sąnaudų sąskaitos turi debetinį likutį, todėl norint parodyti kiek per ataskaitinį laikotarpį nusidėvėjo tam tikro ilgalaikio turto reikia atlikti tokią sąskaitų korespondenciją: kredituoti atitinkamą ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąskaitą ir debetuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų sąskaitą.

Ilgalaikio turto likutinė vertė yra ateityje nudėvėtina vertė, kuri ateinančiais laikotarpiais mažės didėjant nudėvėtajai sumai, kol galiausiai nusidėvėjimo sąskaitos likutis taps lygus ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainos sąskaitos likučiui.

Ilgalaikio Turto Nurašymas

12 Verslo apskaitos standartas teigia, kad kai apskaitomas ilgalaik... Ekonomikos Nek 7/1 gr. Lekt. L. Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat ir materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis kitokios, ir jos darosi vis įvairesnės, stengiantis atlikti didėjančius rinkos reikalavimus.

Pagrindinės Ilgalaikio Materialiojo Turto Grupės

Pagrindinės ilgalaikio materialiojo turto grupės:

• Žemė
• Pastatai - gyvenamieji
• Pastatai - negyvenamieji
• Infrastruktūra
• Mašinos ir įrenginiai
• Transporto priemonės
• Kita įranga ir prietaisai
• Nebaigta statyba
• Kitas ilgalaikis materialusis turtas

Materialusis Turtas: Priskyrimo Ilgalaikiam Turtui Sąlygos

Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:

• Įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus.
• Įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais.
• Įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba 12 VAS MR / 3 7.4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei. Sprendžiant, kurį turtą pripažinti ilgalaikiu, o kurį trumpalaikiu, reikia nustatyti turto teikiamą ekonominę naudą, atsižvelgti į įmonės dydį, turto vertę, numatomas uždirbti pajamas ir pelną.

Nustatydama minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, įmonė turi laikytis atsargumo principo, kad nesudarytų pagrindo nepagrįstai padidinti arba sumažinti savo sąnaudas.

Pavyzdys

Steigiama nauja įmonė, kuri teiks projektavimo paslaugas. Planuojama, kad įmonėje dirbs 10 darbuotojų ir jų pagrindinės darbo priemonės (be kanceliarinių reikmenų) bus kompiuteriai ir darbo stalai su kėdėmis. Įmonė planuoja užsidirbti nuo 200 000 iki 300 000 EUR pajamų ir įsigyti turto tokiomis kainomis:

• 10 darbo stalų su kėdėmis komplektus už 6350 EUR (635 EUR x 10 vnt.)
• 8 kompiuterius už 12 000 EUR (1500 EUR x 8 vnt.).

Įvertinusi ilgalaikio materialiojo turto būsimą ekonominę naudą, jo naudingo tarnavimo laiką, likvidacinę vertę, planuojamas uždirbti pajamas ir būsimą pelną, įmonė patvirtino 1 100 EUR minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertę.

Ilgalaikio Materialiojo Turto (IMT) Apibrėžimai Įvairioje Literatūroje

Ilgalaikio Materialiojo Turto (IMT) apibrėžimai įvairioje literatūroje pateikti lentelėje:

Trumpai: Materialusis turtas - tai turtas, kuris realybėje egzistuoja fiziškai, bei jo vertė priklauso nuo to turto faktinės fizinės būklės.

Plačiau: Neskaitant tam tikrų mišrių atvejų, visą turtą galima skirstyti į fizinį bei nematerialųjį (skirstant ne pagal buhalterinę apskaitą). Taip pat dažnai nematerialusis turtas gali a...

tags: #rasiniai #apie #materealius #turtus