Kaip vyksta priverstinis skolos išieškojimas Lietuvoje: išsamus gidas

Norėdami pradėti priverstinį skolos išieškojimą su antstolio pagalba, privalote turėti vykdomąjį dokumentą. Tačiau ne kiekvienas teismo sprendimas ar nutarimas pats savaime yra vykdomasis dokumentas. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (LR CPK) 587 straipsnis nurodo, kas yra vykdomasis dokumentas.

Vykdomieji dokumentai

Vykdomieji dokumentai yra:

1. Vykdomasis raštas, teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas, nutartis, taip pat arbitražo sprendimas;
2. Teismo įsakymas;
3. Teismo sprendimas ir nutartis - kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais;
4. Teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
5. Teismo nuosprendžiai dėl juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo;
6. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek - kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
7. Prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kiti prokuroro nutarimai tiek - kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
8. Notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo);
9. Darbo ginčų komisijos sprendimai;
10. Kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Kaip gauti vykdomąjį dokumentą?

Vykdomasis raštas

Vykdomasis raštas - tai vykdomasis dokumentas, kuris išduodamas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties pagrindu.

Išieškotojui vykdomasis raštas išduodamas:

1. Teismo sprendimui įsiteisėjus - vykdomąjį dokumentą išduoda pirmosios instancijos teismas:
   • Pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą.
   • Be išieškotojo prašymo vykdomasis dokumentas išduodamas:
     • kai konfiskuojamas turtas;
     • kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą;
     • kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala;
     • kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę.
2. Skubaus vykdymo atvejais - teismo sprendimo pagrindu vykdomąjį dokumentą išduoda: apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą. Tokiais atvejais vykdomasis dokumentas išduodamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo priėmimo.

Išieškotojui vykdomasis dokumentas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku. Praktikoje kartais pasitaiko atvejų, kai vykdomasis dokumentas dėl įvairių priežasčių negali būti išsiųstas paštu, todėl visuomet vertėtų papildomai pasidomėti dėl vykdomojo dokumento išdavimo proceso arba nuvykti į teismą ir atsiimti vykdomąjį dokumentą asmeniškai.

Pagal kiekvieną teismo sprendimą išduodamas vienas vykdomasis dokumentas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą, jeigu:

1. teismo sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose;
2. teismo sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai;
3. teismo sprendimas priimtas keliems atsakovams;
4. nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų.

Jeigu vykdomasis dokumentas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo dokumento dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Vykdomojo dokumento dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip ir pats vykdomasis dokumentas, tik jo titulinio lapo dešinėje viršutinėje dalyje įrašoma „dublikatas“.

Teismo įsakymas

Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra pats paprasčiausias, greičiausias ir pigiausias skolos išieškojimo teisminiu keliu instrumentas. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paprastai pateikiamas teismui pagal skolininko gyvenamąją vietą.

Kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikia mokėti tik ketvirtadalį įprastai mokamo žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 6p.), o įsiteisėjęs teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, t.y. jį galima pateikti antstoliui vykdyti. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pavyzdinę formą galite rasti www.teismai.lt skiltyje „Šablonai“.

Teismo įsakymas įsiteisėja po 20 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu teismas skolininkui įteikia teismo įsakymą ir per minėtą 20 dienų terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl skolos, teismo įsakymas įsiteisėja ir teismas išduoda įsiteisėjusį teismo įsakymą (vykdomąjį dokumentą), kurio pagrindu antstolis gali išieškoti skolą iš skolininko. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris dienas išsiunčiamas išieškotojui.

Kiti vykdomieji dokumentai

Kiti vykdomieji dokumentai - tai nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Šiuose vykdomuosiuose dokumentuose būna nurodyta kokio įstatymo pagrindu jie privalo būti priverstinai įvykdyti.

Laikinosios apsaugos priemonės

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 144 str. nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikinosios apsaugos priemonės yra apibrėžiamos kaip civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik iškėlus bylą teisme, bet ir nepareiškus ieškinio. Todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti nurodomas ieškinyje, priešieškinyje, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo arba paduodamas kartu su ieškiniu arba gali būti paduodamas atskirai jau iškėlus bylą teisme, bei jos teisminio nagrinėjimo metu.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti išsprendžiamas per 3 dienas nuo jo gavimo teisme dienos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nekviečiant šalių į posėdį.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismui tenkinus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). Taigi, norint, jog laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų realų sprendimo įvykdymą, būtina nedelsti ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per 14 dienų pateikti antstoliui vykdyti.

Jeigu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones teismas nėra nurodęs, kurį turtą areštuoti pirmiau, antstolis savarankiškai pasirenka areštuojamą turtą, laikydamasis įstatymo nustatytos eilės. Gana dažnai teismas savo sprendime nurodo konkretų turtą, į kurį reikia nukreipti laikinus apribojimus. Todėl nesutinkant su laikinųjų apsaugos priemonių nukreipimu į vieną turtą ir pageidaujant, kad būtų areštuojamas kitas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taip pat reikėtų kreiptis į teismą, o ne į antstolį.

Turiu vykdomąjį dokumentą, kokia tvarka jį pateikti antstoliui vykdyti?

Norint pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi būti pateikti šie dokumentai:

• Vykdomasis dokumentas (originalas);
• Pasirašytą prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti;
• Vykdomosios bylos administracinių išlaidų apmokėjimo kvitą (gali būti ir kopija).

Vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas, vykdomasis įrašas, teismo įsakymas ar nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt.) gali būti pateiktas išieškotojo arba išieškotojo atstovo (būtini atstovavimą pagrindžiantys dokumentai). Jeigu turite vykdomąjį dokumentą galite atvykti tiesiai į antstolių kontorą, kur bus suteikta išsami informacija apie pateikimo vykdyti tvarką, galėsite užpildyti prašymą bei gauti administracinių išlaidų apmokėjimo rekvizitus arba galite nurodytus dokumentus su aukščiau nurodytais priedais atsiųsti registruotu laišku.

Išieškotojas turi teisę pasirinkti, kuriam antstoliui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji ar veiklos (darbo) vieta arba yra skolininko turto. Pateikiant vykdomąjį dokumentą yra mokamos sprendimu vykdymo instrukcijoje nustatytas privalomas administravimo mokestis. Bylos administravimo išlaidų (mokesčio) paskirtis - padengti antstolio vykdomo išieškojimo sąnaudas. Jos yra išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui. Visos išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos pirmiausia išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui.

Kokias išlaidas būtina apmokėti pateikiant vykdomąjį dokumentą antstoliui?

Pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą išieškotojas privalo sumokėti bylos administravimo išlaidas, kitaip vadinamas būtinasias vykdymo išlaidas. Bylos administravimo išlaidų dydis priklauso nuo:

• Vykdomajame dokumente nurodytos išieškotinos sumos arba jeigu dalis šios sumos buvo anksčiau išieškota ar apmokėta - nuo likusios išieškoti sumos;
• Vykdomojo dokumento kategorijos.

Dažniausiai pasitaikančių vykdomųjų dokumentų, t.y. bylų dėl piniginės skolos išieškojimo, administravimo išlaidos yra:

Šios išlaidos gali būti indeksuojamos Sprendimų vykdymo instrukcijos 40.1. p. nustatyta tvarka.

Kas įvyksta antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti?

Priėmus vykdomąjį dokumentą antstolis įsipareigoja laiku ir tinkamai atlikti vykdymo veiksmus bei imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus nepažeidžiant skolininko teisių ir kuo operatyviau įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Vykdymo procese išieškotojas turi teisę:

1. dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus;
2. susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga;
3. gauti pažymas apie vykdymo eigą;
4. sudaryti taikos sutartis;
5. ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą;
6. apskųsti antstolio veiksmus;
7. reikšti prašymus, nušalinimus;
8. atsisakyti išieškojimo;
9. kitos Civilio proceso kodekse numatytas teises.

Išieškotojo procesinės pareigos:

1. bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu;
2. domėtis vykdymo eiga;
3. nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą;
4. nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta;
5. vykdyti kitas Civilinio proceso kodekse numatytas pareigas.

Kaip vyksta nepageidaujamų asmenų iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos?

1. Parengiama pretenzija dėl iškeldinimo.
2. Asmenims nesutinkant išsikelti geruoju kreipiamasi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo.
3. Teismui priėmus sprendimą iškeldinti ir sprendimui įsiteisėjus gaunamas vykdomasis dokumentas.
4. Vykdomasis dokumentas teikiamas antstoliui, kuris priverstai iškeldina nurodytus asmenis (priverstinai patenka į patalpas, naudojasi policijos ir kt. institucijų pagalba).

Kokius dokumentus reikia parengti norint iškeldinti?

Norint iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų ir klausimo nepavykstant išspręsti geruoju reikalinga kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo. Teismas išnagrinėja pareikštą reikalavimą ir nusprendžia, ar asmenys, kuriuos siekiama iškeldinti, turi teisėtą pagrindą gyventi konkrečioje patalpoje (ar jie savininkai, ar turi kitą teisėtą pagrindą, pvz. nuomos ar panaudos sutartį).

Kokie dokumentai reikalingi rengiant ieškinį?

Kreipdamiesi į teismą privalėsite teismui pagrįsti savo reikalavimą bei pateikti iškeldinimą pagrindžiančius dokumentus:

• Nuosavybės teisę įrodančius dokumentus - VĮ „Registrų centras“ išrašą apie turto savininką (-us);
• Pretenzijos dėl iškeldinimo kopiją ir jos įteikimą arba išsiuntimą registruotu paštu patvirtinančius dokumentus;
• Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą arba kitus duomenis (nuotraukas, vaizdo medžiagą), patvirtinančius, kad patalpa neteisėtai užimta ir kad reikalingas teismo sprendimas iškeldinti;
• Neteisėtai patalpoje gyvenančių asmenų duomenis (vardus, pavardes, gimimo datas ar asmens kodus), jei tokie yra žinomi;
• Kitus dokumentus, galinčius turėti reikšmės iškeldinimo bylos nagrinėjimui.

Išlaidos procese

Iškeldinimo procese patirsite tam tikrų išlaidų, o konkrečiai:

• Išlaidos advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p., atlyginamos (teismo priteisiamos) tik išlaidos už advokatų ir advokatų padėjėjų teisines paslaugas. Kitų fizinių ar juridinių asmenų pvz. teisinių paslaugų įmonių paslaugų teikimo išlaidos neatlyginamos.
• Žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p. bylose dėl neturtinių reikalavimų (įskaitant iškeldinimą) mokamas 31 Eur žyminis mokestis (pritaikius 25 % lengvatą, kai kreipiamasi elektroninėmis priemonėmis). (Pastaba. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu iškeldinant prašysite priteisti Jums padarytą žalą, pvz. Atsakovui nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir esat būtinybei jį iškeldinti priverstine tvarka, antstoliui teks sumokėti ir faktines bylos vykdymo išlaidas.

Patenkinus ieškinį dėl iškeldinimo visos Jūsų procese patirtos išlaidos įtraukiamos į bendrą skolos sumą ir išieškomos iš atsakovų.

Proceso trukmė

• Kiek laiko užtrunka parengti procesinius dokumentus? Apie 2 savaites nuo visų reikalingų dokumentų gavimo.
• Kiek laiko užtrunka teisminis procesas? Proceso trukmė iš esmės priklauso nuo to, kaip aktyviai atsakovas ginčys iškeldinimą. Paprastai ieškinio atveju procesas pirmojoje instancijoje trunka apie 6 mėn. nesudėtingose bylose, kur nėra prieštaravimų arba jie aiškiai nepagrįsti. Sudėtingose bylose bylinėjimosi trukmę sunku prognozuoti, ji priklauso dažniausiai nuo proceso šalių noro išspręsti ginčą ir gali trukti nuo 6 mėn. iki 1,5 metų ir daugiau.

Teismui priėmus sprendimą iškeldinti nustatomas 30 d. terminas sprendimo įsiteisėjimui. Įsiteisėjus sprendimui reikia pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomąjį raštą įprastai per 7 dienas išduoda teismas. Su vykdomuoju raštu galima nedelsiant kreiptis į antstolį dėl priverstinio iškeldinimo.

Žalos už uždelstą išsikelti laiką priteisimas

Neteisėtai užimant Jums priklausančias patalpas kiekvieną dieną yra daroma žala todėl verta apsvarstyti galimybę prisiteisti žalą už uždelstą išsikelti laiką tame pačiame iškeldinimo procese. Padarytą žalą galima pagrįsti analogiškų patalpų nuomos mokesčio dydžiu bei kitais įrodymais. Toks reikalavimas skatina neteisėtai patalpą užėmusius asmenis išsikraustyti kuo operatyviau.

Ar nepilnamečiai asmenys gali būti kliūtis iškeldinti?

Vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo formuojama praktika ir atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nepilnamečių asmenų buvimas nėra kliūtis iškeldinimui, tačiau į tai atsižvelgiama sprendžiant, ar iškeldinimas yra proporcingas.

tags: #rastas #teismui #del #iskeldinimo