Rąstinių Namų Statyba: Stiliai, Konstrukcijos ir Sienojų Ypatybės

Rąstiniai namai Lietuvoje vėl populiarėja, todėl svarbu susipažinti su jų stiliumi, konstrukcijų formomis ir naudojamomis medžiagomis. Šiame straipsnyje aptarsime rąstinių pastatų tipus, sienojų klasifikaciją pagal formą ir profilį, kampų sujungimo būdus bei kitus svarbius aspektus, susijusius su rąstinių namų statyba.

Rąstinių Pastatų Stiliai ir Konstrukcijos

Rąstiniai pastatai skirstomi į kelis pagrindinius stilius, priklausomai nuo laikančiųjų konstrukcijų ir montavimo būdo:

1. Tradiciniai rąstiniai namai. Tai pastatai, kurių pagrindinėms sienų laikančiosioms konstrukcijoms naudojami rankinio ar mašininio apdirbimo, skirtingų profilių ir matmenų, statmenai ir horizontaliai sunerti rąstai.
2. "Post and Beam" (Stulpiniai-Sijiniai/Rąstiniai). Taip vadinami “Post and Beam” arba lietuviškai “Stulpiniai-Sijiniai/Rąstiniai”. Šiuose pastatuose, sienų, perdangos, stogo šiltinimo bei apdailos konstrukcijos montuojamos būtent tarp statramstinių ir horizontalių rąstų. Toks statybų būdas pirmiausia buvo pritaikytas Š.Amerikoje, Kanadoje. Konstrukcijom yra naudojami labai didelių matmenų rąstai.
3. Kombinuoti pastatai. Tai kombinuoti pastatai, kurių kiekvienas pastato aukštas gali būti montuojamas skirtingai. Turima omenyje horizontaliai vienas virš kito suguldyti rąstai ir “Stulpinė/Sijinė” sistema tame pačiame pastate. Norvegijoje šis stilius yra labai populiarus ir vadinamas “StavLaft”.
4. Kombinuotos sienų konstrukcijos. Tai pastatai, kurių to pačio aukšto sienų konstrukcijos yra kombinuotos, derinant stabilų (laikančiųjų sienų), šiltintą karkasą iš vidaus, o iš lauko pusės apdedant rąstų imitacijos tašais ar realiais rąstais (sienojais). Tai greičiau ne rąstinių pastatų stilius, o tik išorinis vizualinis, kaip rąstų, vaizdas.

Rąstinių Pastatų Sienų Konstrukcijoms Naudojami Rąstai (Sienojai)

Rąstai (sienojai) skirstomi pagal formą ir profilį:

1. Natūralaus medžio kamieno, apvalaus skersmens, skirtingų diametrų, rankiniu būdu apdirbti rąstai (sienojai).
2. Natūralaus medžio kamieno, staklėmis apipjauto iš dviejų pusių (stačiakampio formos), skirtingų storių, bet skirtingų aukščių, rankiniu būdu apdirbti rąstai (sienojai).
3. Mašininio apdirbimo, frezuoti ar tekinti, skirtingų profilių ir matmenų, apvalios, stačiakampės, kvadratinės, trapecinės ir elipsinės formos rąstai (sienojai). Natūralios medienos rąsto ruošinys, formuojamas daugiafunkcinėmis staklėmis. Statant pastatus iš mašininio apdirbimo sienojų, išilginė išdroža ir kampų sujungimo mazgai, taip pat, formuojami kompiuterinių staklių pagalba.
4. Klijuoto tašo, mašininio apdirbimo, frezuoti ar tekinti, skirtingų profilių ir matmenų, apvalios, stačiakampės, kvadratinės, trapecinės ir elipsinės formos rąstai (sienojai). Tokių pastatų sienojų gamybai, naudojami, tarpusavyje suklijuoti, džiovintos medienos tašai.
5. Termo rąstai, mašininio apdirbimo, frezuoti, skirtingų profilių ir matmenų, dažniausiai stačiakampio ir kvadratinės formos rąstai (sienojai), kurie tarpusavyje suklijuoti iš tašų, kartu su šilumos izoliacine medžiaga.

Rąstų Apdirbimas

Rąstai gali būti apdirbami įvairiais būdais:

• Tašytas, naudojant pasuktos formos kirvį “skliutą”.
• Apipjautą sienojų vėliau galima apdirbti “skliutu” kad paviršius būtų tašytas.
• Apipjautą sienojų vėliau galima apdirbti “skliutu” kad paviršius būtų tašytas.
• Obliuotas, naudojant rankinius arba rankinius/elektrinius oblius.
• Šlifuotas, naudojant ekscentrinius, juostinius, kampinius, rankinius, elektrinius šlifavimo įrankius.
• Pjautinis, tai natūralus sienojaus paviršius, išgaunamas, paprasčiausiai rąstą pjaunant lentpjuvėje. Po to jis gali būti tašomas, obliuojamas bei šlifuojamas.
• Mašininio apdirbimo, tai sienojai, kurie ruošiami staklėmis.

Kampų Sujungimo Būdai

Kampų sujungimo būdai yra labai svarbūs rąstinio namo stabilumui ir sandarumui. Štai keletas populiariausių kampų sujungimo variantų:

1. Balninė spyna apatinaime rąste, su prasikišimais. Dar vadinama sąspara su prasikišimais. Tai turbūt viena iš pirmųjų ir dažniausiai pasitaikančių spynų ankstesniame rąstinių pastatų statybos laikotarpyje. Ypatingai Rusijoje, statant bažnyčias, šventyklas, šis kampų sujungimas buvo naudojamas 19 pabaigoje ir 20 amžiaus pradžioje. Yra du “balninės spynos apatiniame rąste” būdai. Pirmas - tai tiesiog atvira suapvalinta bliudelio formos spyna. O Antras variantas - tai tokia pati spyna tik su užkirtimu (pleištu).
2. Balninė spyna, pjaunamas viršutinis rąstas, su prasikišimais. Taip pat vadinama sąspara su prasikišimais. Skaitoma, kad tokia spyna yra daugiau atspari drėgmei nei pjaunama apatiniame rąste. Balninė spyna viršutiniame rąste yra paprastesnė ir lengviau bei greičiau padaroma nes apdirbimui naudojamas vienas rąstas, kitaip nei balnas apatiniame rąste, kur apdirbimas vyksta trijų rąstų.
3. Balninės spynos atmainos. Ilgainiui atsirado įvairių balninės spynos atmainų, su viduje esančiais išpjaustymais, užkirtimais, pleištais… Dažnai yra pjaunami, apatinis ir viršutinis rąstai, vienam sujungimui atlikti.
4. Trapecinė (kregždės uodega). Yra spyna kur kampų sujungimuose nėra rąstų galų prasikišimų. Šis kampų sujungimas dažniausiai daromas kai pastatas iš išorės yra dar šiltinamas naudojant mūrą ar montuojant ventiliuojamą karkasą, kur apdailai naudojamos lentos, lentelės…
5. Norvegiška spyna. Tai trapecinio tipo ir savaime užsispaudžianti, todėl bedžiūvančios konstrukcijos rąstai nuo svorio pasėda ir gerai įsispraudžia spynoje. Tai tarnauja geram stabilumui ir hermetiškumui/sandarumui.
6. Kanadietiška spyna. Tai ta pati balninė spyna su prasikišimu, tik šiek tiek pakoreguota, kad būtų savaime užsispaudžianti, savaime nusisausinanti. Taisiklingai Lietuviškai būtų - skėstadygio formos. Ji dar vadinama pleištine. Kanadietiškas kampų sukirtimas dar pasižymi tuo, kad rąstų išsikišimai į išorę, už kampo, yra daromi su pazo tarpeliais, be šilumos izoliacinės medžiagos. Kanadietiška spyna yra labai tvirta, nes pats kampų sujungimas įtakoja pačių rąstų įsitvirtinimą/užsispaudimą ir neleidžia rąstui suktis bei kraipytis…
7. “Akloji sąspara”. Skaitoma, kad “Balninė” spyna su rąstų galų prasikišimais yra šiltesnė nei trapecinė/kregždės uodegos formos sujungimas.

Kiekvienas iš šių kampų sujungimo variantų turi savas gamybos subtilybes ir pagal jų atlikimą, inspektuojant rąstinius pastatus, galima pamatyti profesionalų darbą ir įžvelgti brokdarių kliauzes. Jeigu tos smulkmenos nepastebimos pradinėj stadijoj, ar pats užsakovas nežino kaip taisyklingai turi būti atlikta, tai visi tie neatitikimai ir problemos labai gerai pasimato vėlesniame pastato eksploatacijos laikotarpyje.

Rąstinių Sienojų Apdirbimo Tipai

Rąstiniai sienojai - pagrindinė rąstinio namo dalis. Jie gali būti apdirbami keliais būdais:

1. Rankinio apdirbimo. Rąstai apdirbami ir sukertami daugiausia naudojant rankų darbą. Šio tipo namai statomi panašiai kaip ir prieš šimtus metų, sienojai pasižymi natūralia išvaizda. Kiekvienas rąstas turi savo formą.
   • Tąšyti. Tai natūraliausiai atrodantis rąstinių sienojų sukirtimo būdas. Rąstai tik nužievinami ir sukertami rankomis, paliekant kiekvieno rąsto natūralią formą (kiekvienas rąstas skirtingo storio bei formos). Tiek išilginės išpjovos, tiek spynos daromos rankiniu būdu.
   • Kirstiniai. Kiekvienas rąstas apipjaunamas iš 2 pusių staklėmis, taip įgaudamas stačiakampio formą. Vėliau rąstai sukertami rankomis. Tiek išilginės išpjovos, tiek spynos, tiek obliuojama rankiniu būdu. Šis rankų darbo tipas populiariausias.
2. Mašininio apdirbimo. Kuomet visas darbas atliekamas su specialiomis staklėmis. Pagrindinis mašininio apdirbimo privalumas - greitis bei architektūra.
   • Tekinti (apvalūs). Kiekvienas rąstas ištekinamas vienodo diametro. Tiek išilginės išpjovos, tiek spynos daromos mašininiu būdu.
   • Frezuoti (profiliniai). Kiekvienas rąstas išpjaunamas vienodų matmenų, vėliau obliuojami ir frezuojami staklėmis. Spynos išpjaunamos taip pat su specialiomis staklėmis.

Jei Jūs norite rąstinio namo, bet nemėgstate tradicinės archajiškos architektūros ("kaimo trobos"), tuomet siūlome rinktis šį rąstų apdirbimo ir sukirtimo tipą.

Rąstinio Namo Priežiūra

Kadangi mediena yra „gyva“ medžiaga, rąstinių namų savininkai žino, kad ji reaguoja į aplinką, todėl vasarą sienų aukštis būna didesnis nei žiemą, keičiasi sienų drėgmė - kitaip tariant, rąstas irgi gyvena. Tam tikras rąstų trūkimas - natūralus procesas, bet tinkamai išdžiovintas rąstas niekada netrūks per visą plotį. Tokie įtrūkimai rąstuose neveikia namo šiluminių savybių ir yra natūrali rąstinio namo gyvenimo dalis.

Vienas iš pagrindinių būdų kaip mes sprendžiame šias problemas - namų statybai naudojame tik brandžią spygliuočių medieną, kurią tinkamai išdžioviname ir apdorojame. Iš esmės rąstinio ir medinio karkasinio namo priežiūra yra panaši - vidutiniškai kas penkerius šešerius metus namą reikia perdažyti.

tags: #rastiniai #namai #sienojai