Rąstiniai namai - tai namai, kurių sienos pastatytos iš horizontaliomis eilėmis sudėtų rąstų. Viršutinis rąstas jungiamas su apatiniu rąstu priglundančia per visą rąsto ilgį, vientisa išdroža, kampuose rąstai sukertami suspara. Vainikai renčiami vienas ant kito, kol pastatomas namas.
Rąstiniai namai skirstomi pagal rąstų apdirbimo būdą ir sąsparos tipą. Apie sukirtimo būdus galima daug kalbėti - jie visi turi savo pliusų ir minusų.
Sąspara - tai pastato vainiko rąstų sunėrimo vieta. Yra keletas pagrindinių sąsparos tipų ir daugybė šių tipų modifikacijų. Lietuvoje nuo seno, atsižvelgiant į rastų formą, pastato paskirtį ir meistrų patirtį, naudojami įvairūs sąsparos tipai: tradicinis arba balninis, tradicinis su užkirtimu, kregždė, norvegiškas...
Pagrindiniai sąsparos tipai:
- Tradicinis.
- Tradicinis arba balninis kampas.
- Tradicinis su užkirtimais.
- Skandinaviškas tipas (kartais vadinama „norvegiškas" ar „švediškas" kampas).
- Trapecinis (arba „kregždės uodega"). Leidžia sutaupyti nemažai medienos.
Rąstinių namų tipai pagal rąstų apdirbimą
Rąstų namai pagal pagaminimo būdą skirstomi į 3 pagrindinius tipus:
- Rankų darbo rąstiniai namai
- Mašininio apdirbimo rąstiniai namai (tekintų arba frezuotų rąstų namai)
- Klijuotų rąstų namai
I. Natūralių rąstų namai
Šių namų sienos suręstos iš natūralių, rankiniu būdu apdirbtų rąstų. Tokių sienojų privalumas yra toks, kad jie ir sienoje nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra unikalus. Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skersmens (be to, vienas galas plonesnis, o kitas - storesnis), tai viršutinio rąsto išilginė išdroža padaroma tokia, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu.
- Natūralių-apvalių rąstų namai. Natūralūs rąstai tik nužievinami. Rąsto storgalio ir plongalio skersmuo gali svyruoti nuo 25 iki 40 cm.
- Natūralių-apipjautų rąstų namai. Natūralūs rąstai nužievinami ir apipjaunami iš dviejų pusių. Tokių rąstų storis per visą jų ilgį būna vienodas (dažniausiai 20-24 cm), bet storgalio ir plongalio aukštis gali varijuoti tarp 25 ir 40 cm.
II. Mašininio apdirbimo rąstų namai
Mašininio apdirbimo rąstinių namų sienos daromos iš vienodų staklėmis apdirbtų sienojų (tiek rąsto ruošinio storis, tiek aukštis per visą jo ilgį yra tokių pačių matmenų). Šio tipo sienojai turi matematiškai tikslias formas. Automatizuota technologija leidžia gaminti namus greičiau nei rankiniu būdu, išvengiama žmogiškojo faktoriaus klaidų. Natūralūs rąstai frezuojami arba tekinami (taip gaunami apvalūs - cilindruoti rąstai) arba suklijuojami iš lentų ir tuomet apdirbami staklėmis.
- Frezuotų rąstų namai. Rąstai apipjaunami iš 4 pusių. Gautas apipjautas tašas toliau formuojamas obliavimo ir frezavimo staklėmis, kol gaunami visiškai vienodi reikiamų parametrų ruošiniai.
- Tekintų rąstų namai. Rąstai tekinimo staklėmis tekinami, kol gaunami visiškai vienodi reikiamo skersmens apvalūs ruošiniai.
- Klijuoto tašo rąstų namai. Rąstai supjaustomi į tašelius ir išdžiovinami. Tuomet iš tašeliu suklijuojami reikiamo dydžio tašai. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai.
Jeigu rankų darbo rąstiniai namai jau yra statomi šimtmečius, tai klijuotų rąstų namų gamyba yra palyginti nauja technologija. Rąstai tokiems namams yra suklijuojami iš medienos tašų ir toliau mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai. Dažniausiai naudojami pušų, maumedžio arba eglių rąstai.
Mašininio apdirbimo rąstų storis - iki 200 mm, todėl statant gyvenamuosius namus, juos rekomenduojama papildomai apšiltinti. Siūlomi skirtingi techniniai sprendimai sienų struktūroms. Priklausomai nuo rąstinio namo paskirties, galite rinktis geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį apšiltinimo variantą.
Viduramžių namų rentimas / Building a medieval log house
Sienų storis ir šiluminės savybės
Gyvenamajam namui rąstai turėtų būti ne mažiau kaip 20-24 cm skersmens. Tada namo šiluminė varža būtų pakankama ir jo nebereikėtų papildomai šiltinti. Rąstinio namo šilumos savybės priklauso ne tik nuo rąstų storio, bet ir nuo visos namo konstrukcijos hermetiškumo. Net ir storiausius rąstus blogai, nesandariai suleidus namo sienos bus perpučiamos ir jame nebus šilta.
Techniškai skaičiuojant 22 cm storio rąstinio namo sienos varža yra 2. Tai neatitinka STR reikalavimų taikomų gyvenamiesiems namams, todėl namą reikėtų papildomai šiltinti. Išimtys taikomos vasarnamiams, kuriuose negyvenama ištisus metus ir namams iki 80 m2, juos galima statyti be papildomo apšiltinimo.
Pagal STR reikalavimus sienos varža turi būti ne mažiau 5 m2K/W. Vien tik rąstų siena niekada nepasieks tokios varžos, nes 20 cm rąstas nesiekia net 2 m2K/W šiluminės varžos.
Alternatyvūs sprendimai šiluminei varžai pasiekti: galima projektuoti su apšildomomis sienomis, o statytis tik rąstines sienas. Pridavimo metu aiškinti, kad namas bus apšildytas po to kai susės.
Dažnai pasitaiko, kad statant nekvalifikuotiems statybininkams (ypač statant iš drėgnų rąstų) rąstams išdžiuvus ir namui susėdus tarp rąstų atsiveria 1-2 cm plyšiai. Tokiu atveju tikėtis, kad namo šildymo išlaidos bus mažos, neverta.
Rąstiniai namai yra ekologiški: mediena veikia kaip kondicionierius, kuris vasarą įsiurbia šilumą, o žiemą tą šilumą atiduoda žmonėms, kurie gyvena rąstiniame name. Todėl rąstiniuose namuose vasarą yra vėsu, o žiemą - šilta.
Rąstinių namų šiltinimo būdai
Šiltinant iš išorės, išsaugomos visos „gerosios“ rastų masyvo savybės ir sukuriama papildoma rąstų izoliacija. Šiltinant rąstinį namą prie viengubos rąstinės sienos statomas medinis karkasas, prie kurio tvirtinama vidinės ar išorinės sienos plokštė su apdaila, o tarpas tarp plokštės ir rąsto užpildomas izoliacine medžiaga. Taip apšiltintas rąstinis namas atitinka visus gyvenamiesiems namams keliamus šiluminės varžos reikalavimus.
| Linija | Šiluminė varža (U) | Rąsto storis | Apšiltinimas | Paskirtis |
|---|---|---|---|---|
| GARDEN | 1,63 W / m²K | 90 mm | Be papildomo apšiltinimo | Sodo nameliai, vasarvietės, medžioklės nameliai, pavėsinės |
| LIVING | 0,20 W / m²K | 90 mm | Su apšiltinimu iš vidaus (150 mm šiluminė izoliacija, 45x145 mm medinis karkasas) | Gyvenamieji namai |
| RESIDENCE | 0,20 W / m²K | 90 mm | Su apšiltinimu iš išorės (150 mm šilumos izoliacija) | Gyvenamieji namai |
Statybos patarimai
Pasirenkant gamintoją, patartina gauti rekomendacijas iš pažįstamų ar aplinkinių, nuvažiuoti į vietą, apžiūrėti gamybą ir paprašyti parodyti jau pastatytus objektus. Svarbu, kad rąstinis namas būtų gaminamas ir surenkamas uždarose patalpose. Uždarose patalpose rąstai negauna papildomos drėgmės, lyjant nedrėksta rąstų viršus ir išilginės išdrožos, antiseptikai neišplaunami lietaus, o dėl blogų oro sąlygų nesutrinka gamybos terminai.
Patariama rinktis gamintoją, įsidiegųsį Rąstinių namų gamintojų asociacijos parengtą standartą „Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba“. Reikia atkreipti dėmesį, ar rangovas gamina vien tik rąstinę dalį, ar siūlo ir kitas paslaugas. Geriausia, kai vienose rankose yra projektavimas, pamatų įrengimas, rąstinė dalis ir stogas. Tokiu atveju rangovas negalės suversti kaltės kitiems subrangovams dėl blogai ar nekokybiškai atliktų darbų. Nepatartina kreiptis į pavienius meistrus, dirbančius pagal patentą. Kilus problemai gali būti sunku išsireikalauti klaidų ar defektų ištaisymo.
Kalbant apie statybinę medieną, reikia paminėti, kad rąstinių namų statybai tinka tik rinktiniai pirmo kamieno pušies rąstai, kurių storis prasideda nuo 28 cm plongalyje. Tai brandaus miško, mažai šakoti ir tiesūs rąstai, kurie gali būti 16, 18, 20, 22 cm storio. Vėliau šonai obliuojami iki reikalingo storio. Paruošti lafetai patenka į gamybos cechą. Tada rentėjai juos rūšiuoja, parinkdami prieš tai sumontuotų lafetų formą.