Rąstiniai namai su klinkerio plytų apdaila: klasika ir modernumas

Rąstiniai namai - tai nesenstanti klasika, kuri išlieka populiari net atsiradus naujoms statybos technologijoms. Mediniai namai iš rąstų mena šimtametes statybos tradicijas, todėl tai puiki investicija, kuri tarnaus net kelias kartas, o kartais gali tarnauti net 100 metų (tinkamai prižiūrint). Tai yra ne tik grįžimas prie natūralesnių, ekologiškų medžiagų, bet ir savotiškas priartėjimas prie gamtos.

Rąstinis namas puikiai dera kaimo vietovių kraštovaizdyje. Ar planuotumėte rąstinį namą statyti prie jūros, ar vienkiemyje šalia miško, o galbūt prie ežero - jis harmoningai įsilies į bet kokį gamtos kraštovaizdį. Šiuolaikinės technologijos ir medienos apdirbimas leidžia rąstiniams namams įsilieti ne tik į kaimo kraštovaizdį, bet ir sukurti modernų eksterjerą.

Rąstiniai namai yra sveiki, iš natūralių medžiagų ir artimi gamtai. Medis sugeria drėgmę iš aplinkos ir ją atiduoda, taip nuolatos reguliuodamas drėgmės lygį namo viduje. Natūralūs namo paviršiai atrodo ne tik estetiškai, bet ir harmoningai. Mediniai paviršiai ramina, sukuria šiltą namų atmosferą ir komfortą.

Kadangi medienos svoris, lyginant su betonu ar plytomis, yra mažesnis, rąstiniai namai kaina yra pigesni nei betoniniai ar plytiniai, nes nereikia tiek daug pinigų skirti pamatų liejimui ar itin atidžiai rinktis sklypo dirvožemį statyboms. Medinius rąstinius namus patogu atgabenti į vietą ir surinkti.

Nors kai kurie žmonės vis dar galvoja, kad rąstiniai namai labiau tinka trumpoms atostogoms gamtoje, todėl paprastai statomi sodybose, šiandieninės tendencijos rodo, kad daugėja asmenų, besirenkančių šiuos namus nuolatiniam gyvenimui.

Šiandieninių rąstinių namų statyba skiriasi nuo prieš dešimtmetį buvusių populiarių metodų. Nauji Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai privertė modifikuoti rąstus ir iš jų gaminamų pastatų statybą. Šiandien jau sunku rasti naujai pastatytus pilno rąsto namus. Dabar vietoj pralaidaus pilno rąsto modelio yra pasirenkamas dvigubas sienojus (rąstai skaldomi, jį užpildant izoliacine medžiaga).

Rąstiniai namai gaminami pasitelkiant esminius rąstinių namų statybos principus. Paruošiamieji darbai prasideda nuo rąstų supjovimo į tam tikrą masę, tada mediena džiovinama krosnyje, skersuojama, obliuojama, pritaikomi sujungimai, medis pilnai paruošiamas naudojimui ir spynavimui.

Rąstinio namo kaina atitinka ilgaamžiškumo ir kokybės santykį. Ji keičiasi priklausomai nuo namo dydžio, išplanavimo sprendimų (ar jie bus standartiniai ar įmantrių formų). Rąstinio namo kaina tiesiogiai priklauso nuo pasirinktų medžiagų.

Mūsų statomų (nuo pamatų išliejimo iki raktų atidavimo) rąstinių namų kainos prasideda nuo 600 €/kv.m.

Medienos savybės ir jų įtaka rąstinių namų statybai

Nuo seniausių laikų žmonės statė namus iš rąstų. Tokia konstrukcija turi keletą tūkstantmečių. Pagrindinė tokio pasirinkimo priežastis yra unikalios medienos savybės. Tačiau, medis, kaip ir kitos statybinės medžiagos turi savo privalumų ir trūkumų. Panagrinėkime pagrindines medienos savybes tam, kad suprastumėm, ar verta statyti rąstinį namą.

Pagrindinė medžio naudojimo namų statyboje priežastis yra jo šilumos laidumas. Pažiūrėkime kai kurių statybinių medžiagų šilumos laidumo lentelę:

Taigi, kaip matome, medis pasižymi gana geromis savybėmis. Palyginti mažo storio rąstų sienos gali pasiūlyti geras izoliacines savybes. Paprastai, gyvenamųjų pastatų statybai naudojama spygliuočių mediena, lapuočių (pvz. liepa arba drebulė) i pirtims. Labiausiai šilumos izoliuojanti mediena yra abači - Afrikoje augančio medžio.

Antroji dažno medienos naudojimo priežastis yra jos prieinamumas, kaip statybinės medžiagos, o taip pat jos santykinai neaukšta kaina. Tegul dabar medžio kaina pakilo, bet ne tiek daug, kad reikėtų jo atsisakyti visiškai. Be to, konkurencija daro savo - daug pasiūlymų sumažina kainą. Dabar galite rasti daug pasiūlymų, pavyzdžiui, „rąstiniai namai iki raktų“, „Namai iš rąstų“ ir pan.

Svarbus bruožas, į kurį dabar daugelis atkreipia dėmesį yra medžiagų ekologiškumas. Mediena yra netoksiška, maloni liesti ir maloniai kvepia. Gyventi rąstiniuose namuose malonu tiek estetiniu, tiek patogumo požiūriu. Vėdinimas rąstiniuose namuose yra natūralus. Oras praeidamas pro rąstų sandariklius (samanos, pakulos ir t.t.) yra šildomas / aušinamas, sudrėkinamas ir tik tada patenka į patalpą. To dėka, kvėpuoti rąstiniuose namuose yra gera. Medžiaga „kvėpuoja“, todėl rąstiniame name vasarą būna vėsu, o žiemą - šilta. Drėgmės kiekis atitinka gamtines sąlygas, priimtinas žmonėms. Tai yra unikali medžio savybė, o betono pagalba tokių pat sąlygų neįmanoma pasiekti. Todėl manome, kad tie, kurie apmūrijo medinį namą plytomis, padarė didelę klaidą.

Mediena turi natūraliai patrauklią išorę, taip sakant - natūralus dekoratyvinis efektas. To dėka, medis nereikalauja papildomos apdailos viduje ir išorėje, išskyrus sanitarinius namo įrenginius. Taip, medis yra gražu. Pakanka tik pažvelgti į medinių namų interjerą ir viskas iš karto tampa aišku.

Medis taip pat pasižymi geromis fizinėmis savybėmis: stiprumas, kietumas, apdirbimo paprastumas, atsparumas apkrovoms ir nusidėvėjimui, turi mažą svorį, todėl galima statyti rąstinius namus iki trijų aukštų, o modernios medienos perdirbimo technologijos rąstinius namus kasmet daro pigesniais.

Deja, rąstiniai namai turi ir trūkumų, kuriuos aprašysime žemiau.

Pagrindiniai rąstinių namų trūkumai:

• Trapumas ir polinkis į puvimą: Laikui bėgant betonas tampa tvirtesnis, o medis silpnėja. Tačiau dabartinėmis sąlygomis galima kovoti su šia liga, naudojant šiuolaikines hidroizoliacijos, priešgrybelines ir impregnavimo medžiagas.
• Vabzdžių poveikis: Kenkėjų lervos aktyviai graužia medienos plaušus, todėl rąstuose suformuojamos skylutės. Su šiuo reiškiniu galima kovoti medienos impregnavimu.
• Džiūvimas ir susitraukimas: Mediena gali perdžiūti, susitraukti, o sienos dėl to susmukti. Surinktas namas ir pastatytas ant pamato dar turi kurį laiką stovėti prieš įstatant langų rėmus ir duris.
• Pamato reikalavimai: Rąstinio namo pamato reikalavimai yra griežtesni nei betoninio.
• Išblukimas: Medis išblunka veikiamas saulės spindulių. Laikui bėgant, rąstinį namą teks impregnuoti.
• Garso laidumas: Medienos garso laidumas yra didesnis nei betono.
• Gaisro pavojus: Medis dega, gerai dega. Rąstinio namo atveju ugnis neatleidžia klaidų.

Iš visų minėtų trūkumų tampa aišku, kad rąstinį namą reikia prižiūrėti. Tačiau visi šie trūkumai nublanksta žiūrint į privalumus. Komfortas namuose - tai turbūt svarbiausias dalykas.

Būtinai atkreipkite dėmesį į statybos metu galiojančius minimalius reikalavimus gyvenamųjų namų medžiagos šilumos laidumui ir pastato energinį naudingumą. Turi būti gerai apšiltintos ne tik sienos, bet ir langai, durys, stogas ir pamatai, nes jie visi praleidžia šilumą. Mūsų statomi rąstiniai namai jau yra modernūs, nes jau yra apšiltinti.

Daugiausia laiko praleidžiama miegamajame, virtuvėje, vonioje, todėl šioms patalpoms turėtų būti skirtas itin didelis dėmesys ir jos turėtų būti pakankamai didelės. Jei šeima yra didelė, būtinai apsvarstykite turėti kelis vonios kambarius.

Geras patalpų klimatas ir vėdinimas. Nuolatos palaikoma optimali temperatūra, drėgmė, triukšmo lygis sukurs komfortą jūsų namuose. Natūralus apšvietimas. Statytojo / medžiagų gamintojo patikimumas.

Klinkerio plytos - puikus pasirinkimas rąstinio namo apdailai

Klinkerio plytos yra tiek statybinė, tiek apdailos medžiaga. Padengus namo fasadą klinkeriu gaunama dviguba nauda: grožis ir šiluma. Plytos ne tik dailiai atrodo, bet ir padeda išlaikyti tinkamą vidaus temperatūrą. Fasado apdailai klinkeris idealiai tinka ir dėl to, kad neįgeria drėgmės, sulaiko triukšmą, nereikalauja ypatingos priežiūros.

Klinkeris išgaunamas iš specialių molio rūšių, deginant 1200 laipsnių temperatūroje. Jis pasižymi ypatingu kietumu ir ilgaamžiškumu. Klinkerio spalvų paletės įvairovė yra natūralios prigimties. Tai priklauso nuo sumaišyto molio rūšių bei deginimo proceso. Šios apdailos medžiagos pasižymi atsparumu didelėms apkrovoms, šalčiui ir vandeniui, mechaniniam poveikiui. Tokia apdaila nereikalauja jokios priežiūros: nereikia plauti, perdažyti, impregnuoti ir pan.

Klinkerio plytos naudojamos kaip apdailos elementas tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tai ypatingai kietos trinkelės. Pasirinkus namo apdailai klinkerio plytas, galėsite ilgai džiaugtis jų ilgaamžiškumu ir patvarumu.

Galite rinktis vieną iš dviejų apdailos būdų: apmūryti namą klinkerio plytomis arba apklijuoti plytelėmis. Vizualiai tokia apdaila nesiskirs, todėl dažniau pasirenkamas antrasis, pigesnis variantas - klinkerio plytelės (tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog plytelių klijavimui reikės specialiai paruošti sieną).

Mūrijant klinkerį labai svarbu tinkamai pasirinkti specialius mūrijimo mišinius. Naudojant netinkamas medžiagas neišvengsite esminių klaidų, kurios bėgant laikui gali lemti fasado išvaizdos problemas. Pasirinkus tradicinius mišinius greitai pastebėsite, kad siena tarsi „plaukioja“, plytas sunku lygiai sudėti. Taip atsitinka dėl to, kad klinkerio plytų vandens įgeriamumas yra vos 2-4% (tradicinių plytų - apie 12-20%). Būtent dėl to būtina rinktis specialius mišinius, tinkamus klinkerio plytoms.

Klinkerinės plytelės naudojamos ne tik namo fasadui dekoruoti, bet ir balkonų, terasų, takų dangoms, laiptams ir t.t. Jas galima naudoti tiek viduje, tiek namo išorėje. Klinkeris gali būti klojamas ant įvairių medžiagų: smėlio, žvyro, skaldos, betono, atsijų ir kt.

Kitos fasado apdailos galimybės mediniam namui

Iš tiesų ir man porą metų skaudėjo galvą: kokią sienų apdailą padaryti mano namui? Galvojau apie įvairias medžiagas, kurios parduodamos Lietuvos ir užsienio prekybos centruose. Bet aš taip nenorėjau „širpotrebo“, mane pykino nuo apdailos būdo, kuriuo „papuoštas“ kone kas antras namas. Ar tai būtų plastikinės lentelės, kurias vien pamačius išberia, ar tai pusrąsčiai, vien į juos pažiūrėjus apetitas prapuola kelioms dienoms, ar tinkuotos ir dažytos sienos... Savo namui norėjosi ko nors originalaus ir šilto. Gi ne uošvei, o sau stačiau namą! Ir po ilgų kūrybinių kančių radau išeitį. Kadangi nieko panašaus nusipirkti negalėjau, tai teko pasigaminti pačiam. Teko važinėti po miškus ir lentpjūves, kad gaučiau specialios medienos. Atradau būdą tą medieną susendinti. Ir mano mūrinis namukas tapo rąstiniu. Tokia apdaila skleidžia jaukumą ir šilumą. Be to, sendintos lentos trijų centimetrų storio, jos turi puikias termoizoliacines savybes.

Plastikas. Senam rąstinukui visiškai netinks plastikinės lentelių imitacijos (organiškai pjaunasi su medžiu plastikas). Toks namas parodo jo šeimininko visuomeninę padėtį. Pamačius plastiku apkaltą namą, iš karto susidaro pigumo įspūdis. Jau geriau tada palikti nuogus rąstus. Nupūsti smėliasrove ir tik nutepti juos keliomis rūšimis antiseptiko bei palikti taip, kaip yra. Jei jau daryti apdailą, tai lai ta apdaila ir sudėti pinigai, kad ir kokie jie bebūtų, tegul pagerina vaizdą, o ne pablogina.

Pusrąsčių lentelės. Čia apdailos medžiaga yra daug geresnė už plastiką. Ji bent iš grynos medienos. Bet tie nutekinti mažiukai pusrąsčiai dideliame plote žiūrisi apgailėtinai. Tokia medžiaga geriausia tinka labai mažiems statiniams, į kuriuos ir karalius nesibodi pėsčias nutrepsėti, statyti.

Paprastos medinės dailylentės: Šios, kad ir atrodo labai senoviškai, iš visų aukščiau išvardytų tinka labiausiai. Tiesiog niekuo neišsiskiriantis sienų apmušimas.

Paprastos lentos. Norvegai savo fasadų apdailai naudoja paprastas neobliuotas ir tik lentpjūvėje pjautas lentas. Jas jie sukala vertikaliai. Mūsų lietuvio akimi atrodo gal ir bjauriai, bet praktiškumo prasme tai genialu. Vienas pliusas, kad tokios lentos super pigios. Antra, jos dedamos vertikaliai, tad vandens lašiukai neužsistovi ir nuteka žemyn.

Apmūrijimas. Pats blogiausias dalykas, koks tik įmanoma padaryti dizaino prasme, tai apmūryti silikatinėmis plytomis. Na, tada ne namas, o ferma gaunasi, jei ne ferma, tai panašu į sovietmečio pieninę. Jeigu jau labai „prirėmė reikalas“ turėti mūrinę sieną, tai tada jau geriau apmūryti akytbetonio blokeliais, paliekant 5 cm oro tarpą tarp rąsto ir akytbetonio. Tada tą akytbetonio blokelį galima nuglaistyti drėgmei atspariu glaistu ir nugruntavus nudažyti.

Labai dera su rąstu raudonos keramikinės plytos, dar vadinamos klinkeriu. Bet šiaip galima naudoti paprastas raudonas pilnavidures plytas.

Senovinio rąstinio namo renovacija ir šiltinimas

Jei stogas be atatampų (stogo „stygų“), tai nėra gerai, net labai blogai, nes visas stogo svoris plėšia sienas į išorę. Jei būtų „stygos“, tai visas stogo svoris pasiskirstytų tolygiai. Jei stogas įlinko, tai kažkur, ko gero, verčia sienas arba gegnių galai išsinėrę iš „spynų“ (medinis įkirtimas ir dviejų medžio dalių sujungimas). Jei stogas įlinko per vidurį, vadinasi, viskas laikosi tik ant kraštinių gegnių tašų pagalba.

Sprendimas būtų labai paprastas ir kainuotų tokiu atveju tik labai menkus pinigus, aišku, jei žmogus viską pasidarys pats. Reikia virvių pagalba atstatyti gegnes į pradinę padėtį. Virvės rišamos prie gegnių apačioje, prie pat spalių pakloto. Paprasčiau aiškinant, virvė rišama tokiu būdu kaip mokyklos mergaičių žaidime „guma“: taigi gegnė atstoja žaidžiančiųjų kojas. Tada per patalpos centrą gaunasi dvi virvės. Per jas perkišame pagalį ir sukame, kol stogas grįš į vietą. Tada imame dešimties mm vielos, atsikasame spalius ir gegnių apačioje gręžiame balkius, ir tokiu pačiu būdu, kaip prieš tai žaidėme „gumą“, tai ir vėl sužaidžiame, tik žaidžiame „nematų“ po spaliais (spalius reikia atkasti), gegnių apačioje, per išgręžtas gegnėse skyles, veriame vielą. Ir vielomis sutempiame iki galo. Aišku, virves paskui nuimame, ir po spaliais lieka tik vielos atatampa. Po šios „operacijos“ vielą užkasame spaliais. Taip atliekame su visomis iškrypusiomis gegnėmis. Ir stogas tampa sustyguotas.

Po to reikia gegnes pritvirtinti prie murlotų, aišku, jei jos nuo jų „nulipę“.

Jei sename name pakeisime langus plastikiniais ir naujas šarvo duris įdėsime, tai garantuoju, kad po pusmečio, o sėkmės atveju po metų namo palubėse galima bus galima pjauti pelėsinio grybo derlių. Jau nekalbant apie tai, kad dėl kažkokių priežasčių pradės dūmyti židinys, rasoti langai. Kas ne taip? Senovinis namas turi kvėpuoti. Per senovinių medinių langų plyšiukus, nes jie neturėdavo sandarinamųjų gumelių, patekdavo oras. Ir pro durų plyšiukus oras deguonimi maitindavo namą. Pakeitus langus ir duris, namas „uždusinamas“.

Sprendimai: Senus langus galima sandarinti specialiomis gumelėm: ar klijuojamomis, ar išfrezavus lango varčią įspraudžiamomis (panašiai sandarinamos ir durys). Lango stiklus, jei tai paprasti stiklai, reikėtų sudėti į rėmą klijuojant silikonu. Keičiant langus sandariais (kad ir plastikiniais), būtinai reikia įvesti ventiliaciją. Ventiliacija turi būti paskaičiuota, kad oro pasikeitimas atitiktų bent jau prieš tai buvusį. Ugniakurams, židiniams, krosnims turi būti atvestas atskiras oro „maitinimas“ (prie židinio po grindimis privedamas vamzdis ar kanalas, kurio skersmuo panašus į kamino skersmenį). Tada krosnis maitinsis oru atskirai, nesudarydama vakuumo namo viduje ir malkų kaloringumas tada sieks 100 proc. Languose turi būti mikro ventiliacijos.

Renovuojant namą, ką reikia žinoti apie pamatus? Lietuvoje įšalo gylis 1,2 m. Taigi ir pamatų gylis turi būti ne mažesnis. Jei pamatas vos 0,5 m gylio, reikia žiūrėti gruntą. Jei gruntas smėlėtas ar žvyruotas, ir tiek pakanka. Jei molis, tai čia problemėlė. Molis laiko drėgmę. Drėgmė sušąla, ir ledas plečiasi. O kai ledas plečiasi, kelia į viršų pamatus. Pavasarį - vėl paleidžia žemyn. Tokia svyravimo amplitudė būna apie 10 cm. Jei pamatas padarytas blogai, jis jau turi buti sutrūkinėjęs. Jei smėlėta, tai drėgmės nėra ir nėra kam kilnoti pamatus.

Jei pamatai silpni ir nenorima jų kasinėti ir lieti naujų, tai tada yra dar vienas būdas (skandinaviškas) šiai problemai spręsti. Reikia apie visą namą nukasti apie pusę metro grunto į gylį ir pusantro metro į plotį. To griovio perimetre padaryti gerą drenažą su vandens nuvedimu. Tada kloti ant to griovio dugno specialų putų polistirolą apie dešimt cm storio. Tada išklijuoti pamatus tuo pačiu putų polistirolu ir pamatus nutinkuoti naudojant arnuojantį tinkliuką. Pamato apačioje ant sukloto ant žemės polistirolo tiesti polietileno plėvelę. Viską užkasti. Plėvelė nuves vandenį iki drenažo, neleisdama jam pabėgti po pamatu. Putų polistirolas apsaugos nuo šalčio žemės gruntą apie pamatus, šaltis nepalįs po pamatais ir tokiu būdu neiškilnos pamatų. Verta investuoti į tokį apšiltinimą su vandens nuvedimu. Jei vanduo nepateks po namu, tai grindų šiluminės charakteristikos pagerės.

Jei medinis vainikas paklotas tiesiai ant pamatų, tai blogas ženklas. Tada tas medinis vainikas turi buti seniai supuvęs, nes pamatas iš žemės prisigeria drėgmės, o mes puikiai žinome, kaip drėgmė veikia medieną. Jei balkiai paveikti puvėsio, tai juos būtina šalinti ir pakeisti naujais bei impregnuotais nuo visų galimų grybų, graužikų ir t.t. Reikia turėti specialius sienmedžių keitimui skirtus keltuvus, kur siena pakeliama ir laikoma, kol įdedamas naujas balkis. Po nauju balkiu būtina padėti hidroizoliacinės medžiagos, kuri neleistų medžiui liestis su betonu.

Balkių sandarinimui anksčiau buvo naudojamos samanos. Dabar pakeitus balkį dažniausiai užpučiami plyšiai putų polistirolu. Bet jei ieškant autentiškumo, tai kol namo siena pakelta keltuvais, specialiu įrankiu prigrūdama samanų ir gana sandariai. Nuleidus sieną ant pakeisto balkio, samanas rąstai suspaudžia ir tokiu būdu siena užsandarinama. Anksčiau samanas dar vilgydavo mėšlo ir kalkių mišiniu. Kalkės tarnavo kaip antiseptikas.

Jei siena šiltinama ir nereikia, kad balkis matytųsi, tai problemų mažiau. Paprasčiausiai tada ant sienos po apšiltinimo užkalama speciali vėjo izoliacinė plėvelė, kuri turi savybę, kad į vidų nepraleidžia nei drėgmės, nei vėjo ir taip pat iš vidaus laukan kuo puikiausiai išgaruoja per ją vanduo.

Pagrindinis reikalavimas šiltinant namą yra toks: iš vidaus reikia užsandarinti labai sandariai polietileno plėvele ir ant tos plėvelės sumontuoti vidaus apdailą. O iš išorės „kvėpuojančiomis“ medžiagomis paruošti sandarinimą nuo vėjo. Didžiausias klaidas sandarindami sienas žmonės daro tada, kai užsandarina polietilenine plėvele ir iš vidaus, ir iš išorės. Tada sienos viduje esanti drėgmė garuoja, kondensuojasi pakraščiuose ir bėga ta plėvele, kaip šiltnamio langas. Vasarą dar gauna karščio ir sušunta visa siena. Mediena nuo tokio sušutimo pavirsta į virtą bulvę. Tai idealiausia terpė auginti pievagrybius...

Kad išvengtume grybų fermos, reikia iš vidaus sandarinti, o iš išorės leisti sienai kvėpuoti ir džiūti.

Efektyviausia šiltinti iš lauko - neįsileisti šalčio. Kiti saugosi nuo šalčio šiltindami tik vidų. Tai mažiau efektyvus būdas, nes nukenčia vidaus plotas. Lauke gi daugiau vietos nei viduj... Tai ir naudokime lauko plotą šiltinimui. Ir, be to, šiltinant lauką viduje galima gyventi, o jei užsiimsime vidaus šiltinimu, tai reikės statyt palapinę šalia namo.

Norint apsaugoti nuo graužikų išorės sienos šiltinimo medžiagas, tam yra tik vienas būdas - užsandarinti, kad neįlįstų tie graužikai. Šiais laikais yra begalės priemonių apsaugoti sieną nuo mažųjų piktadarių. Medinei apdailai yra visokios metalinės skardukės, tinkleliai, grotelės.

tags: #rastiniai #namai #su #plytomis