Rąstiniai namai dėl savo natūralumo, estetikos ir ilgaamžiškumo yra itin populiarūs Lietuvoje. Daugelis besirenkančių rąstinius namus vertina gamtos artumą, ekologiją ir jaukumą. Iš tikrųjų, rąstai labiau nei bet kuri kita statybinė medžiaga leidžia pasijusti arčiau gamtos. Tačiau siekiant užtikrinti jų energetinį efektyvumą ir komfortą, būtina tinkamai pasirūpinti šilumos izoliacija. Vis dėlto kaip apšiltinti rąstinį namą yra viena didžiausių dilemų.
Viena efektyviausių ir ekologiškiausių medžiagų - ekovata, kuri puikiai tinka rąstinių namų šiltinimui. Ekovata yra organiška medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai, ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ekovata nuo 1970-ųjų metų paplito visame pasaulyje kaip geromis šiluminėmis savybėms pasižyminti ir lengvai instaliuojama šiltinimo medžiaga. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę.
Vis dar pasigirsta nuomonių, kad rąstinis namas jau savaime yra šiltas ir papildomo apšiltinimo jam nereikia. Nors ir rąstiniai namai turi begalę privalumų, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip moderniųjų statybinių medžiagų. Nors rąstinis namas iš prigimties turi šilumos izoliacinių savybių, laikui bėgant mediena „sėda“, atsiranda plyšių, pro kuriuos prarandama šiluma. Rąstinio namo R vertė (šiluminė varža) yra lygi 1.5-2, tuo tarpu šiuolaikinių išorinių sienų konstrukcijoms keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę nei 5 šiluminę varžą.
Ekovatos Savybės Ir Privalumai
Ekovata yra labai kokybiška termoizoliacinė medžiaga, kadangi ji nedega, nepūva bei užtikrina gerą garso izoliaciją. Ekovata impregnuota natūraliomis nelakiomis druskomis, kurios apsaugo ją ir aplink esančias konstrukcijas nuo pelėsio, grybelio ir graužikų. Druskos suteikia aukštą atsparumą ugniai (Bs-1) ir gaisro atveju stabdo ugnies plėtimasi. Dėl savo natūralių savybių panašių į medį, Ekovata pašalina drėgmę, kvėpuoja ir gerai “bendrauja” tiek su medinėmis tiek mūrinėmis konstrukcijomis.
Ekovata yra organiška medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę. Ekovata yra geriausia seno medinio namo apšiltinimo priemonė. Apsišiltinus ekovata pastatą gaunamos visapusiškos naudos, nes Ekovata pasižymi ne tik puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis. Ji taip pat yra biologiškai atspari medžiaga. Jos sudėtyje esantys boro junginiai apsaugo Ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo, pelėsio ir grybelinių ligų. Ekovatoje negyvena ir nesiveisia vabzdžiai. Taip pat tai nėra palanki terpė daugintis graužikams.
Galima pabrėžti ir tai, kad ekovata yra viena iš nedaugelio puikią garso izoliacijos klasę turinčių termoizoliacinių medžiagų. Jos garso sugerties klasė - A, todėl tai puikus sprendimas norint atsikratyti pašalinių garsų. Apšiltinus rąstinį namą galėsite mėgautis geresne akustika, kadangi sumažės triukšmas iš išorės.
Kodėl Verta Šiltinti Rąstinį Namą Ekovata?
Rąstiniai namai turi puikias šilumos savybes, tačiau laikui bėgant mediena keičiasi - džiūsta, traukiasi, tarp rąstų atsiranda mikro tarpai, pro kuriuos prasiskverbia šaltis ir vėjas. Dėl šios priežasties net ir gerai pastatyti seni rąstiniai namai po 10-20 metų dažnai pradeda prarasti šilumą. Šiltinimo darbų dažniausiai imasi tie, kurių rąstinis būstas stovi atviroje, vėjuotoje vietoje arba kurių namas yra pastatytas seniau nei prieš du dešimtmečius. Taip pat būtina šiltinti, jei rąstų paviršius pradeda trūkinėti, susidaro skersvėjai, o viduje kaupiasi drėgmė ar šaltis.
Egzistuoja įvairios nuomonės dėl to, kuris būdas geresnis. Nerekomenduojama šiltinti namo iš išorės, nes taip šis praranda savo estetinį išvaizdą. Kita vertus, rąstinio namo šiltinimas iš vidaus atims šiek tiek erdvės ir jaukumo. Kaip jau minėjome, rąstinių namų šilumos varža yra maža, tad pagrindinis tikslas yra ją padidinti.
Šiltinimo Būdai Ir Technologijos
Norint apšiltinti namą ekovata jums reikalinga profesionalų pagalba, kadangi tai daug kruopštumo, žinių ir specialios įrangos reikalaujanti užduotis. Kvalifikuoti specialistai paruoš vertikalų karkasą atsižvelgdami į reikiamą termoizoliacinio sluoksnio storį. Įprastai tam naudojami mediniai tašai. Tuomet ekovata užpildomi visi plyšiai ir tarpai, kol siena yra visiškai lygi, padengta vientisu besiūlės šilumos izoliacijos sluoksniu. Po to, būtina palaukti, kol ekovata nudžius.
Šlapiuoju būdu šiltinamos vidaus ir išorės sienos. Specialia įranga išpurenta ir sudrėkinta vandeniu Ekovata purškiama ant šiltinamų vertikalių atvirų paviršių: vidaus ir išorės sienų. Smulki Ekovatos struktūra pilnai užpildo visus plyšius, tarpus ir gerai sukimba su dengiamu paviršiumi, sudarydama vientisą besiūlį, sandarų termoizoliacijos sluoksnį. Ekovata užpūsta šlapiuoju būdu išlaiko savo formą visą pastato gyvavimo laiką. Apšiltinus šiuo būdu priklausomai nuo šiltinamo sluoksnio storio ekovata išdžiūsta per 2 - 4 dienas, o šiltinimo storis gali siekti nuo 5 iki 35 cm.
Sausas šiltinimo Ekovata būdas naudojamas užpūčiant Ekovatą ant perdangos paviršiaus, pučiant už gipso, OSB ar kitokių plokščių, plėvelių.
Šiltinimas iš išorės: Jei rąstai nėra dekoratyvūs, išorėje galima įrengti vėjo izoliacinę plokštę, karkasą, o tarp jo įpučiama ekovata. Lubų šiltinimui ekovata pučiama į perdangą tarp gegnių ar į karkasines ertmes.
Dirbame su firmos “KRENDL” įranga, kuri yra birių šiltinimo medžiagų instaliavimo technikos rinkos lyderė.
Rastinio namo rekonstrukcija ir apšiltinimas biria vata
Kaip Teisingai Apšiltinti Rąstinį Namą Iš Išorės Ekovata?
Šiltinant iš lauko pusės, rąstai lieka šiltoje zonoje, todėl jie išdžiūsta tolygiai, nepatiria didelių temperatūros svyravimų ir mažiau deformuojasi. Tokiu būdu užtikrinamas konstrukcijos ilgaamžiškumas, nes drėgmė iš vidaus gali laisvai išgaruoti į išorę. Tokiu būdu užtikrinamas konstrukcijos ilgaamžiškumas, nes drėgmė iš vidaus gali laisvai išgaruoti į išorę. Šis sprendimas ypač tinka, kai siekiama padidinti būsto energinį naudingumą, bet nenorima keisti vidaus apdailos ar mažinti patalpų ploto.
Ekovata yra organinė medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai, ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę. Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus,taip pat,kadangi ji yra organinė medžiaga tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių. Ekovata nekaupia savyje drėgmės, o drėgmę, patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda, išgarina į aplinką.
Rąstinio namo šiltinimo ekovata darbų eiliškumas būtų toks:
- Rąstas
- Mineralinė vata (siūlome knauf insulation vata)
- Difuzinė membrana
- Vėdinamas tarpas
- Išorinė apdaila
Teisingas šiltinimo sluoksnių išdėstymas yra vienas svarbiausių aspektų. Iš vidaus į išorę turėtų eiti šie sluoksniai: rąstai, izoliacinė medžiaga, vėjo izoliacija, ventiliuojamas oro tarpas ir išorinė apdaila. Svarbu, kad tarp izoliacijos ir apdailos būtų paliktas bent 2-3 cm ventiliuojamas tarpas - jis leidžia orui cirkuliuoti ir neleidžia susidaryti kondensatui.
Prieš montuojant šiltinimo sluoksnį, rąstai turi būti sausos, stabilios būklės. Paviršius nuvalomas nuo purvo, samanų ar pelėsio, prireikus apdorojamas antiseptikais. Karkasas turi būti tvirtas, išdėstytas vertikaliai, kad išoriniai paviršiai išliktų lygūs. Ant izoliacijos visuomet dedama difuzinė (vėjo izoliacinė) plėvelė, kuri neleidžia pūsti vėjui į konstrukciją, bet kartu išleidžia garus į išorę. Garo izoliacija šiuo atveju nereikalinga, nes ji trukdytų medienai kvėpuoti. Tačiau jei konstrukcija labai atvira vėjui, galima naudoti labai kvėpuojančias plėveles, kurios turi ribotą garų pralaidumą.
Paskutinis etapas - išorinės apdailos montavimas. Dažniausiai tai medinės dailylentės, fibrocemento plokštės arba medžio kompozitas. Ventiliuojamas fasadas yra itin svarbus - jis pašalina drėgmę iš konstrukcijos, saugo nuo perkaitimo vasarą ir padeda išlaikyti stabilų mikroklimatą.
Svarbiausi elementai:
- Pagrindinė konstrukcija, kuri turi būti sausa, apdorota antiseptiku ir apsaugota nuo vabzdžių bei pelėsio.
- Montuojamas tarp medinio karkaso tašų. Tinkamiausios medžiagos - akmens vata, ekovata arba medžio plaušo plokštės.
- Apsaugo nuo vėjo ir lietaus, tačiau leidžia sienai kvėpuoti.
- Tarp izoliacijos ir apdailos būtina palikti oro tarpą, kuris leidžia pasišalinti drėgmei.
Ko Reikėtų Vengti Šiltinant Rąstinį Namą?
Net ir pasirinkus kokybiškas medžiagas, rąstinio namo šiltinimas iš lauko pusės gali tapti nesėkmingas, jei darbai atliekami neatsižvelgiant į medienos savitumus. Šiltinant svarbiausia suprasti, kad rąstas nėra visiškai sandari medžiaga - jis „dirba“, keičia savo formą, sugeria ir išleidžia drėgmę.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų - perdėtas noras namą „uždaryti“ nuo visų išorės poveikių. Naudojant garo izoliaciją ar polistireną, sienos nustoja kvėpuoti, todėl drėgmė lieka uždaryta sienos viduje. Ilgainiui tai sukelia pelėsį, medienos puvimą ir net sienų deformaciją. Norint to išvengti, būtina naudoti difuzines medžiagas, kurios išleidžia garus, bet saugo nuo išorinės drėgmės.
Plėvelių paskirtis šiltinant rąstinį namą dažnai suprantama klaidingai. Jos neturi visiškai užsandarinti sienų, bet tik apsaugoti nuo vėjo ir vandens patekimo. Jei plėvelės montuojamos iš netinkamos pusės arba jų jungtys neužklijuotos, garai nebeišeina, o drėgmė kaupiasi tarp sluoksnių. Tinkamai pritvirtinta vėjo izoliacinė plėvelė visada turi būti išorinėje pusėje, o jos persidengimai - ne mažesni nei 10 centimetrų.
Dar viena klaida - neįrengtas ventiliuojamas tarpas tarp šiltinimo ir apdailos. Šis tarpas yra būtinas, nes jis užtikrina oro cirkuliaciją ir padeda išgaruoti drėgmei, kuri susidaro šiltinimo metu ar po lietaus.
Rąstiniuose namuose ypač svarbu tinkamai užpildyti tarpus tarp rąstų. Jei jie paliekami atviri, šaltas oras laisvai skverbiasi į konstrukciją ir sudaro „šilumos tiltus“.
Po apdailos įrengimo dažnai pamirštama apie nuolatinį vėdinimą. Jei ventiliacijos angos užsikemša ar paliekamos per mažos, drėgmė nespėja pasišalinti, todėl ant plėvelės ar izoliacijos paviršiaus kaupiasi kondensatas. Laikui bėgant tai gali pakenkti visai šiltinimo sistemai. Norint to išvengti, reikia užtikrinti, kad oro tarpas tarp apdailos ir šiltinimo būtų vientisas ir atviras tiek viršuje, tiek apačioje.
Priežiūra Po Apšiltinimo
Tinkamai atliktas rąstinio namo šiltinimas iš lauko pusės pagerina šiluminį komfortą, tačiau norint, kad sistema išliktų veiksminga dešimtmečius, būtina nuosekli priežiūra. Svarbiausias priežiūros aspektas - užtikrinti, kad ventiliuojamas oro tarpas ir toliau atliktų savo funkciją. Bent kartą per metus reikėtų apžiūrėti apatinę ir viršutinę fasado dalį, kur yra įrengtos oro angos.
Rąstinio namo išorinis paviršius nuolat veikiamas saulės, lietaus ir temperatūros svyravimų, todėl apdaila turi būti periodiškai atnaujinama. Kas 3-5 metus rekomenduojama perdažyti arba iš naujo impregnuoti dailylentes.
Rąstiniai namai pasižymi natūraliu judėjimu, todėl laikui bėgant gali atsirasti smulkių tarpų ar įtrūkimų. Kiekvieną pavasarį ir rudenį verta atlikti greitą namo apžiūrą - patikrinti langų, durų sandūras, siūles tarp dailylentės ir karkaso.
Vienas didžiausių rąstinių namų priešų - drėgmė. Ji gali patekti per stogą, lietvamzdžius ar nepakankamai sandarias jungtis. Todėl būtina reguliariai tikrinti, ar vanduo tinkamai nuteka nuo sienų, ar lietvamzdžiai nėra užsikimšę.
Vidaus drėgmės lygis turėtų būti 40-60 %, kad mediena neišsausėtų ir nepradėtų trūkinėti.
Po šiltinimo pirmasis patikrinimas turėtų būti atliekamas praėjus vienam sezonui - dažniausiai pavasarį. Tai padeda įsitikinti, kad konstrukcija nepatyrė deformacijų ir kad plėvelės ar izoliacija nepažeistos.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar galima rąstinį namą šiltinti polistirenu?
Ne, polistirenas netinka rąstiniams namams, nes jis visiškai nepraleidžia garų. Dėl to drėgmė lieka uždaryta sienų viduje, o laikui bėgant tai sukelia pelėsio ir puvinio riziką. Tokiam namui būtina rinktis „kvėpuojančias“ medžiagas - pavyzdžiui, akmens vatą ar medžio plaušo plokštes.
Ar reikia naudoti garo izoliaciją šiltinant iš lauko pusės?
Ne, rąstinio namo šiltinant iš išorės garo izoliacija paprastai nereikalinga. Ji trukdytų drėgmei pasišalinti iš vidaus ir sukeltų kondensato kaupimąsi tarp sluoksnių. Vietoje jos naudojama difuzinė plėvelė, kuri neleidžia vėjui patekti į konstrukciją, bet išleidžia garus į išorę.
Kiek kainuoja rąstinio namo šiltinimas iš išorės?
Kaina priklauso nuo namo ploto, medžiagų ir darbų sudėtingumo. Vidutiniškai 1 m² šiltinimo su apdaila kainuoja nuo 45 iki 80 eurų. Natūralesnės medžiagos, kaip medžio plaušo plokštės ar ekovata, gali kainuoti šiek tiek daugiau, tačiau jos užtikrina geresnį mikroklimatą ir ilgaamžiškumą.
Koks metų laikas tinkamiausias šiltinimui?
Darbus geriausia atlikti pavasarį arba vasaros pabaigoje, kai oro drėgmė stabili, o temperatūra svyruoja tarp +10 ir +20 °C. Šaltuoju metų laiku šiltinti nerekomenduojama, nes mediena gali būti pernelyg drėgna, o plėvelės - prarasti elastingumą.
Ar reikia perdažyti fasadą po šiltinimo?
Taip, po šiltinimo fasadas paprastai padengiamas nauja apdaila, todėl jį būtina nudažyti arba impregnuoti. Svarbu rinktis dažus, kurie leidžia sienai kvėpuoti - tinka akriliniai ar aliejiniai dažai, skirti medinėms konstrukcijoms. Tai apsaugos nuo UV spindulių ir drėgmės.
Kiek laiko tarnauja rąstinio namo šiltinimo sistema?
Tinkamai įrengta ir prižiūrima šiltinimo sistema tarnauja 20-30 metų. Vis dėlto būtina reguliariai tikrinti ventiliacijos angas, atnaujinti dažus bei užsandarinti smulkius įtrūkimus - tai užtikrina maksimalų efektyvumą ir ilgaamžiškumą.
Alternatyvūs Šiltinimo Būdai Ir Medžiagos
Jei bandytumėte apšiltinti rąstinį namą mineraline-akmens vata, tarp rąsto ir vatos reikėtų dėti garo izoliaciją, nes akmens vata geria drėgmę kaip kempinė, o įgėrusi drėgmės vata netenka savo izoliacinių sąvybių. Bet apdėjus rąstinį namą garo izoliacija, t. y. polietileno plėvele, rąstas nebetenka gebėjimo kvėpuoti arba praleisti per save drėgmę.
Be to lakštine akmens vata negalėsite kokybiškai atlikti apšiltinimo, nes rąstinis namas nėra lygus ir vis tiek liks tarpeliai prie rąstų spynų, per kuriuos prapūs vėjas. Tas pats atsitiks, jei bandysite apšiltinti rąstinį namą polistirolu. Kietom plokštėm taip pat nepavyks apdėti rąstinį namą sandariai, o kadangi polistirolas nepraleidžia drėgmės, tai ši su šiltu oru išėjusi per rąstinę sieną kondensuosis ir pūdys rąstus.
Akmens vata laikoma viena iš patikimiausių medžiagų rąstinio namo šiltinimui iš lauko pusės. Ji pasižymi gera šilumine varža, nedegumu ir tuo, kad neužkemša garų cirkuliacijos. Ši medžiaga puikiai tinka, kai siekiama išlaikyti natūralų namo mikroklimatą.
Medžio plaušo plokštės yra dar viena populiari alternatyva. Jos pasižymi geru drėgmės reguliavimu, išlieka stabilios net esant temperatūros svyravimams ir dera prie medinės konstrukcijos.
Kai kurie meistrai vis dar naudoja linų pluošto juostas arba natūralią vilną, ypač tarprąsčiams sandarinti. Tokios medžiagos puikiai užpildo smulkius plyšius tarp rąstų ir neleidžia vėjui prasiskverbti į vidų.
Rekomendacijos Ir Patarimai
Visų pirma, nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Rąstinių namų sienos linkusios „pasėsti“ apie kelis procentus aukščio, pvz. paprastų rąstų namas gali ilgainiui nusėsti apie 15 cm. Kartais gali siekti net ir 20 cm. Tai neišvengiamas natūralus procesas, kuris vyksta dėl rąstų džiūvimo.
Beje, apšiltinimo darbus galima atlikti ir žiemą.
Šiltas oras kyla į viršų, todėl būtent stogas neretai tampa ta vieta, pro kurią oras išeina ir susidaro šalčio tiltai. Norint to išvengti, būtina stogą užsandarinti, t.y. įrengti stogo apšiltinimą. Šioje vietoje nepatartina taupyti, todėl verta investuoti į kokybišką stogo šilumos izoliaciją bei patikėti šią užduotį profesionalams.
Jei turite nenaudojamą palėpę, galima šiltinti perdangą, o ne patį stogą.
Reikia nepamiršti, kad šilumos užsilaikymui patalpose įtaką daro ne tik sienos, lubos ir stogas, bet ir durys bei langai, taip pat ir stoglangiai. Visgi ši problema neturėtų atsirasti, jei sumontuoti plastikiniai langai ir šarvuotos durys. Kartais siekiant išlaikyti rąstinių namų autentiškumą įrengiami kitokie langai ir durys, pavyzdžiui, mediniai.
Taip pat svarbu skirti dėmesio ne tik sienoms, bet ir grindims. Šaltos grindys gan dažnas reiškinys mediniuose namuose, todėl reikėtų apšiltinti ir jas. Tam patartina rinktis specialias medinėms grindims pritaikytas šiltinimo medžiagas.
Nerekomenduojama apšiltinimo darbų atlikti patiems, kadangi ši užduotis reikalauja specialių žinių ir kruopštumo.
Apšiltinus vasarnamį jame ne tik bus maloniau leisti laiką dėl padidėjusio sandarumo, bet taip pat jis mažiau įšals žiemos laikotarpiu.
Rąstinio Namo Apšiltinimo Ekovata Kaina
Rąstinio namo apšiltinimo ekovata kaina taip pat priklauso nuo pasirinktų medžiagų, namo ploto, konstrukcijos sudėtingumo ir darbo sąnaudų.
Kaip jau įprasta, bet kokie statybos darbų kaštai labiausiai priklauso nuo darbams naudojamų medžiagų, ne išimtis ir medinio namo šiltinimas.
Apšiltinimo darbų kaina 1,25 eur/kg + PVM, arba 56 eur/kub.m + PVM.
Svarbu žinoti, jog paskaičiuota kubatūra teoriškai gali skirtis iki 20%, priklausomai nuo pastato konstrukcijos. Praktikoje šis skirtumas svyruoja apie 10%.
Išvados
Rąstinio namo šiltinimas ekovata - tai ekologiškas, efektyvus ir ilgaamžis sprendimas, padedantis užtikrinti šiluminį komfortą, mažinti energijos sąnaudas bei saugoti konstrukcijas nuo drėgmės. Reikia profesionaliai atlikto šiltinimo? Kreipkitės į patyrusius specialistus! Mūsų komanda pasirūpins, kad Jūsų rąstinis namas būtų šiltas, sandarus ir jaukus visais metų laikais.
tags: #rastinio #namo #apsiltinimas #ekovata