Rąstiniai namai nuo seno vertinami dėl jaukumo ir natūralumo, tačiau jų specifinė konstrukcija reikalauja ypatingo dėmesio įrengiant grindis. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos reikia apsvarstyti įrengiant grindis rąstiniame name, pradedant nuo tinkamų medžiagų pasirinkimo ir baigiant šildymo sistemų įrengimu.
Rąstinio Namo Ypatumai ir Grindų Įrengimas
Rąstinio namo statyba yra greita, o 150 m² ploto namą 3 statybininkų brigada gali pastatyti per 1-2 mėnesius. Statant namus, rąstai vienas su kitu tvirtinami mediniais kaiščiais, o kaip sandarinimo medžiaga tarp rąstų ir sąsparose paprastai naudojamas neaustinis linų pluoštas. Svarbu palikti plyšius virš langų ir durų, kad namui sėdant jų neužspaustų. Per 1-2 metus rąstinis namas gali nusėsti 6-18 cm, o verandų, terasų ir balkonų judėjimui reguliuoti naudojami specialūs metaliniai varžtai. Kad džiūvant rąstams būtų mažiau skilimų ir įtrūkimų, kiekvienas rąstas įpjaunamas išilgai.
Skirtingai nei iš kitų medžiagų pastatytiems namams, medinio namo vidaus apdaila yra praktiškai nereikalinga. Reikalingi darbai tik su grindimis ir drėgnomis zonomis (vonios kambarys, tualetas ir virtuvės dalis, kurioje yra plautuvė).
Medienos Pasirinkimas
Namo statybai skirta mediena turi būti iš spygliuočių medžių. Pušies, eglės ir kedro mediena yra gerai vertinama kaip statybinė medžiaga. Pušis pasižymi dideliu sandarumu, todėl iš pušies medienos pastatyti namai būna šilti ir patikimi. Išdžiūvusi pušies mediena tampa labai lengva - 520 kg/m³. Eglės medienos kaina yra kiek aukštesnė nei pušies. Eglės mediena yra dar lengvesnė - 450 kg/m³, ji nepraleidžia šalčio į patalpą ir išsaugo vėsą kambariuose vasaros metu, be to, pasižymi dideliu atsparumu išlinkimui. Kedras tiks tiems, kurie nenori taupyti medžiagoms statydami rąstinį namą. Tai yra optimalus sprendimas didelio ploto namams, o esminis kedro privalumas - didelis medienos atspalvių pasirinkimas. Medienos svoris po apdorojimo - 420 kg/m³.
Medinis namas sėda 6-12 mėnesių po rąstų sumontavimo. Namo kamšymo, apšiltinimo ir apdailos darbai atliekami ne anksčiau nei po pusės metų. Džiovinimo procesas turi svarbų vaidmenį pastato eksploatavimo metu. Pirmąją žiemą po įsikūrimo patalpų temperatūra neturi viršyti 17-20 laipsnių! Priešingu atveju rąstai ar sijos įtrūks dėl per greito džiūvimo. Padengimas apsauginėmis priemonėmis atliekamas po rąstinio namo įrengimo ir galutinės apdailos. Apdorojimui naudojami antipirenai ir antiseptikai, kurie apsaugo nuo vabzdžių, pelėsio ar grybelio atsiradimo ant medienos bei neleidžia ugniai plisti medienos paviršiumi. Dažai ir lakas užtvirtins gautą rezultatą, kadangi vien naudojamų antiseptikų nepakanka visiškai rąstinio namo apsaugai. Rinkitės saugias akrilo arba vandens pagrindu pagamintas priemones, kad mediena išliktų ekologiška ir natūrali. Namo išorės dažymui rinkitės patvaresnes ir agresyvesnes priemones.
Grindų Šiltinimas
Grindys gyvenamajame name ar sodyboje yra pati šalčiausia atitvarų dalis. Tai sąlygoja šiluminė fizika, nes šiltas oras kyla į viršų, o šaltas leidžiasi žemyn. Nuosavame name su šiuolaikinėmis medžiagomis nesudėtinga apšiltinti grindis savarankiškai, nesamdant brangių grindų klojimo specialistų. Grindys gali būti šiltinamos ant grunto, ant perdangos, ant lagių ir ištisiniais sluoksniais. Didesni skirtumai bus tarp grindų pastoviai ir epizodiškai šildomose (sodybose) patalpose. Taip pat papildomų sprendimų prireiks šlapiose patalpose.
Bene labiausiai naujose individualių namų statybose paplitęs pirmojo aukšto grindų tipas - grindys ant grunto. Pamatai naujose statybose dažniausiai seklūs arba vis labiau populiarėja plokštuminiai pamatai. Pirmiausia turi būti nuimtas paviršinis žemės sluoksnis ir gruntas paruoštas grindų konstrukcijos klojimui. Jis sutankinamas, tankinimo metu išlyginamas. Pilamas žvyro sluoksnis, kurio storis priklauso nuo grunto sudėties. Lengviems, durpingiems gruntams gali būti pilamas iki 60 cm žvyro sluoksnis, tvirtiems priemoliams pakaks 15 centimetrų žvyro. Ant sutankinto žvyro gali būti klojama hidroizoliacinė plėvelė apsauganti viršutinius šiltinimo sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo. Dažniausiai naudojama stabilizuota 200 mk storio polietileno plėvelė. Ant plėvelės formuojamas šiltinimo sluoksnis iš vieno arba dviejų putplasčio sluoksnių.
Skaičius prie putplasčio tipo rodo atsparumą gniuždymui kilo paskaliais. Pavertus kilogramais tai reikštų galimą 10 procentų deformaciją esant tam tikrai apkrovai į 1 kv. Su nedidele paklaida, įvertinant 50 metų reikalavimus valkšnumui, EPS 70 leidžiama naudoti esant grindų apkrovai iki 2100 kg/kv.m. Maksimali leistina apkrova EPS 100 putplasčiui - iki 3000 kg/kv.m. Grindų šiltinimui naudojami putplasčio tipai priklauso nuo patalpų paskirties. Grindims virš grunto su šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu, kai apkrova į grindų paviršių vidutinė (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose) naudotinas EPS 70 (tinka Šiloporas EPS 70 arba Šiloporas Neo EPS 70N). Šildomoms grindims gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose naudotinas Šiloporas EPS 80 arba Šiloporas Neo EPS 80N.
Polistireninio putplasčio sluoksnio storis priklauso nuo numatomos pastato energinio efektyvumo klasės. Aukščiausio energinio efektyvumo namams šiluminė varža artėja prie 8 kv.m K/W. Tokiai šiluminei varžai pasiekti reikalingas 30-40 centimetrų polistireninio putplasčio sluoksnis. Plonesni sluoksniai gali būti klojami renovuojamose žemo energinio efektyvumo pastatuose su žemomis lubomis. Polistireninis putplastis yra patogi, lengvai apdirbama medžiaga. Patogiausia polistireninį putplastį pjaustyti specialiais kaistančiais peiliais ir staklėmis. Jų neturint - pakaks peiliuko su keičiamais ašmenimis. Plonesnį polistireninį putplastį pakanka giliai įpjauti ir nulaužti. Jeigu klojami du ar daugiau putplasčio plokščių sluoksniai, viršutinis sluoksnis turi dengti žemiau esančio sluoksnio siūles. Itin paprasta sukloti polistireninį putplastį ant išlieto betono pagrindo. Plokščių siūlės turi persidengti, kad nesutaptų. Labai patogu naudoti kelių skirtingų dydžių plokštes. Izoliuojančiame polistireninio putplasčio sluoksnyje pravedami vandentiekio ir kitų komunikacijų vamzdžiai.
Jeigu grindys bus šildomos, ant vieno ar kelių sluoksnių pakloto polistireninio putplasčio išvedžiojami šildymo vamzdeliai. Ant šiltinamojo sluoksnio iš polistireninio putplasčio įrengiamas betono sluoksnis. Prieš liejant betoną, plotą reikia armuoti, armavimo tinklelis turi būti pakeltas, bet aptinėje betono sluoksnio dalyje. Betonas gali būti liejamas paruoštas gamykloje arba smėlbetonis, maišomas objekte su Putzmeister maišykle. Betono sluoksnio storis priklauso nuo skiedinio tipo ir vamzdelių tvirtinimo būdo. Mažiausias galimas betono ar skiedinio sluoksnio storis virš šildymo vamzdelių - 30 mm, standartiniu atveju - 45 mm. Liejant skiedinį ar betoną patalpos temperatūra negali būti žemesnė nei 5°C bent 3 dienas.
Grindų šiltinimo medžiagų palyginimas
| Medžiaga | Šilumos laidumas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Polistireninis putplastis (EPS) | 0,032-0,038 W/mK | Efektyvus, atsparus drėgmei, lengvas | Nekvėpuojantis, degus |
| Akmens vata | 0,035-0,045 W/mK | Kvėpuojanti, nedegi, gera garso izoliacija | Gali sugerti drėgmę, brangesnė |
| Ekovata | 0,035-0,040 W/mK | Natūrali, kvėpuojanti, gera šilumos izoliacija | Gali susėsti, reikalauja specialaus montavimo |
| Medžio plaušo plokštės | 0,045-0,050 W/mK | Natūralios, kvėpuojančios, reguliuoja drėgmę | Brangesnės, mažesnis šilumos laidumas |
Šildymo Sistemos
A++ energinės klasės namuose jau neekonomiška įrengti vamzdelinį grindinį šildymą, aukštos energinės klasės namuose tai jau perteklinis sprendimas. Daug paprasčiau grindiniam šildymui naudoti elektrinius šildymo elementus. Grindų paviršiuje klijuojant plyteles paklojami elektriniai ar infraraudonųjų spindulių kilimėliai. Naudojant plaukiojančio tipo grindlentes, laminatą, klojamos anglies pluošto (infraraudonųjų spindulių) arba folijos (elektrinio šildymo) plėvelės. Plėvelės klojamos ant specialių šilumą atspindinčių paklotų.
Kiek kitokia sistema turėtų būti naudojama žemo energinio efektyvumo epizodiškai šildomose patalpose. Tokios yra, pavyzdžiui, sodybos, aplankomos tik savaitgaliais. Grindų viršuje esantis betono sluoksnis per nešildomą laiką įšala ir atvykus šeimininkams ilgai neįšils bei skleis nemalonų šaltį. Netgi naudojant elektrinį šildymą dalis energijos bus skiriama betonui šildyti, nes pirmiausia šiluma juda į šaltį. Patogiausios juodgrindėms įrengti yra gipskartonio plokštės. Jos klojamos dviem sluoksniais, perdengiant sujungimus ne mažesniu kaip 20 centimetrų atstumu. Ant polistireninio putplasčio klojamos gipskartonio plokštės. Paklojus gipskartonio plokštes galima iš karto įrengti viršutinius grindų sluoksnius.
Daugiabučiuose namuose grindų pagrindas būna betoninės perdangos. Priklausomai nuo perdangos lygumo gali tekti papildomai išlyginti perdangos paviršių. Esant nedideliems nelygumams tai galima padaryti išliejant savaime išsilyginantį mišinį. Didesniems nelygumams išlyginti gali prireikti pakloti išlyginantį smėlbetonio sluoksnį. Ant išlyginto sluoksnio klojamas polistireninio putplasčio sluoksnis. Tam tikslui UAB „Kauno šilas" gamina specialų elastifikuotą polistireninį putplastį EPS T. Klojami persidengiantys EPS 100+ polistireninio putplasčio sluoksniai. Reikėtų pakloti ne mažesnį kaip 10 centimetrų storio polistireninio putplasčio sluoksnį.
Jei perdanga labai nelygi ar su sijomis ir tarpais, užpildyti ją betonu nėra rentabilu. Vienas iš galimų variantų - užpildyti lovius polistireniniu putplasčiu. Paprastesnis būdas gauti lygias juodgrindes ant nelygių perdengimo plokščių yra laginių grindų ant atramų įrengimas. Laginėms grindims ant grunto geriausia naudoti polius su reguliuojamais strypeliais ar reguliuojamus poliukus. Įrengiant lagines grindis reikėtų projektuoti dviejų lygių lages.
Įrengus pirmą laikančiųjų lagių sluoksnį į tarpus sudedamas polistireninis putplastis. Jis gali būti EPS 50, nes apkrovos jo neveiks. Polistireninis putplastis atliks tik šilumos izoliavimo funkciją. Sumontavus antrą lagių eilę, tarp jų dedamas dar vienas polistireninio putplasčio sluoksnis.
Grindų Dangos Pasirinkimas
Pirmame aukšte galima įsirengti grindis, kaip ir bet kokiame pastate. Tai gali būti plytelės, parketas, medinės masyvo grindys, parketlentės. Tik prieš duodant nurodymus apdailininkui, kokias grindis įrengti, būtina sudaryti statybinius brėžinius su tiksliais nurodymais, kokias medžiagas norėsite naudoti grindų įrengimui. Priklausomai nuo to bus ruošiamas grindų pagrindas. Reikia atminti, kad norint, jog plytelės būtų viename lygyje su masyvo grindimis, pagrindą pytelėms reikia paruošti 7-8 cm (priklausomai nuo grindinių lentų storio) aukštesnį. Tai daroma dėl to, kad prieš klojant medines grindis montuojami gulekšniai, kurie įprastai būna 5 cm aukščio, o ir pačios grindinės lentos būna 27, 30 ar 35 mm. Dažnai pirmame aukšte montuojamos šildomos grindys, kai šildomieji elementai sumontuojami viršutiniame betoniniame grindų pagrindo sluoksnyje. Tuomet privalu žinoti, kad dėl temperatūrų kaitos nepatariama naudoti masyvo grindų, o ir naudojant parketlentes, reikia jas rinktis su „kliko" sistema.
Perdangos tarp pirmojo ir antrojo aukšto gali būti montuojamos keliais būdais. Pirmasis naudojamas, kai virš perdengimo neketinama įrenginėjate jokių patalpų. Kiti du varianatai praktiškai analogiški. Antrasis leidžia sutaupyti apie dešimt cm aukščio, tačiau trečiasis sudaro geresnę garso izoliaciją. Ir šiais atvejais antrame aukšte galima kloti parketlentes ar kiliminę dangą, tik prieš tai reikia pakloti sluoksnį iš plokštinės medžiagos (OSB, MDP ar kt.). Taip pat galima įrengti šildomas grindis, tačiau neužmirškite, kad medinis perdengimas nėra toks pat tvirtas kaip betoninis ir galimas grindų įlinkis, vibracija ar „vaikščiojimas". Lubas taip pat galima montuoti tiek pakalant dailylentėmis, tiek įrengiant gipso kartoną ir vėliau dažant ar apklijuojant tapetais.
Taigi, namą jau „uždarėme" ir keliamės į vidų. Atminkite, kad rąstinio namo apdaila gali mažai kuo skirtis nuo įprasto namo apdailos. Čia gali būti naudojamos beveik visos apdailos medžiagos, naudojamos įprastos apdailos metu.
Rastinio namo renovacija (1 dalis)
Pertvarų Montavimas
Tikriausiai didžiausio dėmesio reikalauja pertvarų montavimas rąstiniuose namuose. Juk čia reikia numatyti tokį svarbų momentą, kaip namo sėdimas. Pastačius namą, jis per kelis metus susėda apie 3 сentimetrus vienam aukščio metrui. Todėl ir pertvaras reikia įrenginėti numatant namo sėdimą. Viršutinėje pertvaros dalyje reikia įrengti kompensacinius kaiščius, o šoniniame tvirtinime vertikalias išpjovas varžtams ar kitiems tvirtinimo būdams, kas leidžia namui sėsti nepažeidžiant pertvaros. Montuojant bet kokias medžiagas ant vertikalių paviršių, nesvarbu ar tai yra pertvara, ar siena,, viršuje reikia palikti 7-8 cm tarpą sėdimui kompensuoti, kurį vėliau galima paslėpti plačiais apvadais.
Laiptai
Laiptai - viena svarbiausia namo interjero detalė. Sunku net patarti, kokio stiliaus ir dizaino laiptus reikėtų pasirinkti būtent rąstiniam namui. Jam, kaip ir bet kuriam kitam namui (mūriniui, ar karkasiniui) tinka įvairių formų ir elementų laiptai. Tačiau, vienas akivaizdus skirtumas vis dėlto yra. Rąstinis namas „sėda", taigi šią aplinkybę būtina numatyti ir komplektuojant laiptus. Negalima jų įrenginėti tik pastačius namą, nes sėdant jie gali deformuotis. Laiptus patariama montuoti bendrajame kambaryje, tolimesniame nuo virtuvės kampe arba hole. Tokiu būdu yra išsaugomas papildomas naudingas plotas namo viduje.
Rąstinio Namo Priežiūra
Rąstinio namo išorinis paviršius nuolat veikiamas saulės, lietaus ir temperatūros svyravimų, todėl apdaila turi būti periodiškai atnaujinama. Kas 3-5 metus rekomenduojama perdažyti arba iš naujo impregnuoti dailylentes. Rąstiniai namai pasižymi natūraliu judėjimu, todėl laikui bėgant gali atsirasti smulkių tarpų ar įtrūkimų. Kiekvieną pavasarį ir rudenį verta atlikti greitą namo apžiūrą - patikrinti langų, durų sandūras, siūles tarp dailylentės ir karkaso.