Rąstinio Namo Perdangos Konstrukcija: Svarbiausi Aspektai Ir Patarimai

Medis dabar madingas - ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai.

Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu tarp žmonių, svarstančių apie nuosavą būstą, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus.

Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius.

Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rastinių namų variantai. Tad panagrinėkime rąstinio namo statybos ypatumus.

Kaip ir visų statinių, rąstinių namų pagrindinės sudedamosios dalys yra sienojai, perdangų konstrukcijos, stogo konstrukcijos. Kiekvienai iš šių dalių būtų galima skirti po atskirą straipsnį, bet šį kartą pabandysime glaustai aprašyti tik pagrindinius niuansus.

Pagrindinė perdangos paskirtis yra tvirtai laikyti aukščiau esančio gyvenamojo ploto dinaminę ir statinę apkrovą.

Rąstiniame name perdangos montuojamos dažniausiai iš medinių sijų. Priešingai nei sienojams, čia jau geriau naudoti eglę. Dėl skirtingos pušies ir eglės struktūros pastaroji turi savybę atsitiesti sumažėjus apkrovai.

Dažniausiai sijos daromos iš natūralaus masyvo, t. y. neklijuotos.

Perdangos - horizontali namo konstrukcija, atitverianti du namo aukštus, aukštą nuo palėpės arba dengianti kitas patalpas, kaip, pavyzdžiui, rūsį. Tai sudėtinė konstrukcija, turinti atlaikyti lenkimo poveikį, kuris susidaro nuo vertikaliai virš jos veikiančių pertvarų, įrenginių, gyventojų, baldų apkrovų bei savojo svorio.

Perdangos yra remiamos ant išorinių namo sienų ir laikančiųjų pertvarų (arba pamatų), o esant dideliems tarpatramiams, pridedamos ir klijuoto medžio sijos, metalinės sijos bei kolonos.

Perdangos konstrukcija „suriša“ namą, pridėdama papildomo standumo ir stabilumo.

Karkasiniuose skydiniuose namuose naudojamos medinės perdangos - tai sijos su jas dengiančiu lentų paklotu arba plokšte ir kitais reikalingais sluoksniais.

OSB plokštė - grindims standartiškai naudojama impregnuota 22 mm (esant c/c 600 mm) plokštė. Taisyklingas jos montavimas padeda išvengti grindų girgždėjimo.

Medinis karkasas - iš apskaičiuotų (skerspjūvių, maksimalių ilgių ir tarpų) sijų sukaltas medinis perdangos karkasas.

Loteliai - mediniai tašeliai, dažniausiai 45×45 mm skerspjūvio, kalami priešinga kryptimi nei sijos, po izoliuotu perdangos karkasu. Tam, kad jų tarpuose ir prie jų būtų išvedžioti ir pritvirtinti elektros laidai, apšvietimas.

Jei pasirenkamos gipso kartono plokštės, lotelius rekomenduojame montuoti c/c 400 mm, kad plokštės neišlinktų.

Svarbiausi aspektai įrengiant perdangą:

• Sijoms parinkti ypač kokybišką medį.
• Jei norite, kad perdanga būtų stabili, svarbu apskaičiuoti sijų dimensijas ir tankumą priklausomai nuo apkrovų ir atstumo tarp sijų atramos ašių.
• Tais atvejais kai perdangos sija dedama virš lango angos, tarp sijos ir lango angos turi likti pakankamas rąstų skaičius, kad nuo apkrovos rąstai neišlinktų.
• Pavojinga remti perdangą į sieną, kuri neturi apkrovos.
• Įrengiant perdangą reikia atkreipti dėmesį, kurioje vietoje bus laiptai ir kaminas, kad vėliau perdangos sijos netrukdytų jų įrengti.

Stabilumą galime pasiekti teisingai parinkdami laikančiąsias konstrukcijas - balkių tipą ir matmenis.

Svarbiausias faktorius, apskaičiuojant įprastą dinaminę apkrovą, yra atstumas tarp balkių atramos ašių.

Pagal šį atstumą galima apskaičiuoti, kokių matmenų turi būti balkiai juos sudedant tam tikru tankumu.

Dažnai balkių matmenys parenkami per maži arba jie išdėstomi per retai.

Projektuojant namą stumdyti vidaus ar išorines sienas pagal atramos ašių reikalavimus nėra būtina. Atstumus tarp atramos ašių galime sumažinti įterpdami taip vadinamas kapitalines sijas.

Šių sijų matmenis apskaičiuoti daug sudėtingiau ir tai reikalauja itin profesionalių žinių.

Montuojant perdangą svarbu atkreipti dėmesį kaip ateityje „elgsis" atramos ašys viena kitos atžvilgiu.

Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, parodantis, kad reikia įvertinti priešpriešinių laikančiųjų ašių savybes ir kuo tolygiau paskirstyti stogo apkrovas sienoms.

Ypač svarbu tai numatyti, jei laikančiosios ašys yra iš skirtingų konstrukcijų, pvz., plytos viename gale, rąstai - kitame.

Kalbant apie smūgio garso izoliaciją, vibracijas sukelia konstrukciją veikiantys smūgiai.

Nors virpesių sužadinimo metodai iš esmės yra skirtingi, tačiau konstrukcijos reakcija yra panaši.

Smūgio veikiamai konstrukcijai galioja šie dėsningumai:

• Sunki konstrukcija, veikiama smūgio jėgos, vibruoja mažiau nei lengva.
• Kuo standesnis ryšys tarp priešpriešinių perdangos plokštumų (II a. grindų ir I a. lubų), tuo geriau sklinda smūgio banga.

Atskirdami standžią jungtį tarp priešpriešinių perdangos plokštumų pasieksite gerokai didesnį efektą. Tai taip vadinamas „plūdriųjų grindų" principas.

Įrengiant plūdriąsias grindis jas reikia montuoti atidžiai ir laikytis pagrindinio principo - pvz., grindų danga turi būti visiškai atskirta nuo kitų pastato konstrukcijų smūgį izoliuojančiomis medžiagomis.

Dažniausiai dedamas 50 mm storio betono sluoksnis šildomų grindų formavimui. Svarbu, kad betono svoris būtų įskaičiuotas į apkrovas.

Nėra būtina, tačiau rekomenduojama dėti bent 100 mm vatos, kad būtų išvengta aido.

Vibracija ir girgždesys atsiranda dėl trinties tarp vinies ir plokštės. Kad to nebūtų, vietoje vinių rekomenduojame naudoti medvaržčius arba specialias sraigtines vinis bei papildomai klijuoti perdangą montažiniais klijais.

Tarpas tarp sijų neturėtų viršyti 600 mm.

Montuojant bet kokias medžiagas ant vertikalių paviršių, nesvarbu ar tai pertvara ar siena, viršuje reikia palikti 7-8 cm tarpą sėdimui kompensuoti, kurį vėliau galima paslėpti plačiais apvadais 9-10 centimetrų pločio.

Perdanga - tai viena iš skydinio karkasinio namo konstrukcijos dalių.

Rąstinis namas yra ilgaamžiškas statinys. Tačiau, kaip ir bet kokiam namui, rąstiniam laikas nuo laiko reikės Jūsų dėmesio.

Tinkamai prižiūrimas, jis tarnaus Jums, Jūsų vaikams ir vaikaičiams! Mediena pati savaime nebijo sušlapimo, tačiau jai žalinga yra nuolatinė drėgmė, ventiliacijos nebūvimas.

Tada gali prasidėti puvimas, į pažeistą medieną gali įsimesti medgraužiai vabzdžiai, gali užsiveisti grybelis. Todėl būtina tinkamai izoliuoti medieną nuo pastovios drėgmės.

Šiais laikais apstu apsauginių medienos priemonių nuo vabzdžių, kenkėjų, pelėsių, kokybiškų, saugojančių medieną dažų, lakų ir pan. Tai padės jums užsitikrinti maksimalų rąstinio namo tarnavimo laiką.

Vienas iš rąstinio namo ypatumų yra tai, kad jis „sėda“. Per metus namas gali „susėsti“ iki 10-15 cm. Šito išvengti neįmanoma tiek statant namus iš rankomis apdirbtų, tiek mašininio apdirbimo rąstų.

Statant namą būtina atsižvelgti į šią savybę, kad nebūtų sugadinta namo konstrukcija jam išsikraipant. „Sėdimas“ paprastai trunka nuo vienerių iki dvejų metų.

Rąstiniam namui svarbu tinkamai parinkti ir kokybiškai sumontuoti stogą. Jis turi būti sunkus, kad rąstai tvirtai ir stabiliai laikytųsi.

Be to tai padėtų namui greičiau „nusėsti“. Namui „sėdant“ kis ir jo stogo kampas, todėl į tai reikia atsižvelgti montuojant stogo konstrukcijas.

Gegnėms turi būti palikta išilginio judėjimo laisvė.

Specialiai paruošti reikia ir vietas, paliktas durims ir langams montuoti, atsižvelgiant į namo „sėdimą“.

Perdangoms taip pat turi būti skiriamas didelis dėmesys.

Rankų darbo namai gali sėsti iki 4%,t.y. 250 cm aukščio kambarys po metų gali tapti 240cm, o 7m siena gali netekti iki 30 cm savo aukščio!

Architektas ar gamintojas turi tai numatyti ir imtis priemonių kaip išvengti su tuo susijusių problemų rizikos.

Ypač reikia atkreipti dėmesį į tas vietas, kur horizontalios rąstų sienos liečiasi su stangriomis konstrukcijomis-kaminais, plytinėmis ar karkasinėmis sienomis.

Šiuo atveju naudojami kompensaciniai mechanizmai paliekant reikalingus tarpus sėdimui.

Ypač svarbu numatyti kaip su šiuo procesu sąveikaus stogas. Viena pagrindinių problemų čia yra stogo kampo pokytis.

Namui sėdant stogo kampas mažės apie 3-4°. Dėl šio pokyčio stogo gegnės pradeda stumti viršutines išorinių sienų dalis, jei nenumatysime slankiojančių gegnių laikiklių.

Taigi, įvertinus šiuos procesus labiausiai tinkanti yra ilginių konstrukcija su ant viršaus pritvirtintomis gegnėmis.

Gegnės stangriai tvirtinamos tik prie viršutinio ilginio, o prie rąstinių sienų pritvirtintos slankikliais.

Šios konstrukcijos taip pat lankstesnės architektūriniu požiūriu - leidžia įgyvendinti atviras erdves ir nereikalauja masyvių gegnių, nes didelę dalį apkrovos neša ilginiai.

Kitas šio stogo privalumas yra tolygus apkrovos paskirstymas.

Ilginius išdėstyti išilgai namo ir gula ant daugumos išorinių sienų ir vidaus pertvarų.

Vėl gi norėtume akcentuoti stogo apkrovų įvertinimą. Nuo to priklauso pagrindinių stogo apkrovos nešėjų - ilginių dimensijos.

Paskaičiavimas gan paprastas, bet reikalauja kruopštumo ir patirties.

Stogo apšiltinimas ir galutinės dangos uždėjimas vykdomas pagal standartinius atskirų dangų gamintojų reikalavimus.

Kadangi stogo kraigas yra uždaras, vėdinimas daromas pro stogo priekį, t.y pro tarpus tarp vėjalenčių.

Perdangos užtikrina atskyrimą tarp aukštų, garso izoliaciją ir šiluminę varžą. Tinkamai įrengta perdanga yra svarbi komfortiškam gyvenimui rąstiniame name.

Medinės perdangos šiltinimas akmens vata

tags: #rastinio #namo #perdangos #konstrukcija