Nūdienos eksterjeruose ir interjeruose regimos šios pagrindinės medienos būties formos, savotiškos estetinės idėjos:
- medinis paviršius kūrinyje yra plokštuma,
- mediniai paviršiai sudaro trimatį kūną,
- mediniai elementai komponuojami į ažūrinę struktūrą.
Medinės plokštumos interjere ir eksterjere
Plokštumomis sąlygiškai galime vadinti tokius medinio paviršiaus pavidalus, kuriems būdingas vyraujantis kompozicijos dvimatiškumas. Tokius medinius paviršius savo ruožtu pagal pobūdį bendroje kompozicijoje galima skirti į akcentuotus ir fragmentinius.
Akcentuota medinė plokštuma erdvėje yra tam tikru būdu orientuota, lygi ar modeliuota, geriausiai apžvelgiama iš vienos pusės ir turi svarbią estetinę reikšmę. Medinės plokštumos kaip svarbus, o kartais ir pagrindinis meninis akcentas taikomos kai kurių pastatų eksterjeruose ir interjeruose.
Galima teigti, kad pastarųjų metų šiuolaikinių pastatų architektūroje populiarios fragmentinės medienos plokštumos. Tai medžio plokštumomis dengtos pastatų eksterjero ar interjero dalys, sukomponuotos kaip kito medžiagiškumo tūrio visumos dalis.
Dalį medinių paviršių statinių kompozicijose vizualiai galima suvokti kaip sudarančius trimatį kūną. Tarp šių architektūrinių formų savo ruožtu sąlygiškai atskirtinos geometriškai racionalios ir plastiškos apimtinės formos. Pastarosios kuriamos kaip atskiri mediniai statiniai arba jungiamos su kito medžiagiškumo tūriais į bendrą pastato kompoziciją.
Geometriškai racionalios formos
Geometrinis racionalumas visų pirmiausia būdingas utilitarios paskirties nedideliems pastatams. Vis dėlto kaip tik mažas mastelis neretai yra aplinkybė, verčianti šių pastatų kūrėjus pasirinkti raiškią formą bei ypač atidžiai įvertinti detalių vietą ir santykį visumos sandaroje. Medis šių pastatų architektūroje yra ne tik formai „paklusni“ medžiaga, jis dar ir papildo santūrią, lakonišką objekto kompoziciją medžiaginiu tekstūriškumu ir faktūriškumu, leidžiančiu įtaigiau suvokti kūrinį.
Dauguma architektų išbando savo jėgas projektuodami mažaaukščius gyvenamuosius namus. Tarp gausių šių objektų pavyzdžių šalia įprasto supratimo, jog medinis namas lygu tradicinės, rentininės ar panašios architektūros statinys, yra ir įdomių šiuolaikinės, naujos formos paieškų. Siekiant naujumo, savo prigimtimi racionalios stačiakampės, tiesiabriaunės geometrijos formos įvairiai transformuojamos siekiant raiškesnės vizualinės ekspresijos, dinamiškumo.
Vienas požymių, jungiančių dalį trimačių apimtinių šiuolaikinių medinės architektūros objektų, yra jų formos plastiškumas. Mediena - tinkama medžiaga formuoti kreivų linijų, banguojantiems, besisukantiems, apvaliems paviršiams ir kampams. Iš medienos sumodeliuota plastiška forma neretai siekiama kūriniui suteikti asociatyvumo su kitais gamtos ar žmogaus sukurtais objektais.
Medžiu dengti tūriai šiuolaikinėje architektūroje gali sudaryti kompoziciją su kito medžiagiškumo trimatėmis apimtinėmis formomis. Tokiuose kūriniuose paprastai galima aiškiai matyti trimatį medienos paviršių turinčias ir kita apdailos medžiaga dengtas formas, nustatyti jų tarpusavio santykį kaip susikirtimą ar jungtį.
Ažūrinės medinės formos
Nūdienos architektūros įvairovė pateikia ir tokių objektų, kurių medinėms formoms būdingas ažūrinis struktūriškumas. Tokie erdviniai mediniai pavidalai architektūroje neretai naudojami kaip savotiškas apvalkalas. Vienas būdingesnių ir įprastesnių tokių sprendimų yra fasadų dengimas įvairiomis žaliuzėmis.
Kalbant apie šiuolaikinę architektūrą ir medienos paviršių meninio taikymo būdus, atskirai reikia paminėti vidines pastatų erdves - interjerus. Vyraujanti medžio apdaila pastatų viduje daliai visuomenės asocijuojasi su tradicine architektūra.
Savotiška tendencija galima laikyti architektų siekį susieti pastato eksterjero ir interjero estetiką. Tiesiogiai tai įgyvendinama eksterjere esančius medžio paviršius „įleidžiant“ į interjerą. Pastato formos ypatumai, išreikšti eksterjere kitomis medžiagomis, gali būti atkartoti interjere mediniais paviršiais.
Seno namo renovacija
Rąstinio namo apšiltinimo ypatumai
Mediena - itin paklusni medžiaga, leidžianti įkūnyti pačias įvairiausias menines architektų idėjas. Karkasinė statyba pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, nes šis būdas leidžia pasiekti puikų kainos, kokybės ir statybos greičio balansą. Tai modernus, aplinkai draugiškas ir praktiškas sprendimas tiek gyvenamiesiems, tiek poilsio pastatams. Statybos procesas prasideda nuo kruopštaus planavimo.
Šiuolaikiniai karkasiniai namai dažnai projektuojami taip, kad būtų galima gaminti jų elementus gamykloje. Karkasinis namas visada statomas ant tvirtų pamatų, kurių tipas priklauso nuo grunto. Populiariausi - poliniai arba juostiniai pamatai. Konstrukcija sudaroma iš medinio arba metalinio karkaso - vertikalių ir horizontalių sijų, kurios suformuoja tvirtą rėmą. Į jį vėliau dedamos izoliacinės medžiagos, garo izoliacija ir vidaus apdailos sluoksniai.
Vienas svarbiausių etapų - tinkamas šilumos izoliacijos įrengimas. Naudojamos mineralinės vatos, ekovatos ar poliuretano putos, kurios padeda išlaikyti šilumą ir mažina šildymo išlaidas. Baigus konstrukcinius darbus, atliekama vidaus ir išorės apdaila. Viduje karkasiniai namai niekuo nesiskiria nuo tradicinių - gali būti naudojamos gipskartonio plokštės, tinkas, dažai ar dekoratyvinės medžiagos.
Visa statyba, priklausomai nuo projekto dydžio, dažniausiai trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Kadangi didžioji dalis elementų paruošiama gamykloje, montavimas vyksta itin sparčiai.
Daugybė privalumų sveikatai ir aplinkai yra pagrindinė priežastis, kodėl vis daugiau investuotojų ir būsimų namų savininkų renkasi pasyviąją koncepciją, o ne tradicinius namus. Terminas pasyvus, kai jis vartojamas kalbant apie namus, reiškia patogius ir sveikus namus, kurių energijos poreikis, ypač šildymui ir vėsinimui, yra itin mažas.
Pasyvusis namas statomas taip, kad būtų galima išnaudoti saulės spindulių teikiamą naudą, todėl šiauriniame pusrutulyje namas turėtų būti kuo labiau orientuotas į pietus. Tai reiškia, kad pačioje sklypo vietoje turėtų būti užtikrintas netrukdomas vaizdas į pietus, nes būtent ten bus didžioji dalis įstiklintų paviršių.
Kaip rodo daugybė itin efektyvių pavyzdžių, pasyvusis namas gali būti bet kokio dizaino, kokio tik klientas pageidauja, tačiau kuo sudėtingesnis projektas, tuo daugiau laiko ir lėšų reikia jam įgyvendinti. Kaip jau minėta, orientacija turėtų būti į pietus arba į šiaurę, jei statote į pietus nuo ekvatoriaus.
Integruotos paslaugų zonos yra įprasta šiuolaikinių pastatų praktika ir beveik būtina pasyviuose namuose. Paslaugų niša sienoje naudinga vandentiekio ir elektros linijoms bei reguliatoriams pravesti, ji taip pat padeda apsaugoti atitvarų sandarumą.
Planuojant pasyvaus pastato patalpas ir zonas, visada rekomenduojama grupuoti drėgnas patalpas. Kai tokios patalpos, kaip virtuvė, vonios kambariai, skalbykla ir pagalbinės patalpos, yra viena šalia kitos, nugara į nugarą arba viena virš kitos, efektyviai sutrumpinate vandentiekio vamzdynų ilgį ir taupote energiją, nes sumažėja šilumos nuostoliai visame pastate.
Nusprendus dėl projekto, kitas dalykas, kurį reikia apsvarstyti, yra pastato konstrukciniai komponentai. Tai labai priklauso nuo naudojamos izoliacijos tipo, medžiagų šiluminių savybių, komponentų U vertės ir šiluminių tiltelių susikirtimo vietose. Turėdami pasyvų namą džiaugsitės minimaliausiomis įmanomomis elektros sąnaudomis ir šilumos sąnaudomis.
Restauravimas reikalauja daug žinių. Senovės statytojai žinojo begales paslapčių. Jie turėjo begalę nerašytų taisyklių, savotiškų senovinių ISO standartų. Žinant, kiek vargo ir žinių reikia norint tokius namus restauruoti, vienareikšmiškai daug pigiau statyti naują, o senus sienmedžius panaudoti, na, kad ir pirtelės statybai. Tad bent tenai galima būtų pasimėgauti senovinio sienmedžio kvapu.
Stogo problemos ir sprendimai
Jei stogas be atatampų (stogo „stygų“), tai nėra gerai, net labai blogai, nes visas stogo svoris plėšia sienas į išorę. Jei būtų „stygos“, tai visas stogo svoris pasiskirstytų tolygiai. Jei stogas įlinko, tai kažkur, ko gero, verčia sienas arba gegnių galai išsinėrę iš „spynų“ (medinis įkirtimas ir dviejų medžio dalių sujungimas).
Jei stogas įlinko per vidurį, vadinasi, viskas laikosi tik ant kraštinių gegnių tašų pagalba. Sprendimas būtų labai paprastas ir kainuotų tokiu atveju tik labai menkus pinigus, aišku, jei žmogus viską pasidarys pats. Reikia virvių pagalba atstatyti gegnes į pradinę padėtį.
| Problema | Sprendimas |
|---|---|
| Stogas be atatampų | Įrengti stygas |
| Stogo įlinkimas | Atstatyti gegnes virvėmis ir sutvirtinti vielomis |
Ventiliacija ir drėgmės kontrolė
Jei sename name pakeisime langus plastikiniais ir naujas šarvo duris įdėsime, tai garantuoju, kad po pusmečio, o sėkmės atveju po metų namo palubėse galima bus galima pjauti pelėsinio grybo derlių. Senovinis namas turi kvėpuoti. Pakeitus langus ir duris, namas „uždusinamas“.
Sprendimai:
- Senus langus galima sandarinti specialiomis gumelėm.
- Keičiant langus sandariais, būtinai reikia įvesti ventiliaciją.
- Ugniakurams, židiniams, krosnims turi būti atvestas atskiras oro „maitinimas“.
- Languose turi būti mikro ventiliacijos.
Pamatų problemos ir sprendimai
Lietuvoje įšalo gylis 1,2 m. Taigi ir pamatų gylis turi būti ne mažesnis. Jei pamatas vos 0,5 m gylio, reikia žiūrėti gruntą. Jei gruntas smėlėtas ar žvyruotas, ir tiek pakanka. Jei molis, tai čia problemėlė. Molis laiko drėgmę. Drėgmė sušąla, ir ledas plečiasi. O kai ledas plečiasi, kelia į viršų pamatus. Pavasarį - vėl paleidžia žemyn. Tokia svyravimo amplitudė būna apie 10 cm.
Jei pamatai maži ir sutrūkę, tai reikia atkasinėti sektoriais ir užliejinėti mažomis atkarpomis pamatą. Arba naudojant specialią įrangą dalį namo pakabinti ant įtvarų ir tada perdaryti pamatus.
Jei pamatai silpni ir nenorima jų kasinėti ir lieti naujų, tai tada yra dar vienas būdas (skandinaviškas) šiai problemai spręsti. Reikia apie visą namą nukasti apie pusę metro grunto į gylį ir pusantro metro į plotį. To griovio perimetre padaryti gerą drenažą su vandens nuvedimu. Tada kloti ant to griovio dugno specialų putų polistirolą apie dešimt cm storio. Tada išklijuoti pamatus tuo pačiu putų polistirolu ir pamatus nutinkuoti naudojant arnuojantį tinkliuką.
Medinių konstrukcijų apsauga
Jei medinis vainikas paklotas tiesiai ant pamatų, tai blogas ženklas. Tada tas medinis vainikas turi buti seniai supuvęs, nes pamatas iš žemės prisigeria drėgmės, o mes puikiai žinome, kaip drėgmė veikia medieną. Jei balkiai paveikti puvėsio, tai juos būtina šalinti ir pakeisti naujais bei impregnuotais nuo visų galimų grybų, graužikų ir t.t.
Medinis namas - tai ne tik istorija, bet ir jaukumas, šiluma bei darna su gamta. Tinkamai prižiūrint ir restauruojant, jis gali tarnauti ilgus metus, džiugindamas savo gyventojus.