Renovuoti seną namą ir matyti, kaip jis keičiasi nuo grindų iki lubų, gali būti jaudinantis procesas. Šiame straipsnyje aptarsime senų rąstinių namų renovavimo ypatumus, ypatingą dėmesį skiriant grindų įrengimui.
Seno Namo Renovacija: Nuo Ko Pradėti?
Prieš pradedant bet kokius renovacijos darbus, svarbu įvertinti bendrą namo būklę. Seni namai gali būti ne tik nepatogūs gyventi, bet netgi kenkti sveikatai. Galimi neišvengiami senų namų pavojai gali būti namo ar pamatų nusėdimas, konstrukcijų problemos, pelėsis, namų puvinys, asbestas ir kt.
Labai svarbios, o gal ir svarbiausios namo dalys yra stogas ir pamatai. Atsiradus problemoms, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į minėtas vietas, nes stogo ar pamatų defektai gali turėti įtakos kitoms namo konstrukcijoms ir jo ilgaamžiškumui. Tačiau seno namo renovavimą reikia pradėti nuo pamatų. Pamatai ne tik svarbus namo pagrindas - jie taip pat sulaiko drėgmę ir izoliuoja šaltį, todėl sumažėja šilumos nuostoliai ir padeda išvengti galimos drėgmės padarytos žalos.
Rąstinio Namo Pamatų Ypatumai
Renovuojant ir apšiltinant seno rąstinio namo pamatą gali kilti daug klausimų. Ar reikėtų apšiltinti senus pamatus, įrengti visiškai naujus, ar pakelti esamus pamatus? Pamatai gali nusėsti ir naujuose namuose - tai dažniausiai rodo įtrūkimai sienose ir tarpai tarp grindų lentų ir sienų.
Jeigu pastebėjote sienose įtrūkimus, joms reikia skirti ypatingą dėmesį. Sėdant pamatams būtina nedelsiant spręsti problemas, kad būtų išvengta tolesnių nemalonumų. Baltijos šalyse septynerius metus veikianti įmonė „URETEK Baltic“ siūlo paprastą būdą pamatams pakelti netrikdant jūsų kasdieninio gyvenimo.
Pamatų hidroizoliacija
Sutvarkius stogą ir pamatus, sekantis darbų etapas yra fasado renovavimas, nes išorines namo sienas veikiančios oro sąlygos - vėjas, lietus ir saulė gali pakenkti fasado išvaizdai ir ilgaamžiškumui. Atnaujinant seno rąstinio namo fasadą reikėtų nuspręsti, ar namą iš išorės apšiltinti vata, lentomis ar kokia kita medžiaga. Galima atstatyti ir esamus rąstus.
Grindų Įrengimas Rąstiniame Name
Pradėjus atnaujinti grindis gali atrodyti - kad tai vienas greičiausių ir lengviausių darbų. Tačiau dažniausiai taip nėra. Jeigu grindys yra nekokybiškos, reikėtų pagalvoti apie jų griovimą ir visiškai naujų grindų klojimą. Seno namo grindų įrengimas gali būti sudėtingas, jeigu pamatų atnaujinimo darbai buvo praleisti. Senoje sodyboje ar rąstiniame name didžiausias grindų priešas yra drėgmė.
Jeigu grindys yra tvarkingos ir gerai apšiltintos, tačiau tarp grindų ir sienos matomas tarpas, grindų nereikėtų skubėti keisti. Pamatų sėdimą rodo ir kitos problemos, kurioms išspręsti iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pakanka vidaus apdailos.
Grindų Šiltinimas
Grindų šiltinimas priklauso nuo namo tipo, pamatų ir grindims naudojamų medžiagų. Pavyzdžiui, po medinių grindų sijomis kaip izoliacinę medžiagą tinka naudoti molio granules, o tarp sijų - vatą arba polistireno putplastį. Šiltinant betonines grindis dažniausiai po jomis klojama skalda. Ant viršaus pilamas plonas sluoksnis smėlio, klojamas polistirolas ir plėvelė.
Medžiagos grindų šiltinimui:
- Poliuretano putplastis: Sujungia šilumos, hidroizoliacijos ir garso izoliacijos funkcijas.
- Akmens vata: Pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos charakteristikomis ir mažu higroskopiškumu.
Grindų šiltinimo eiga:
- Senų grindų išardymas (jei reikia).
- Pagrindo paruošimas (išlyginimas, sausinimas).
- Hidroizoliacijos įrengimas.
- Šiltinimo medžiagos klojimas.
- Betono sluoksnio įrengimas (jei reikia).
- Viršutinės grindų dangos įrengimas.
Grindų Šiltinimas Ant Grunto: Eiga Ir Medžiagos
Bene labiausiai naujose individualių namų statybose paplitęs pirmojo aukšto grindų tipas - grindys ant grunto. Pirmiausia turi būti nuimtas paviršinis žemės sluoksnis ir gruntas paruoštas grindų konstrukcijos klojimui. Jis sutankinamas, tankinimo metu išlyginamas.
Pilamas žvyro sluoksnis, kurio storis priklauso nuo grunto sudėties. Lengviems, durpingiems gruntams gali būti pilamas iki 60 cm žvyro sluoksnis, tvirtiems priemoliams pakaks 15 centimetrų žvyro. Ant sutankinto žvyro gali būti klojama hidroizoliacinė plėvelė apsauganti viršutinius šiltinimo sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo.
Ant plėvelės formuojamas šiltinimo sluoksnis iš vieno arba dviejų putplasčio sluoksnių. Grindims virš grunto su šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu, kai apkrova į grindų paviršių vidutinė (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose) naudotinas EPS 70.
Grindų Šiltinimo Ant Grunto Eiga
- Paviršinio žemės sluoksnio nuėmimas ir grunto paruošimas.
- Žvyro sluoksnio užpylimas ir sutankinimas.
- Hidroizoliacinės plėvelės klojimas.
- Šiltinimo sluoksnio iš putplasčio formavimas.
- Betono sluoksnio įrengimas (su armavimu).
Grindų Šiltinimas Daugiabučiuose Namuose
Daugiabučiuose namuose grindų pagrindas būna betoninės perdangos. Priklausomai nuo perdangos lygumo gali tekti papildomai išlyginti perdangos paviršių. Esant nedideliems nelygumams tai galima padaryti išliejant savaime išsilyginantį mišinį. Didesniems nelygumams išlyginti gali prireikti pakloti išlyginantį smėlbetonio sluoksnį.
Ant išlyginto sluoksnio klojamas polistireninio putplasčio sluoksnis. Reikėtų pakloti ne mažesnį kaip 10 centimetrų storio polistireninio putplasčio sluoksnį. Jei perdanga labai nelygi ar su sijomis ir tarpais, užpildyti ją betonu nėra rentabilu. Vienas iš galimų variantų - užpildyti lovius polistireniniu putplasčiu.
Grindų Šiltinimas Sodyboje: Ypatumai
Kiek kitokia sistema turėtų būti naudojama žemo energinio efektyvumo epizodiškai šildomose patalpose. Tokios yra, pavyzdžiui, sodybos, aplankomos tik savaitgaliais. Grindų viršuje esantis betono sluoksnis per nešildomą laiką įšala ir atvykus šeimininkams ilgai neįšils bei skleis nemalonų šaltį. Patogiausios juodgrindėms įrengti yra gipskartonio plokštės.
Lubų Įrengimas ir Apdaila
Lubų šiltinimas yra tokia pat svarbus, kaip ir grindų. Neabejotinai būtina investuoti daugiau laiko ir pinigų į lubas, jeigu stogas leido ar buvo kitų su stogu arba sijomis susijusių problemų. Greičiausias, labiausiai paplitęs ir kartu pigiausias lubų apdailos sprendimas yra gipso kartono plokštės, jų tinkavimas ir dažymas.
Virtuvės lubas ir sienas rekomenduojama dažyti plaunamais, lengvai blizgiais dažais. Vonioje dėl didelės drėgmės reikėtų naudoti patvarius dažus.
Rąstinio Namo Sėdimas ir Jo Įtaka Apdailai
Reikia atminti, kad rąstinio namo apdaila gali mažai kuo skirtis nuo įprasto namo apdailos. Čia gali būti naudojamos beveik visos apdailos medžiagos, naudojamos įprastos apdailos metu. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad rąstinis namas, dėl savo specifikos, ypač pirmaisiais metais „vaikšto". Pastačius namą, jis per kelis metus susėda apie 3 сentimetrus vienam aukščio metrui. Todėl ir pertvaras reikia įrenginėti numatant namo sėdimą.
Viršutinėje pertvaros dalyje reikia įrengti kompensacinius kaiščius, o šoniniame tvirtinime vertikalias išpjovas varžtams ar kitiems tvirtinimo būdams, kas leidžia namui sėsti nepažeidžiant pertvaros. Montuojant bet kokias medžiagas ant vertikalių paviršių, nesvarbu ar tai yra pertvara, ar siena,, viršuje reikia palikti 7-8 cm tarpą sėdimui kompensuoti, kurį vėliau galima paslėpti plačiais apvadais.
Šildymo Sistemos Pasirinkimas
Rąstiniame name galima naudoti bet kurią šildymo sistemą: elektrinė, dujinė, infraraudonųjų spindulių, granuliniai ir kitų tipų katilai ir kt. Tačiau vis tiek dažnai židinys yra labai svarbus tiek interjero, tiek namo šildymo elementas.
Sprendžiant, kokią šildymo sistemą pasirinkti, svarbu įvertinti įrengimo ir eksploatavimo išlaidas. Rąstinio namo atitvarų šilumos varža nėra labai gera, todėl sąnaudos šildymui gali būti didokos.
Rąstinio Namo Šiltinimas Iš Išorės: Svarbūs Aspektai
Rąstiniai namai turi puikias šilumos savybes, tačiau laikui bėgant mediena keičiasi - džiūsta, traukiasi, tarp rąstų atsiranda mikro tarpai, pro kuriuos prasiskverbia šaltis ir vėjas. Tokiu būdu užtikrinamas konstrukcijos ilgaamžiškumas, nes drėgmė iš vidaus gali laisvai išgaruoti į išorę.
Kada verta šiltinti rąstinį namą iš išorės?
- Jei namas stovi atviroje, vėjuotoje vietoje.
- Jei namas pastatytas seniau nei prieš du dešimtmečius.
- Jei rąstų paviršius pradeda trūkinėti.
- Jei susidaro skersvėjai, o viduje kaupiasi drėgmė ar šaltis.
Šiltinimo medžiagos pasirinkimas:
- Akmens vata: Gera šilumine varža, nedegumas, neužkemša garų cirkuliacijos.
- Ekovata: Visiškai natūrali, kvėpuojanti, puikiai sulaiko šilumą.
- Medžio plaušo plokštės: Gerai reguliuoja drėgmę, stabilios esant temperatūros svyravimams.
Šiltinimo sluoksnių išdėstymas (iš vidaus į išorę):
- Rąstai
- Izoliacinė medžiaga
- Vėjo izoliacija
- Ventiliuojamas oro tarpas
- Išorinė apdaila
Dažniausios klaidos šiltinant rąstinį namą:
- Garo izoliacijos naudojimas (neleidžia medienai kvėpuoti).
- Neteisingas plėvelių montavimas.
- Neįrengtas ventiliuojamas tarpas.
- Netinkamas tarpų tarp rąstų užpildymas.
Medienos Savybės ir Jų Įtaka Statybai
Namo statybai skirta mediena turi būti iš spygliuočių medžių.
- Eglė: Lengvesnė, nepraleidžia šalčio, išsaugo vėsą vasarą.
- Kedras: Optimalus sprendimas didelio ploto namams, didelis medienos atspalvių pasirinkimas.
Rąstinio Namo Apdaila: Svarbūs Aspektai
Prieš pasirenkant apdailos medžiagas ir interjero elementus, reikia išsiaiškinti kai kuriuos klausimus. Sakykime, kad rąstinę namo dalį ir stogą, kitaip tariant „dėžutę", jau turite. Pirmas dalykas, kurį Jūs turite nuspręsti, yra tai, kokias rąstinės sienų apdailos medžiagas naudosite. Nepatartina naudoti tokių medžiagų, kurios sudaro plėveles ant rąstinių paviršių. Taip mediena yra tarsi įvelkama į plėvelę, neleidžiama jai kvėpuoti.
Dažant sieną, negalima sustoti nudažius pusę paviršiaus. Pratęsus darbą sekančią dieną, garantuotai turėsite nors ir nežymų, bet skirtingą atspalvį. Jei prieš tepant dažyve pastebėjote, kad sienos patamsėjo, ar atsirado pamėlynavimų. nereikėtų išsigąsti. Tai nėra didelė problema ir dažniausiai ne gamintojų brokas. Tokiais arvejais patariama naudoti įvairius balintojus.
Dažyvę reikia tepti ne mažiau kaip du kartus tiek viduje, tiek ir išorėje. Būtinai neužmirškite tų vietų, kurios po galutinės apdailos, nesimatys. Jas reikia apdirbti impregnantais ypač kruopščiai. Nes uždengus panelėmis, dailylentėmis ar plytelėmis vėliau prieiti prie galimai pažeistų biologiniais kenkėjais vietų bus praktiškai neįmanoma.
Langų ir Durų Montavimas Rąstiniame Name
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad langų montavimas rąstiniuose namuose turi savų ypatumų. Išpjautų angų šonuose esančių rąstų galuose (angokraščiuose), langų ar durų statramsčiui šliaužikliui įstatyti išpjaunamas griovelis, į kurį įstatomas tašas. Taigi, lango rėmo negalima tvirtinti tiesiai prie rąsto, nes rąstams sėdant langas gali būti pažeistas.
Montuojant langus ir duris būtinai palikite vietos rąstų sėdimui. Tai tūrėtų būti ne mažiau kaip 7-9 centimetrai.
Drėgmės Kiekis Medinėse Konstrukcijose
Drėgmės kiekis medžiagoje statant: Kai rąstai pirmą kartą naudojami statybai, juos reikia tinkamai išdžiovinti. Rąstai yra džiovinami džiovykloje kur mediena išždiovinama iki 18%-20% drėgnumo.
Drėgmės kiekis medžiagoje jau gyvenant rąstiniame name: Pastačius rąstinį namą ir laikui bėgant rąstai bando “prisitaikyti prie aplinkos”. Tai yra natūralus procesas, kuriam įtakos turi aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, temperatūra, drėgmė ir oro cirkuliacija. Nykstant drėgmei, rąstai mažėja, todėl jie susitraukia.
Rąstai susitraukia ir nusėda, nes jie prisitaiko prie sumažėjusio dydžio. Šis nusėdimas gali būti labiau pastebimas per pirmuosius kelerius metus po pastatymo ir yra normali rąstinių namų brandinimo proceso dalis. Nusėdimo kiekis priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant medienos rūšį, pradinį drėgnumą ir aplinkos sąlygas.
Drėgmės kiekio pokyčius lemia ir sezoniniai svyravimai. Sausuoju ir šiltuoju metų laiku rąstai netenka drėgmės ir susitraukia, todėl nusėda. Priešingai, drėgnu ir drėgnu metų laiku rąstai gali sugerti drėgmę ir šiek tiek išsiplėsti, taip neutralizuodami tam tikrą susitraukimą.
Kad sumažintų nusėdimo problemas, susijusias su drėgmės kiekiu, naudojame išdžiovintus rąstus Tinkamai išdžiovinti rąstai mažiau susitraukia. Be to, mes taip pat komplektuojame namą su kompensaciniais mechanizmais, kurie taip pat mažina namo sėdimą.
Rąstinio Namo Privalumai
Medinis namas šiuo metu yra pats ekologiškiausias ir saugiausias būstas. Be to, toks pastatas atrodo estetiškai ir harmoningai. Vasarą viduje yra vėsu, o žiemą šilta. Daugelis besirenkančių rąstinius namus vertina gamtos artumą, ekologiją ir jaukumą. Iš tikrųjų, rąstai labiau nei bet kuri kita statybinė medžiaga leidžia pasijusti arčiau gamtos.
Tinkamai įrengta šilumos izoliacija padeda sumažinti energijos sąnaudas, pagerina gyvenimo komfortą ir užtikrina namo ilgaamžiškumą. Vis dėlto kaip apšiltinti rąstinį namą yra viena didžiausių dilemų. Ar šiltinti iš vidaus, ar iš išorės? Kokias medžiagas pasirinkti? Vis dar pasigirsta nuomonių, kad rąstinis namas jau savaime yra šiltas ir papildomo apšiltinimo jam nereikia. Nors ir rąstiniai namai turi begalę privalumų, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip moderniųjų statybinių medžiagų.
Rąstinio namo R vertė (šiluminė varža) yra lygi 1.5-2, tuo tarpu šiuolaikinių išorinių sienų konstrukcijoms keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę nei 5 šiluminę varžą.
Garso izoliacija: Apšiltinus rąstinį namą galėsite mėgautis geresne akustika, kadangi sumažės triukšmas iš išorės. Apšiltinus vasarnamį jame ne tik bus maloniau leisti laiką dėl padidėjusio sandarumo, bet taip pat jis mažiau įšals žiemos laikotarpiu.
Egzistuoja įvairios nuomonės dėl to, kuris būdas geresnis. Nerekomenduojama šiltinti namo iš išorės, nes taip šis praranda savo estetinį išvaizdą. Kita vertus, rąstinio namo šiltinimas iš vidaus atims šiek tiek erdvės ir jaukumo. Kaip jau minėjome, rąstinių namų šilumos varža yra maža, tad pagrindinis tikslas yra ją padidinti.
Pamatų hidroizoliacija
Ekovata yra organiška medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai, ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę. Ekovata yra labai kokybiška termoizoliacinė medžiaga, kadangi ji nedega, nepūva bei užtikrina gerą garso izoliaciją.
Norint apšiltinti namą ekovata jums reikalinga profesionalų pagalba, kadangi tai daug kruopštumo, žinių ir specialios įrangos reikalaujanti užduotis. Kvalifikuoti specialistai paruoš vertikalų karkasą atsižvelgdami į reikiamą termoizoliacinio sluoksnio storį. Įprastai tam naudojami mediniai tašai. Tuomet ekovata užpildomi visi plyšiai ir tarpai, kol siena yra visiškai lygi, padengta vientisu besiūlės šilumos izoliacijos sluoksniu. Po to, būtina palaukti, kol ekovata nudžius.
Rąstinio namo apšiltinimo ekovata kaina taip pat priklauso nuo pasirinktų medžiagų, namo ploto, konstrukcijos sudėtingumo ir darbo sąnaudų. Rąstinio namo šiltinimui akmens vatos rinktis nerekomenduojama. Šią izoliacinę medžiagą sunku padengti ant nelygių paviršių, o kaip žinia rąstinio namo sienos yra banguotos. Taip pat akmens vata linkusi sugerti drėgmę, dėl kurios gali lengvai prarasti savo termoizoliacines savybes. Kad to išvengtumėte, apšiltinant rąstinį namą akmens vata reikėtų įrengti garo izoliacinę plėvelę, kuri apsaugotų nuo drėgmės patekimo į termoizoliacinį sluoksnį. Visgi garo izoliacija neleistų rąstinėms sienoms kvėpuoti, t.y.
Dėl panašių priežasčių nerekomenduojama apšiltinti rąstinio namo ir putų polistirolu. Visų pirma, šios medžiagos nepavyks uždengti sandariai.
Namo apžiūra:
- Ekspertų konsultacija.
- Konstrukcijų paruošimas.
- Šilumos izoliacijos montavimas.
- Pirmiausia, išdėstant tašus montuojamas medinis karkasas.
- Apšiltinimo medžiaga pilnai užpildomi tarpai tarp tašų.
- Izoliacinis sluoksnis turi priglusti prie vidinių karkaso dalių ir būti vienodo storio visame plote.
- Garo izoliacinės plėvelės montavimas.
- Dedama apdaila.
Visų pirma, nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Rąstinių namų sienos linkusios „pasėsti“ apie kelis procentus aukščio, pvz. paprastų rąstų namas gali ilgainiui nusėsti apie 15 cm. Kartais gali siekti net ir 20 cm. Tai neišvengiamas natūralus procesas, kuris vyksta dėl rąstų džiūvimo. Beje, apšiltinimo darbus galima atlikti ir žiemą. Taip pat svarbu skirti dėmesio ne tik sienoms, bet ir grindims. Šaltos grindys gan dažnas reiškinys mediniuose namuose, todėl reikėtų apšiltinti ir jas. Tam patartina rinktis specialias medinėms grindims pritaikytas šiltinimo medžiagas.
Šiltas oras kyla į viršų, todėl būtent stogas neretai tampa ta vieta, pro kurią oras išeina ir susidaro šalčio tiltai. Norint to išvengti, būtina stogą užsandarinti, t.y. įrengti stogo apšiltinimą. Šioje vietoje nepatartina taupyti, todėl verta investuoti į kokybišką stogo šilumos izoliaciją bei patikėti šią užduotį profesionalams. Jei turite nenaudojamą palėpę, galima šiltinti perdangą, o ne patį stogą.
Reikia nepamiršti, kad šilumos užsilaikymui patalpose įtaką daro ne tik sienos, lubos ir stogas, bet ir durys bei langai, taip pat ir stoglangiai. Visgi ši problema neturėtų atsirasti, jei sumontuoti plastikiniai langai ir šarvuotos durys. Kartais siekiant išlaikyti rąstinių namų autentiškumą įrengiami kitokie langai ir durys, pavyzdžiui, mediniai.
Rąstinio namo apšiltinimo kaina priklauso nuo pasirinktų šiltinimo medžiagų, konstrukcijos sudėtingumo, darbo sąnaudų. Nerekomenduojama apšiltinimo darbų atlikti patiems, kadangi ši užduotis reikalauja specialių žinių ir kruopštumo.