Reikalavimai biuro patalpoms Lietuvoje: ergonomika, apšvietimas ir mikroklimatas

Šiandieninėje verslo aplinkoje, kurioje didžiąją dienos dalį praleidžiame biuruose, itin svarbu užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Darbo vietos ergonomika, apšvietimas, mikroklimatas ir kiti aspektai tiesiogiai veikia darbuotojų sveikatą, savijautą ir produktyvumą. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, biuro patalpoms keliami tam tikri reikalavimai, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir gerovę.

Darbo vietos ergonomika

Darbo vietos ergonomika yra labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam ir nepavargusiam. Visada mieliau, kai po ilgos darbo dienos dar esi pilnas jėgų ir gali padaryti dar daug įdomių dalykų.

Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu jų atitiktį. Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina visiems dirbantiesiems biure.

Pagrindiniai ergonomikos reikalavimai:

• Darbo vietos plotas: Vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m² darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m³ erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti.
• Atstumas tarp darbo vietų: Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.
• Darbo stalas: Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio. Ergonomiški stalai skiriasi reguliavimo aukščiu: 47cm, 50cm, 60cm ar 65cm.
• Darbo kėdė: Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas.
• Monitorius: Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Vaizdas monitoriuje turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.
• Klaviatūra ir pelė: Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai.

Apšvietimo reikalavimai

Darbo vietos ergonomika apibrėžia ir reikalavimus apšvietimui. Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus.

Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Panašių nuostatų laikomasi ir Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.

Pagrindiniai apšvietimo reikalavimai:

• Darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx.
• Vaizduoklio apšvieta - ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx.
• Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio.

Mikroklimato reikalavimai

Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Bet kokia spinduliuotė turi neviršyti sveikatai kenksmingų lygių. Šiluminio spinduliavimo intensyvumas. Šiluminės aplinkos parametrų vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir darbų sunkumo kategoriją.

Darbo patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“. Šiluminės aplinkos parametrų (oro temperatūros, santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio) vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją. Kuo darbas fiziškai sunkesnis, tuo žemesnė gali būti darbo patalpų temperatūra.

Pagrindiniai mikroklimato reikalavimai:

• Oro temperatūra: Šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti plius (18 - 23)°C, šiltuoju metu periodu patalpų oro temperatūra turi būti plius (22 - 27)°C.
• Oro drėgnumas: Santykinis oro drėgnumas (40 - 60)%.
• Oro judėjimo greitis: Oro judėjimo greitis neturi viršyti 0,15 m/s.
• Triukšmo lygis: Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos.

Biuro patalpų klasifikacija

Biurai Lietuvoje ir daugumoje užsienio šalių yra klasifikuojami remiantis BOMA (Building owners and managers association - Pastatų savininkų ir valdytojų asociacija) asociacijos metodika, pagal kurią biurai, atsižvelgiant į tam tikrą charakteristikų rinkinį, skirstomi į tris pagrindines klases - A, B ir C. Neretai rinkoje naudojamas ir papildomas B+ klasifikavimas, siekiant išskirti vienos ar kelių A klasės charakteristikų neatitinkančius, tačiau taip pat aukštos kokybės paslaugas pasiūlyti galinčius pastatus.

Remiantis BOMA klasifikavimo sistema, Lietuvoje nėra A klasės reikalavimus atitinkančių verslo centrų, tačiau mūsų šalyje yra naudojamas ir A klasės terminas, kai administracinis pastatas atitinka beveik visas charakteristikas. Dar viena Lietuvos administracinių pastatų ypatybė yra klasės bei pastato dydžio priklausomybė. A klasės biurams yra būdingas kur kas didesnis plotas nei likusių klasių pastatams.

Biuro klasių palyginimas:

Svarbu atkreipti dėmesį, kad BOMA pateiktos charakteristikos nėra pilnai formalizuotos ir apibrėžtos, o tuo labiau nėra naudojamos globaliame lygmenyje. Tad biurų vertinimas tiesiogiai priklauso nuo bendro administracinių patalpų konteksto šalyje. Šiuo atveju B klasės biuro pastatas Singapūre savo inžineriniais sprendimais, infrastruktūra ir modernumu gali prilygti A klasei Lietuvoje.

tags: #reikalavimai #biuro #patalpoms