Reikalavimai sulčių gamybos patalpoms Lietuvoje

Viena esminių sąlygų - vietiniams sulčių spaudėjams nuo šiol reikės gerokai mažiau investicijų įrengiant produkcijos gamybai skirtas patalpas.

Supaprastinti Europos Sąjungos teisės aktuose numatyti reikalavimai maisto produktų iš vaisių, uogų, daržovių, grūdų, grybų, riešutų, sėklų, arbatžolių, kavos, prieskoninių augalų gamybos patalpoms, jų dydžiui ir įrengimui. Gamybos proceso metu galės būti naudojamas medinis inventorius, tekstilės gaminiai, tačiau jie turės būti tinkamai prižiūrimi ir laiku atnaujinami.

Smulkūs augalinio maisto gamintojai, savo produkciją tiekiantys tik vietinei rinkai nedideliais kiekiais, nuo įpareigojimo paruošti ir maisto produktų etiketėje nurodyti maistingumo deklaraciją yra atleisti. Tai reiškia, kad mažais kiekiais gaminantiems augalinius maisto produktus nereikia atlikti jų gaminamų produktų maistingumo laboratorinių tyrimų ir vertinimų, spausdinti papildomų ženklinimo etikečių.

Smulkiųjų augalinio maisto tvarkymo subjektų veiklos vietos nuo mažmeninės prekybos subjektų bei galutinių vartotojų turi būti nutolusios ne daugiau kaip 100 kilometrų atstumu.

Teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų (VMVT) pareigūnai patikrino 44 nealkoholinių gėrimų ir sulčių gamybos įmones, kurios fasuoja nealkoholinius gėrimus ir sultis.

Sulčių ir nealkoholinių gėrimų gamybos įmonių tikrinimai buvo atliekami vykdant Valstybinės maisto kontrolės 2005 m. programą. Jų tikslas - nustatyti, kaip gamintojai vykdo Lietuvos Respublikos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tikrinimų rezultatai parodė, kad savikontrolės sistemos įdiegtos ir diegiamos 42 įmonėse.

Patikrinimo metu 19 įmonių nustatyti bendri higienos pažeidimai, aštuoniose pagaminti produktai neatitiko nustatytų reikalavimų, dviejose neteisingai naudojami maisto priedai, prastai paruošiama tara.

Nustatyta 17 atvejų, kai vandens programinė priežiūra vykdoma tik iš dalies: 12 atvejų fasuojamo geriamojo vandens ir 5 atvejai - natūralaus mineralinio vandens. 9 patikrintos įmonės fasuoja natūralų mineralinį vandenį. Siekiant apsaugoti natūralaus mineralinio vandens šaltinius nuo taršos, turi būti įrengtos vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos. Nustatyta, kad savivaldybės nėra įsteigusios ir įregistravusios natūralaus mineralinio vandens vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų. Tai trukdo šias zonas tinkamai įrengti, prižiūrėti ir apsunkina kontrolę.

Nustatyta, kad 5 įmonių natūralaus mineralinio vandens vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų 1-osios juostos (griežto režimo) netinkamai įrengtos ir/ar prižiūrimos, jose vykdoma draudžiama ūkinė veikla.

Dėl nustatytų pažeidimų 6 įmonėms skirtos baudos, 2 - įspėjimai, laikinai sustabdyta 5 įmonių veikla. Vienai įmonei - UAB „Akvandus“ (Varėnos raj.) - uždrausta veikla ir fasuoto geriamojo vandens „Akvandus“ realizacija.

Įmonė, fasuojanti geriamąjį vandenį, neturėjo leidimo tvarkyti maistą, patalpos neatitiko geros higienos praktikos taisyklių reikalavimų, nebuvo taros plovyklos, karšto tekančio vandens, nebuvo diegiama savikontrolės sistema, produkcija neteisingai ženklinama.

Dėl nustatytų pažeidimų 12 įmonių nubaustos, penkių iš jų veikla laikinai sustabdyta, vienos veikla uždrausta, sakoma VMVT pranešime.

Maisto saugos inspektoriai patikrino devynias įmones, pilstančias natūralų mineralinį vandenį. Nustatyta, kad penkių įmonių natūralaus mineralinio vandens vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų 1-osios juostos (griežto režimo) netinkamai įrengtos, prastai prižiūrimos, jose vykdoma draudžiama ūkinė veikla.

Už aptiktus pažeidimus šešioms įmonėms skirtos baudos, dviems - įspėjimai, laikinai sustabdyta penkių veikla. Vienai įmonei - Varėnos rajono bendrovei "Akvandus" uždrausta veikla ir fasuoto geriamojo vandens "Akvandus" realizacija. Ši įmonė, fasuojanti geriamąjį vandenį, neturėjo reikalingo leidimo, patalpos neatitiko geros higienos praktikos taisyklių reikalavimų, nebuvo taros plovyklos, karšto tekančio vandens, nediegiama savikontrolės sistema, produkcija neteisingai ženklinama.

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba yra registravusi 13 sulčių spaudyklų: 2 Klaipėdos mieste, 11 - Klaipėdos rajone.

Pasak tarnybos viršininko pavaduotojos - valstybinės maisto produktų inspektorės Jūratės Mačiulienės, sulčių spaudyklos priskirtos mažos rizikos įmonėms. "Jas tikriname kas trejus metus. Spaudykloms taikomi minimalūs higienos reikalavimai. Vertiname, ar teritorija sutvarkyta, ar obuoliai, skirti sultims spausti, laikomi tinkamoje taroje, ar patalpos - tvarkingos, apsaugotos nuo graužikų ir vabzdžių, ar sulčių spaudimui naudojami įrengimai yra tvarkingi, pagaminti iš tinkamų medžiagų.

Dauguma spaudyklų - moderniai įrengtos, įsigijusios naujausius įrengimus. Daugumia šiuo metu veikiančių sulčių spaudyklų savo veiklą pradėjo 2012 - 2013 metais.

Šiais metais tikrai labai daug obuolių. Sulčių spaudykla šį sezoną dirba pamainomis dieną ir naktį. Būna, kad net 150 klientų per dieną aptarnaujame", - sakė pašnekovė ir tikino, jog sulčių klientams ilgai laukti netenka. "Jeigu iš karto neišspaudžiame, tai po valandos kitos jau sultys būna gatavos. Operatyvumas priklauso ir nuo obuolių kiekio. Vieni atveža 3 maišus, kiti - 20. Minimalus obuolių kiekis spausti sultims yra 70 kg obuolių, o maksimalaus nėra nustatyto.

Inesos teigimu, skaniausios sultys yra iš "Auksio" rūšies obuolių. Žmonės spaudžia ne vien tik obuolių sultis. "Mėgstamos ir maišytos sultys.

UAB "Sulčių namai", turinčios sulčių spaudyklas Dituvoje, Rietave ir Vydmantuose, atstovo Karolio Pronckaus, šiuo metu yra kulminacinis sulčių spaudimo momentas ir eilės prie spaudyklos jau mažėja. "O buvo taip, kad žmonės palieka obuolius, o sultis išspaudžiame tik antrą, kartais net trečią dieną. Nes įranga negali dirbti dieną naktį nesustodama, be to, pagal higieninius reikalavimus turime ją praplauti, išvalyti. K. Pronckaus teigimu, tik 2011 metais buvo toks obuolių derlius kaip šiemet.

"Obuolių kainos dabar yra 3 ct už kilogramą. Smagu, kad obuolių derlius - ne tik gausus, bet ir obuoliai skanūs. Nustebino ir tai, jog pasikeitė obuolių, iš kurių spaudžiamos sultys, rūšys. Daugelį metų žmonės spaudė sultis iš nerūšinių obuolių. Pagaliau subrendo lietuviškų veislių obelys, brandinančios delikatesinius obuolius.

Anot sulčių spaudėjo, šiuo metu žmonės mėgsta eksperimentuoti, spausdami sultis. "Maišo obuolius su moliūgais, morkomis, burokėliais, saldesnius obuolius - su apelsinais, paprastesnius - su avietėmis, aronijomis, juodaisiais serbentais. Kadangi uogų derlius yra ankstesnis nei obuolių - tai žmonės jas pirmiausia užšaldo, o paskui, kai sulaukia obuolių, atšildo ir maišo su obuoliais.

Anot pašnekovo, tobulėja ir sulčių išpilstymas, įpakavimas. "Išspaustas, pasterizuotas sultis pakuojame į maišelius, dėžutes, buteliukus. Paprasčiausių išspaustų ir išpilstytų sulčių, kurias klientas turi pats pasikaitinti, kaina yra 20 ct. Pati moderniausia 5 l pakuotė su kraneliu kainuoja 2,80 Eur.

Bendrovė "Sulčių namai" ne tik spaudžia sultis žmonėms, bet ir jas parduoda. "Šiais metais prognozuojame, kad sulčių parduosime mažiau, nes daugau žmonių bus apsirūpinę savomis sultimis. Skaudančia širdimi dalį obuolių šiemet laidojame į komposto dėžes, nes nespėjame rinkti. Trūksta darbo jėgos", - apgailestavo K.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. "Praėjusiais metais obuolių derlių šiek tiek pristabdė šalnos, todėl obelys pasiruošė gerai derėti ateinančiais metais ir sukrovė ypač daug žiedinių pumpurų. Pavasaris jiems buvo labai palankus, nes nebuvo šalnų, todėl užsimezgė daug obuolių. Sausa vasara šiek tiek paveikė vasarinių ir ankstyvųjų rudeninių obuolių dydį - jie užaugo mažesni. O rudeniniai obuoliai, kurie jau gavo lietaus, pasieks savo dydį. Viską sudėjus, bus didelis obuolių skaičius, tačiau derlius ne tiek daug didesnis nei kitais metais. Versliniuose soduose šiais metais planuojama priskinti apie 55 tūkst. tonų obuolių", - prognozavo dr. D.

Šis obuolių derlius skaičiuojamas maždaug 2 tūkst. hektarų plotą užimančiuose versliniuose soduose. Pasak pašnekovo, verslinių vaisių sodų daugiausiai yra Biržų, Panevėžio, Anykščių rajonuose.

Deja, Lietuvoje užauginamas obuolių derlius patenkina vos 30-40 proc. šalies rinkos poreikio. 60-70 proc. Lietuvoje parduodamų obuolių atvežami iš užsienio, daugiausiai iš Lenkijos. Tik pernai mažiau obuolių buvo iš Lenkijos, nes kaimynų derlius stipriai nukentėjo. Praėjusiais metais lenkai nesurinko net 3 mln. tonų obuolių. Šiemet gi planuoja priskinti apie 4,5 mln. tonų obuolių. Lenkiški obuoliai konkuruoja su vietiniais vaisiais ne tik Lietuvoje. Visoje Europoje kas trečias obuolys yra lenkiškas", - teigė dr. D.

Lietuviški obuoliai - vertingesni Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centre ne tik skaičiuojamas sodų derlius, bet ir veisiamos naujos obuolių veislės. "Išvestos naujausios desertinių, gražios išvaizdos obuolių veislės, atsparios ligoms, ypač rauplėms. Tai obuolių veislės 'skaistis', 'rudenis', 'poema', 'lemanda'. Sodininkai jas sėkmingai augina, - pasidžiaugė Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas. - Tačiau ne vien tik išskirtinės veislės yra lietuviškų obuolių pranašumas. Lietuvoje auginami ir tokių pat veislių obuoliai kaip ir Lenkijoje, Vokietijoje ar Čekijoje. Populiariausios veislės yra 'lygolas', alva', 'šampionas', kanadietiška veislė 'loba', sena lietuviška veislė 'noris'. Pažymėtina, kad šiauriau augantys obuoliai sukaupia daugiau bioaktyviųjų medžiagų. Mūsų institutas atliko tarptautinį mokslinį obuolių tyrimą kartu su lenkais ir estais. Jo metu buvo nustatyta, kad skurdžiausi obuoliai yra lenkiški. Lietuvoje užaugę tų pačių veislių obuoliai turėjo daugiau fenolinių ir kitų bioaktyvių junginių", - sakė dr. D. Kviklys.

Kitas šiaurietiškų vaisių pranašumas prieš augančius pietų šalyse, anot mokslininko, yra tai, jog jie labiau apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. "Žiedgraužių vaisėdžių pas mus yra tik dvi kartos, t.y. obelys purškiamos nuo jų du kartus per metus, o Lenkijoje, Ispanijoje obelys nuo kenkėjų purškiamos net iki keturių kartų. Taigi lietuviška produkcija yra sveikesnė ir saugesnė. Žinoma, visa produkcija, kuri patenka į prekybą yra saugi, tačiau jeigu lenkiškuose obuoliuose nustatomi chemikalų likučiai normos ribose, tai lietuviškuose obuoliuose chemikalų likučių iš viso nerandama. Pažymėtina, ir tai, jog visi Lietuvos versliniai sodai dalyvauja tokioje programoje "Gamta. Aplinka" ir augina nacionalinės kokybės produktus. Jiems yra taikomi sugriežtinti reikalavimai dėl chemijos, trąšų naudojimo.

Apibendrinant, reikalavimai sulčių gamybos patalpoms Lietuvoje yra nustatyti remiantis ES teisės aktais ir nacionalinėmis higienos normomis. VMVT reguliariai atlieka sulčių gamybos įmonių patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų.

Šviežios sultys

Sulčių spaudyklų tikrinimo aspektai

• Teritorijos sutvarkymas
• Obuolių laikymas tinkamoje taroje
• Patalpų tvarkingumas ir apsauga nuo graužikų bei vabzdžių
• Sulčių spaudimo įrengimų tvarkingumas ir medžiagos

tags: #reikalavimai #sulciu #gamybos #patalpoms