Šiame straipsnyje aptariamos turto išreikalavimo sąlygos Lietuvoje, remiantis teismų praktika ir civilinio kodekso nuostatomis. Nagrinėjama situacija, kai asmuo įgyja turtą be teisinio pagrindo ir kokios yra pasekmės.
Lietuvos žemėlapis
Nepagrįstas praturtėjimas ir turto gavimas be pagrindo
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo.
Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.
Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015).
Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo.
Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
Įrodinėjimo našta
Nors kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad avansas mokėtas pagal sutartį, tačiau ieškovės restruktūrizavimo administratorius sutarties, kurios pagrindu atsakovei išmokėtas 57924,00 Eur avansas, patikrinus buhalterinius dokumentus nerado.
Pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
Lietuvos teismų sistema
Palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta atsakovo pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pavyzdys iš teismų praktikos
Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2-1314-460/2016 (Proceso Nr. 2-57-3-00380-2016-7) ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 57924,00 Eur dydžio be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškinį tenkino, nes atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turto gavimo teisinį pagrindą.
tags: #reikalavimas #isreikalauti #turta