Lietuva - gražus žalumos ir lygumų kraštas, todėl turėti nuosavą namą ir žemės kur nors už miesto yra labai populiaru. Apklausos liudija, kad pagrindinės priežastys turėti sodybą, vasarnamį ar sodo namelį užmiestyje - galimybė čia pailsėti savaitgaliais ir atostogauti. Daugelis Lietuvos gyventojų sodybas, užmiesčio namus ar vasarnamius paveldėjo iš šeimos. O dauguma tokių sodybų - kaime. Tiesa, nemažai žmonių tokius objektus perka kaip investiciją. Kaip bebūtų, susidomėjimas tokiu nekilnojamuoju turtu Lietuvoje neslopsta ir kaskart atšilus orui domėjimasis parduodamomis sodybomis išauga.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką reiškia turėti sodybą Lietuvoje, kokie atsiliepimai apie vieną iš tokių vietų - Rekyva Gintaras Sodybą, ir kokios galimybės atsiveria norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio.
Šiandien norime Jums pristatyti “Svajonių Dvarą”, kuriame rengiamos jaukios, gražios, šeimyniškos vestuvės. Tai puiki vieta atšvęsti savo meilės šventę. Mes pasirūpinsime, kad Jūsų svečiai būtų sotūs ir patenkinti. Jūsų paslaugoms - erdvi pokylių salė 50 svečių. Nakvynė 40 asmenų. Maitinimas, gardūs patiekalai, stalų ir kėdžių dekoravimas! Dovana Jauniesiems - vestuvinio šokio pamokos! Siūlome pokylių salės ir namelių nuomą gimtadieniams, krikštynoms, vedybų metinėms, jubiliejams, Naujiesiems metams ir kitoms Jums svarbioms šventėms.
Įmonėms, verslo organizacijoms siūlome išsinuomoti sodybą įvairiems verslo renginiams. Sukursime jaukią, bet oficialią aplinką, kurioje galėsite organizuoti tiek įmonės šventę, tiek konferenciją, seminarą ar pristatymą.
Sodybos teikiamos galimybės
Sodybos Lietuvoje dažnai siūlo įvairias pramogas ir paslaugas, kurios leidžia mėgautis gamta ir ramybe. Štai keletas populiariausių:
- Nakvynė: Sodybos dažnai turi jaukius namelius ar kambarius, pritaikytus tiek trumpalaikiam, tiek ilgesniam poilsiui.
- Pramogos: Aktyvaus laisvalaikio mėgėjams siūlomos įvairios veiklos, tokios kaip žvejyba, šaudymas iš lanko, pasivaikščiojimas po mišką ar vandens pramogos.
- Renginiai: Sodybos puikiai tinka įvairioms šventėms, vestuvėms, gimtadieniams ar įmonių renginiams.
- Pirtis: Tradicinė lietuviška pirtis - puikus būdas atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.
Poilsis dviem žmonėms. Naujas, 2020-aisiais metais įrengtas dvivietis liuksas su visais patogumais. Namelis „Dvynys ant kalvos“ Nr. Poilsis 2 - 6 asmenims, su visais patogumais ir puikia panorama į Keršio ežerą. Šalia namo - vaikų žaidimų aikštelė, pavėsinė, laužavietė, automobilių stovėjimo aikštelė. Name yra 3 kambariai, virtuvėlė (indai, stalo įrankiai ir t.t.), šaldytuvas, sanitarinis mazgas (vandens šildytuvas, dušo kabina, WC, kriauklė) su šildomomis grindimis. Židinys, TV, videomagnetofonas su videofilmų kolekcija, knygos, šachmatai, stalo žaidimai. Namelis „Dvynys ant kalvos“ Nr. Poilsis 2 - 8 asmenims, su visais patogumais ir puikia panorama į Keršio ežerą. Šalia namo - vaikų žaidimų aikštelė, pavėsinė, laužavietė, automobilių stovėjimo aikštelė. Name yra 2 miegamieji kambariai (po 2 dvigules lovas), svetainė, virtuvėlė (indai, stalo įrankiai ir t.t.), šaldytuvas, sanitarinis mazgas (vandens šildytuvas, dušo kabina, WC, kriauklė), šildomos grindys. Židinys, TV, šachmatai. Poilsis kompanijai iki 10 asmenų. 3 miegamieji kambariai, svetainė su virtuve, TV, šaldytuvas, sanitarinis mazgas (dušas, kriauklė, WC), didelė terasa. Tradicinė, erdvi garinė pirtis sodyboje kūrenama ištisus metus. Kaitinimasis pirtyje atpalaiduoja ir valo Jūsų organizmą, padeda atgauti jėgas. Po kaitinimosi galėsite pūkštelėti į ežerą arba žiemos metu į eketę. Be to - pirtis, puikus bendravimo ir laisvalaikio praleidimo su draugais ir artimaisiais būdas.
Šaudymas iš lanko
Išskirtinių pramogų mėgėjams “Svajonių Dvaras” siūlo išbandyti taiklumą šaudant iš lankų. Nemokančius apmokome, pravedame instruktažą, praktinę pamoką, surengiame varžybas. Šaudymas iš lanko - įdomi, išskirtinė pramoga, tinkanti įmonių šventėms, bernvakariams ir pan.
Sodybos pakrantėje įrengtas lieptas. Individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. Pakeršių k. Žiūrėti didesniame žemėlapyje // Surasti kelią į Pakeršių k. Lingailių g. El. Susisiekti el.
Austėjos sodyba, MB (kodas 306696368) buvo įkurta 2024-03-04. Pagrindinė įmonės veikla yra viešbučiai, moteliai. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo). Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip vidutinė. Šiuo metu Austėjos sodyba, MB įsikūrusi adresu Lingailių g.
Vaizdas iš Trakų pilies.
Pilies sala
Pilies sala (Pilė) - viena didesnių salų, esanti Platelių ežere, Žemaitijos nacionaliniame parke, Plungės rajone. Ji yra centrinėje ežero dalyje, netoli vakarinio kranto. Pilies sala Platelių ežero salų grupėje yra paskelbta hidrografiniu gamtos paveldo objektu. Pilies sala saugoma ir kaip kultūros paminklas.
Salos plotas - 5,29 ha. Ji ovalo formos, gana aukštai pakilusi virš ežero vandens. Šiaurinėje pusėje krantas status, apie 10 m aukščio, kitur - nuo 3 iki 6 metrų. Vakarinė dalis nuožulniausia. Pietinė dalis pelkėta, klampi. Čia augantis miškas yra savaiminės kilmės, vyrauja liepos ir ąžuolai, kiti lapuočiai medžiai bei krūmai. Miškas senas, dalis jame augančių medžių yra daugiau kaip 100 metų amžiaus, aptinkama Lietuvos raudonojoje knygoje įrašytų augalų. Saloje auga vešlus paupinio jonpaparčio sąžalynas, o pavasarį gausiai pražysta kitur nykstantys tuščiaviduriai rūteniai. Šioje saloje buvo žinoma vienintelė Lietuvoje tikrojo žvynbaravykio augavietė.
Istorija
Archeologinių ekspedicijų metu saloje ir šalia jos rasti akmens amžiaus radiniai: kaplių nuolaužos, apdirbto titnago skeltė, akmeninis kirvukas, - rodo, kad žmonių čia gyventa jau neolito laikotarpiu (IV-II tūkstantmečiai prieš mūsų erą). Deja, tiksliai nėra žinoma, kas pastatė pirmąją pilį saloje. Tai galėjo būti skandinavai, gal vietiniai gyventojai - kuršiai. Tačiau pačioje saloje kol kas nei skandinaviškų, nei kuršiškų dirbinių nėra aptikta. Beveik nieko nėra žinoma ir apie tai, kas buvo salos „šeimininkas“ kovų su ordinais laikotarpiu (XIII-XV a.). Yra duomenų, kad šiuo laikotarpiu Platelių apylinkės labai ištuštėjo, taigi „šeimininko“ galėjo ir visai nebūti.
Po Žalgirio mūšio pergalės pradėjo atsigauti ir Žemaitija, kuri buvo vienas svarbiausių kryžiuočių ir kalavijuočių taikinių. Nuo XV a. II dešimtmečio Platelių savininkais ir valdytojais tapo Kęsgailų giminė, kuri 1532 m. Platelius testamentu paliko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Žinant šiuos faktus, kyla mažai abejonių, kad XVI a. pilis, kurios pėdsakų daugiausiai randama saloje ir šalia jos, buvo pastatyta Kęsgailų iniciatyva. 1534 m. Platelių valsčius buvo perduotas Žygimanto Augusto motinai Bonai Sforcai, kuri pilį valdė dvejus metus. Vėliau pilis tapo valstybės (karaliaus) nuosavybe. Pilis trumpai aprašyta 1585 m. inventoriuje. Sprendžiant pagal šį inventorių, pilis jau sunykusi: rašoma, jog ji medinė, bet jau be stogo, sienos ir bokštai išvirtę ir supuvę, pilis nebetinkama naudojimui.
Šiaurinėje salos dalyje, aukščiausioje salos vietoje, dar ir šiandien žemės paviršiuje riogso keletas stambokų akmenų, išlikę pylimų pėdsakai. Vykdytų archeologinių kasinėjimų metu nustatyta, jog šioje vietoje galėjo stovėti pagrindinis dvaro pastatas, kuris greičiausiai buvo mūrinis - tai rodo atkastos grindinio liekanos, pastatų pamatai. Negausūs radiniai - plytgaliai, kelios geležinės vinys, koklio nuolauža, žiestų puodų šukės, peiliuko fragmentas - rodo, jog pilyje gyventa neilgą laiką.
Sprendžiant iš geografinės salos būties, atrodo, kad toje saloje, jau gilioje senovėj galėjo būti gyvenę žmonės, nes pirmykštiems žmonėms kaip tik buvo geros sąlygos apsigyventi aukštumose prie ežero, ypač vandenim apsemtoje saloje. Tokia vieta buvo saugi nuo plėšriųjų žvėrių ir priešų, o ežero žuvys teikė gerą maistą. Kas ir kada Platelių ežero Pilyj apsigyveno, tuo tarpu tikrų žinių neturime.
Pagal Mikalojų Lietuvį, istorikus Teodorą Narbutą ir Baliuskį, Pilės sala nuo senovės buvusi pirmoji žemaičių sodyba, kurioje Lietuvos kunigaikščio Palemono palikuonys gyvenę, o X amž. net pats kunigaikštis Palemonas gyvenęs toje saloj. Kadangi pats Palemonas yra legendarinis asmuo, todėl ir jo gyvenimas Pilėj yra tik legenda. Todėl apie Pilės žiląją senovę tegalima problematiškai kalbėti.
Karalienė Bona 1534 m. paskyrė per savo Platelių deržaucą Stanislovą Steckovičių, Platelių pilies patrankininkais (Puszkarzą) du broliu Aleknas. Taigi, prie Platelių pilies buvo du nuolatiniai patrankininkai, arba ginklininkai (puszkarza). Jie Platelių piliai gamindavo patrankų aprangą ir jas remontuodavo; be to gamino šautuvus (rusznicze), pustalietus (hakownicze); taipogi jie dirbo salietrą ir paraką; jų žinioje buvo Platelių pilies arsenalo apsauga. Karalienė Bona patrankininkams davė pakankamam pragyvenimui netoli Platelių pilies žemės sklypą ir Platelių miestelyj vieną smuklę, o 1566 m. Platelių pilies patrankininkams buvo duota 6 valakai vidutiniškos žemės. Patrankininkams davė valdišką geležį, reikalingą darbininkų skaičių.
Paskutinioji Platelių pilis, Platelių ežero saloje pastatyta, taip atrodė 1585 metais: medinė, bet gi visai jau sena, sienos supuvusios ir išvirtusios, be stogo, bokštai žemyn nusvirę ir sugriuvę. Jokiu būdu negali būti pataisoma ir jau ta pilis niekam geram nebetinka. Pilis buvo zomatu aptverta. Iš dabar saloje esančios aikštės atrodo, kad pilies talpa buvo didelė; tačiau iš dabar saloje užsilikusių žemėj pilies pamatų matyti, kad jos talpa buvo nedidelė. Tik archeologiniai kasinėjimai dabar begali surasti (išaiškinti) tikslų pilies talpumą. Kokia buvo pilies fortifikacija, koks skaičius patrankų, kiek karo medžiagos ir koks pavojaus metu įgulos kiekis, iki šiol dar nežinoma.
Pilies salos vakarinėj dalyj yra žymė buvusios pilies. Ypač aiški pilies pamatų žymė yra iš žiemių ir kiek iš rytų bei vakarų pusių, vienur griovio pavidalo įdubimai, kitur gūburiai, kur yra mūro statybos liekanų, būtent: degtų plytgalių, akmens, molio bei kalkių gabalų. Yra kelių metrų gilumo duobių, kurios yra „išknaisiotos“ ant griuvėsiais. Matyt, kad pilies pamatai buvo giliai į žemę įleisti, kad priešas greit negalėtų įsikasti į pilies vidų. Kiek metrų į žemę buvo įleisti pilies pamatai iki šiol dar nežinoma, nes nepasisekė smalsuoliams pasiekti pamatų dugno.
Prie Platelių pilies apsigyvenę gyventojai buvo, kartu su pilę, zomatu aptverti, kad norint priešams pilį apgulti, reikėtų daug kareivių vestis. Šiaurės rytų salos krante 1896 m. zomato volo likutis dar sudarė keturkampį. Zomatas buvo degtų plytų mūras, kurio žymė dar ir šiandien tebėra griūvančiame šiaurės rytiniame salos krante. Visas zomatas yra ežero vandens bangų, drauge su salos šlaitais, nugriautas, tik matyti daug su...
Šiame straipsnyje aptarėme, ką reiškia turėti sodybą Lietuvoje, kokios galimybės atsiveria norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio, ir apžvelgėme Pilies salą, kuri yra hidrografinis gamtos paveldo objektas. Tikimės, kad ši informacija padės Jums apsispręsti, ar sodyba yra tai, ko Jums reikia.