Žydų renesansas - tai laikotarpis, kai žydų kultūra suklestėjo. Iki pat XIX a. vidurio žydų bendruomenė tiek Lietuvoje, tiek Rusijos imperijoje gyveno gana uždarą - miestelių, arba štetlų, gyvenimą.
Tik XIX a. dėl kilusio Švietimo sąjūdžio patys žydai jau išeidavo iš uždaro štetlo gyvenimo ir tapdavo menininkais, architektais, dailininkais, muzikantais, aktoriais, scenografais, gydytojais ir t. t. Būtent šį laikotarpį atspindi išskirtinė žydų renesanso meno kolekcija, kurią eksponuoti pasirinko Kėdainių ir Joniškio sinagogas jos savininkė Tania Rubinštein-Horovic, šiuo metu gyvenanti Vokietijoje.
Kaip pasakoja A. Pečiulytė, T. Rubinštein-Horovic yra kilusi iš Maskvos. Jos senelis Jakovas Rubinšteinas (gimęs 1901 m. Varšuvoje, o miręs 1983 m. Maskvoje) buvo žinomas kaip vienas iš pačių žymiausių Maskvos kolekcionierių. Jam pavyko sukaupti įspūdingų XX a. pirmojo trečdalio dailininkų, gyvenusių ir kūrusių carinės imperijos bei SSRS teritorijoje, kūrinių kolekcijas. Nors J. Rubinšteinas, kuris pats buvo žydas, specialiai žydų menininkų darbų nerinko, bet jų darbai pateko į jo kolekciją.
Kolekcijos savininkė nekelia sau didaktinio tikslo atspindėti visus carinės Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos žydų meno kultūros aspektus, o tik įsigyja tai, kas jai artima. Dabar Tania renka tokius kūrinius, kurie jai pačiai labai patinka. Tada visa tai nugrimzdo į, pavadinkime, pogrindį ir kūriniai kolekcijai jau buvo perkami tik iš pavienių žmonių.
Pasak Kėdainiuose viešėjusios T. Rubinštein-Horovic artimos bičiulės ir pagalbininkės menotyrininkės dr. Olgos Roth, kolekcijos autorė įsitikinusi, jog kolekcionuojant svarbu ne tik kaupti kolekciją, bet ir ją eksponuoti - dalintis su visuomene.
Kolekcijos autorė džiaugiasi galimybe Lietuvoje pristatyti parodą, kuri sėkmingai buvo eksponuota jidiš kalba pavadinimu „Shtetl - arayn un aroys“ (liet. „Štetlas - įeiti ir išeiti“).
Kėdainių Daugiakultūriame centre eksponuojamoje parodoje lankytojai pamatys žymiausių žydų scenografų sukurtus eskizus spektakliams, taip pat dailininkų užfiksuotus žydų gyvenimo momentus, aprangą, štetlų vaizdus. Parodos lankytojai išvys 1920-1970 m. kūrinius.
„Matome Myrio miestelio Baltarusijoje pilies griuvėsius. Šis miestelis tiesiogiai siejasi su mūsų Daugiakultūriu centru, - intriguoja istorikė. - Myrio miestelyje veikė aukštoji rabinų mokykla ješiva. Cfanija Gedali Kipnisas užfiksavo su Kėdainiais svarbių sąsajų turinčio Myrio miestelio (Baltarusija) pilies griuvėsius po 1945 m. Pilies papėdėje buvo žydų miestelis, kurio beveik visus gyventojus naciai išžudė 1942 m.
Ypatingos parodos atidarymo nepraleido ir žydų kultūra bei istorija besidomintis Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. „Mes Lietuvoje žydus įsivaizduojame labai vienpusiškai. Mums kartais atrodo, kad čia gyvenę žydai tik prekiavo ir meldėsi sinagogose. Tačiau XIX a. viduryje prasidėjusi žydų emancipacija man primena mūsų - lietuvių - tautos emancipaciją, - sugretina istorikas R. Žirgulis.
- Kas tokie buvo lietuviai iki XIX a. antros pusės? Kai nuvykusių į JAV jų paklausdavo, kas jie tokie, lietuviai sakydavo nežinantys. Tada klausdavo, kokio jie tikėjimo. Atsakydavo esantys Rymo katalikai. „Tai paliokai“, - pareikšdavo išvadą vietiniai. Jie kalbėjo lietuviškai, bet nežinojo, kad jie lietuviai. Taigi ir mūsų tautą ištiko emancipacija - renesansas, - pabrėžia R. Žirgulis.
„Ši paroda turėtų pritraukti ne tik pačių žydų bendruomenės dėmesį, - įsitikinęs Kauno žydų bendruomenės pirmininkas, Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininko pavaduotojas G. Žakas. - Čia galima pamatyti labai daug litvakų gyvenimui reikšmingų momentų. Paroda turėtų būti įdomi visiems. Lygiai taip pat, kaip ir mes - žydai litvakai, domimės lietuvių menininkų kūryba, pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio.
„Skaičiumi palyginus žydų bendruomenę su tokia, kokia buvo anksčiau, dabar mūsų Lietuvoje belikęs tik lašas jūroje - keli tūkstančiai. Tačiau gyvuojame aktyviai, - pasidžiaugė G. Žakas. Kai 1940 m. atėję sovietai viską uždraudė, praradome daug, nes viskas buvo uždaryta. Kaune daug pakabiname žymiems žydams ar žydų gelbėtojams pagerbti skirtų atminimo lentų.
Retas renginys Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre publiką palepina tik vienos meno rūšies įspūdžiais. „Tai neeilinė asmenybė, - dėmesį atkreipia A. Pečiulytė. - Prof. I. Epšteinas yra Kelno pasaulio tautų muzikos ir klezmerių akademijos įkūrėjas bei rektorius, 2021 m. Jis - vienas iš pačių žymiausių žydų klezmerių muzikos atlikėjų. Groja kartu su džiazo muzikantais.
Likus vos kelioms minutėms iki debiutinio pasirodymo Daugiakultūriame centre, prof. I. Epšteinas „Rinkos aikštei“ atskleidė, jog su Kėdainiuose eksponuojamos kolekcijos savininke T. Rubinštein-Horovic jiedu pažįstami jau ketvirtį amžiaus. „Su Tatjana ir jos nuostabiu vyru, kuris yra vienos iš didžiausių žydų bendrijų Vokietijoje pirmininkas, pažįstami esame 25 metus, - pasidalino prof. I. Epšteinas. - Jau ne kartą turėjau garbės savo muzika lydėti Tatjanos kolekcijos parodas.
„Gimiau Vilniuje ir augau, todėl Lietuva man labai artima. Kai buvau mažas, žinoma, kalbėjau lietuviškai. Deja, šia kalba nebekalbu jau 55 metus, - su publika bendraudamas rusiškai, sakė prof. I. Epšteinas. - Nuo tada, kai ištrūkau iš Sovietų Sąjungos, į Lietuvą atvažiuoju kasmet. Netgi 1991 m. sausį buvau Lietuvoje tomis neramiomis dienomis. Tada su šeima lankiau savo tėvus.
„Aš daug koncertuoju. Esu žydiškos muzikos, ypač klezmerių muzikos, skleidėjas, mūsų - Rytų Europos žydiškos muzikos propaguotojas. Šiandien publika išgirs 90 proc. Taigi aš manau, jog tai, ką groju ir kuo daug metų užsiimu, kaip niekas kitas tinka šitai įstabiai žydų meno parodai, - išsakytas mintis šypsena palydėjo prof. I. Epšteinas. - Tikiu, jog aš čia neatsitiktinai.
Ši paroda - tai ne tik meno kūrinių eksponavimas, bet ir galimybė giliau pažinti žydų kultūrą, istoriją ir jos raidą Lietuvoje. Paroda „Žydų menas 1920-1970 m.“ kviečia lankytojus atrasti litvakų gyvenimo momentus ir įvertinti jų indėlį į Lietuvos kultūrą.
Kėdainių sinagoga, viena iš vietų, kur eksponuojama žydų meno kolekcija
Parodos reikšmė
Ši paroda atskleidžia žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos kultūrą ir istoriją, pabrėždama jų emancipaciją ir renesansą XIX amžiuje. Tai priminimas apie litvakų gyvenimą ir jų svarbą Lietuvos istorijai.
Žydų renesanso meno kolekcijos parodos Kėdainiuose ir Joniškyje yra unikalus įvykis Lietuvos kultūriniame gyvenime. Šios parodos ne tik pristato meno kūrinius, bet ir atveria duris į žydų kultūros bei istorijos pažinimą.
Parodos lankytojai gali susipažinti su žydų gyvenimo momentais, apranga, štetlų vaizdais ir žymiausių žydų scenografų sukurtais eskizais spektakliams. Tai puiki galimybė giliau pažinti žydų kultūrą ir jos raidą Lietuvoje.
Žydų bendruomenė Lietuvoje šiandien
Nepaisant to, kad žydų bendruomenė Lietuvoje sumažėjo, ji išlieka aktyvi ir svarbi šalies kultūros dalis. Kaune daug pakabinama žymiems žydams ar žydų gelbėtojams pagerbti skirtų atminimo lentų.
Paroda turėtų būti įdomi visiems, ne tik žydų bendruomenei. Lygiai taip pat, kaip ir mes - žydai litvakai, domimės lietuvių menininkų kūryba, pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio.
Ši paroda yra svarbus įvykis, atskleidžiantis žydų kultūros ir istorijos svarbą Lietuvoje. Parodos lankytojai gali susipažinti su žydų gyvenimo momentais, apranga, štetlų vaizdais ir žymiausių žydų scenografų sukurtais eskizais spektakliams.
Tai puiki galimybė giliau pažinti žydų kultūrą ir jos raidą Lietuvoje. Parodos organizatoriai tikisi, kad ji pritrauks ne tik žydų bendruomenės, bet ir visų besidominčių Lietuvos istorija ir kultūra dėmesį.