Žemės Sklypų Formavimo ir Pertvarkymo Projektai: Kas Tai Yra ir Kada Jie Reikalingi?

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams.

Sklandžiam svetainės naudojimui, Jūsų naršymo gerinimui ir rinkodarai svetainėje naudojami slapukai.

Kas yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas?

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo žemėtvarkos projektai rengiami tais atvejais, kai žemės sklypus reikia padalinti, atidalinti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą. Taip pat norint pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Projektai ūkininko sodybos vietai parinkti.

Statyba žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant jos paskirties yra leidžiama, jei statoma ūkininko sodyba ant ne mažesnio kaip 2 ha žemės sklypo (jei teritorijų planavimo dokmentuose nenumatytas mažesnis plotas). Taip pat pastaruosius 3 metus savininkas turi būti deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (nuoroda į įstatymą ). Ūkininko sodybos statyba leistina tik tuomet, kai užsakomas kaimo plėtros projektas. Vykdant tokį projektą atliekamas sodybos vietos parinkimas, sodybos formavimas ir projektavimas.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų miškui įveisti ne miško žemėje rengimo tikslai - suformuoti žemės ūkio paskirties žemėje žemės ūkio naudmenų ir kitų žemės naudmenų plotus, kuriuose galima įveisti mišką. žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse, kurios yra ne žemės ūkio naudmenų plotuose, pagal gamtines sąlygas ir teritorinį išsidėstymą tinkamuose miškams įveisti.

Kaimo plėtros (ūkių vidinės) žemėtvarkos projektų rengimo tikslai - suplanuoti agroūkinius sklypus ir numatyti jų racionalų naudojimą (planuojamų žemės ūkio augalų sudėtį ir kaitaliojimą sėjomainose) atsižvelgiant į ūkio veiklos kryptis ir aplinkos apsaugos reikalavimus, taip pat suplanuoti kitas ūkio funkcionavimui reikalingas teritorijų tvarkymo priemones. Projektai rengiami atskiroms žemės ūkio paskirties žemės naudotojų (ūkių) žemėvaldoms.

Norite statyti vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą, bet jūsų sklypas žemės ūkio paskirties ar kitokio būdo kuris neatitinka planuojamos veiklos?

2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja LR teritorijų planavimo įstatymo (toliau - „Įstatymas“) redakcija. Įstatymu įtvirtinamas naujas teritorijų planavimo teisinio reguliavimo institutas - iniciatyvos teisė, suteikiantis teisę asmenims siūlyti savivaldybei rengti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus.

Įstatymu numatoma, kad detalieji planai nebėra rengiami neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Tokiose teritorijose, vadovaujantis bendraisiais planais ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, pagal poreikį rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai (specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai arba žemės valdos projektai), miškotvarkos projektai, žemės gelmių naudojimo planai ar kiti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kurie nustato viešųjų ir privačių subjektų ūkinės veiklos galimybes.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

Kada Yra Rengiami Žemės Sklypų Formavimo ir Pertvarkymo Projektai?

Projektas rengiamas šiais atvejais:

• kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami;
• kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai);
• kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;
• kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
• kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai;
• kai įsiterpusį valstybinės žemės plotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais numatoma sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;
• kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui.

Svarbu pažymėti, kad 2023 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-2134 (TAR, 2023, Nr. 12540) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 ir 13 dalyse nustatytus atvejus, jeigu nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą).

Žemės sklypo padalinimo pavyzdys

Žemės Sklypų Formavimo Ir Pertvarkymo Projektų Rengimo Eiga

1. Pateikiamas prašymas. Prašymą organizuoti projekto rengimą asmenys gali pateikti užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS (www.zpdris.lt) arba raštu. Tuo atveju, kai prašymas teikiamas raštu turėtų jį pateikti projekto organizatoriui - savivaldybės administracijos direktoriui pagal žemės sklypo buvimo vietą.
2. Sprendimo priėmimas. Gautas prašymas išnagrinėjamas ir priimamas institucijos sprendimas dėl projekto organizavimo, projekto rengimo reikalavimų.
3. Projekto rengimo sutarties sudarymas. Asmenys ŽPDRIS gavę institucijos teigiamą sprendimą dėl projekto organizavimo bei projekto rengimo reikalavimus turi sudaryti sutartį su projekto rengėju ir ją įkelti į ŽPDRIS. Sutartys su projektų rengėjais sudaromos už ŽPDRIS ribų. Projektai rengiami ir įgyvendinami projektą iniciavusių asmenų lėšomis. Projekto byla rengiama ŽPDRIS.
4. Projekto rengimas. Projekto rengėjas parengtą projektą suderina su projektą iniciavusiu asmeniu ir jį ŽPDRIS pateikia derinti projekto organizatoriui.
5. Projekto viešinimas. Informacija apie projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt).
6. Projektas derinamas su institucijomis. Projekto organizatorius projektą per ŽPDRIS teikia derinti kitoms institucijoms.
7. Projektas tikrinamas ir tvirtinamas. Suderintą projektą projekto organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, kuris atlieka projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Projektą tvirtina projekto organizatorius.

Žemės sklypo pertvarkymo pavyzdys

Pagrindinės Žemės Naudojimo Paskirties Keitimas Rengiant Žemės Sklypų Formavimo Ir Pertvarkymo Projektus

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) keičiami į numatytą savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane arba, kai:

• padalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas suformuojant atskirus kitos paskirties (tuo atveju, kai gyvenamosios paskirties pastatas ar kitas statinys ir jų priklausiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus;
• padalijamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas suformuojant atskirus kitos paskirties (tuo atveju, kai pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais įregistruotas Nekilnojamojo turto registre) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus;
• atidalijamas iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo suformuojant atskirus kitos paskirties (tuo atveju, kai gyvenamosios paskirties pastatas ir jo priklausiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus;
• atidalijamas iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo suformuojant atskirus kitos paskirties (tuo atveju, kai pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais įregistruotas Nekilnojamojo turto registre) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus (miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodytas bendraturčių skaičius šiame žemės sklype);
• padalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas suformuojant atskirus žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Žemės plotas, kuriame pagal Projektą numatoma pakeisti žemės ūkio paskirtį į miškų ūkio paskirtį ir kuris sudaro vientisą miško masyvą, negali būti skaidomas į atskirus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, jeigu miško žemės plotas yra arba taps mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, nustatytus Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje;
• atidalijama iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo miško žemė. Žemės plotas, kuriame numatoma pakeisti žemės ūkio paskirtį į miškų ūkio paskirtį ir kuris sudaro vientisą miško masyvą, negali būti skaidomas į atskirus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, jeigu miško žemės plotas yra arba taps mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, nustatytus Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje;
• pertvarkomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas atidalijant esamas žemės ūkio naudmenas, suformuojant atskirus miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kai tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius visoje pagal projektą suplanuotoje teritorijoje. Sprendimą pakeisti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtina meras, suderinęs su Nacionaline žemės tarnyba.

2023 06 29 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 2025 12 11 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. 8) keičiant ar nustatant papildomus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, nustatomi servitutai, jeigu jie nebuvo nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais; ar teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kai šiame projekte jos nebuvo nustatytos.

tags: #rengiami #sklypu #projekta #internetinis #puslapis