Skurdas Lietuvoje išlieka opia problema, o jo lygis nuo 2005 metų iš esmės nesikeičia ir svyruoja apie 20 proc. Vis dėlto mūsų rodikliai niekada nebuvo geri - nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą šis rodiklis svyruoja apie 20 proc. Apie skurdą ir nelygybę kalbame dažnai - Gitanas Nausėda į prezidentus ėjo su iškelta gerovės valstybės idėja, žadėjo orų gyvenimą, Seimo nariai taip pat kalba apie skurdo mažinimą, teigiama, kad priimtas biudžetas padės sumažinti nelygybę.
Dažnai statistika mums neatrodo baisi, tik tada, kai pamatome tikrus atvejus, pavyzdžiui, kad žmonės negali susitvarkyti dantų, neišgali pasišildyti būsto ar neturi batų, suprantame tikrą skurdo problemą. Susiformavusi nuomonė, kad esi kaltas, jei patiri skurdą. Galime pastebėti, kaip kartais žmonės kaltina tuos, kurie gyvena skurde. Skurdo niekas nesirenka, nenori skursti sąmoningai. Taip nebūna. Kuo kalti neįgalieji, jų šeimos? Kuo kaltos daugiavaikės šeimos? Asmeniškai pažįstu daug šeimų, kurios sunkiai suduria galą su galu, nepaisant to, kad tėvai dirba.
Taigi, už kiekvieno skaičiaus yra žmogus su savo likimu ir savo istorija. Galbūt ne visi ir supranta, kas yra skurdas. Komentaruose galime pamatyti tokių nuomonių, kad skurdą patiria tik asocialios šeimos, kiti skurdą įsivaizduoja kaip benamystę.
„Kaip Kinija tyliai smogė Lietuvos ekonomikai – ir kodėl Europa nerimauja“
Skurdo Priežastys ir Rodikliai
Jei žiūrėtume labai formaliai, tie, kurie negauna 345 eurų pajamų vienam asmeniui, laikomi esančiais skurdo rizikos grupėje. Tačiau pačios grupės yra labai skirtingos, klaidinga manyti, kad skurdą patiria tik esantieji socialinėje rizikoje. Didelę skurdo riziką patiria bedarbiai - šis skaičius siekia apie 60 proc. Minimalus mėnesinis atlygis nuo skurdo taip pat ne visada išgelbsti. Skurdas tarp dirbančiųjų siekia 8,5 proc.
Tikriausiai, yra labai daug dalykų, nėra vienos priežasties. Atėjome iš posovietinės terpės, kurioje socialinė situacija nebuvo gera, todėl ir mūsų startinė pozicija nebuvo gera. Orientavomės į tai, kaip keisti mūsų ekonomiką, buvo šventai tikima, kad jei gerės ekonomika, visiems bus gerai. Tai reiškia, kad, norint padaryti tam tikrus sprendimus, kurie sumažintų skurdą ir socialinę atskirtį, reikia politinės valios. Labai dažnai galvojama, kad socialinė sritis yra išimtinai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klausimas, tačiau tai labai glaudžiai susiję ir su kitomis ministerijomis. Pavyzdžiui, Finansų ministerija, Švietimo ministerija.
Darbo rinka keičiasi greitai, atlikti skaičiavimai, kad jei Lietuvoje darbo nesurandi per metus, galimybė tai padaryti lieka 15 proc. Darbdaviai pradeda žiūrėti įtariai, krenta žmogaus savivertė, jis dažnai patiria stresą, atsilieka nuo darbo rinkos, keičiasi jo įgūdžiai. Yra žmonių, kurie dar neatsigavo po krizės. Kiti skursta dėl įsiskolinimų - jei yra skolų, o pajamos mažos, išbristi iš skurdo dar sunkiau. Ilgą laiką nuo darbo užmokesčio buvo nuskaitomos labai didelės sumos skoloms padengti, o tai žmonėms nepadėjo - jie pradėjo dirbti šešėlyje arba visai nedirbo.
Lietuvoje didelis ir energetinis skurdas. Eurostato duomenimis, 2018 metais daugiau kaip 16 proc. Lietuvos gyventojų neišgalėjo pakankamai pasišildyti savo namų. Į šią poziciją patekome mes ir dar kelios tirtos šalys.
Buvo daryti tyrimai, nustatyta, kad žmonės, nuolat gyvenantys skurde, patiria tokį patį stresą, kokį kiti patiria dirbdami intensyvų darbą. Pavyzdžiui, vaikas mamos nuolat prašo, kad ji nupirktų kokių nors saldainių. Kai mama jau gauna tuos kelis šimtus eurų, nuperka jau nebe vieną, o daugiau saldainių ar daiktų. Tai atrodo taip neracionalu, bet taip nutinka dėl nuolatinio streso. Susiduriame su tokiomis situacijomis, kai žmogui priklauso parama, bet jis jos nesikreipia. Negerai, kad tai yra stigmatizuojama sritis, nes mes užkuriame dar didesnes problemas.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Skurdo rizikos riba | 345 eurai vienam asmeniui |
| Bedarbių skurdo rizika | Apie 60 proc. |
| Dirbančiųjų skurdas | 8,5 proc. |
| Gyventojų, negalinčių pasišildyti būsto (2018 m.) | Daugiau kaip 16 proc. |
Galimi Sprendimo Būdai
Iš dalies priimami sprendimai veda prie pokyčių - taip pat ir vaiko pinigai. Vaiko pinigų modelis, kai skiriama 60 ar 100 eurų išmoka, yra optimaliausias variantas. Svarbu pabrėžti ir indeksuojamas pensijas. Nors turime dar daug neišspręstų problemų, tikimės, kad ilgainiui spręsis pensininkų bei neįgaliųjų skurdo lygis. Priėmus 2020 metų biudžetą kilo ne tik vaiko pinigai - 30 eurų padidėjo vidutinė pensija, 41 euru - minimali mėnesinė alga į rankas. Kai kuriems 30 eurų padės perkopti skurdo rizikos ribą, bet dalis dar liks skurde.
Universalios išmokos neegzistuoja plokščiose mokesčių sistemose, tai veikia ir vaiko pinigus. Jei mokesčių sistema būtų progresinė, išsilygintų pajamos, o poveikis skurdui būtų kur kas didesnis. Ekonomikos srityje mūsų tikslas yra patekti į labiausiai besivystančių Europos šalių penketuką, o socialinėje srityje siekiame pataikyti į vidurį. Jei kitos valstybės nieko nedarys, gal ir pataikysime, bet jei jos kažką darys, mes ir vėl liksime gale.
Tyrimai rodo, kad regionuose besimokančių mokinių rezultatai yra prastesni nei besimokančių miestuose. Mes nesuteikiame mokiniams vienodų galimybių - vis dar apie 30 proc. socialinės rizikos šeimose augančių vaikų nepatenka į darželius. Vaikai, kurie gyvena didesnės rizikos aplinkoje, neturi šansų iš to ištrūkti - jie nuo ryto iki vakaro mato tą patį tėvų elgesį. Regionuose susiduriame su tuo, kad jei vaikai nepakliūva į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tėvai neturi šansų išeiti į darbą.
Kodėl fejerverkams mes atrandame pinigų, bet švietimo įstaigoms, švietimo darbuotojų normaliam užmokesčiui - ne? Ypač pradinukų mokytojams, kurių užmokesčiai yra apgailėtini. Kodėl mes tam nerandame pinigų? Tikriausiai, tai mūsų 50 metų okupacijos žaizda, kad mes labai gerai matome investicijas į asfaltą ir pastatus, bet nesuprantame, kad tikroji investicija yra į žmones.
Labai mažai kalbama apie susisiekimą - didmiesčiuose tokios problemos nejaučiame, tačiau regionuose viešojo transporto trūkumas yra didžiulė problema. Neretai žmonių turtas yra tokios menkos vertės, kad jie negalėtų jo parduoti ir ką nors įsigyti didmiestyje, kur yra darbo. Ne visi gali dirbti ir nuotoliniu būdu. Mus nustebino ir skaitmeninis prieinamumas - Lietuvoje vis kalbame, kad interneto padengiamumas labai geras, kad pirmaujame pasaulyje, tačiau tai ne tiek svarbu. Įrangos turėjimas Lietuvoje yra vienas prasčiausių ES. Apie 20 proc.
Svarbu suvokti siekiamus tikslus ir galims pasekmis prie~astis. Svarbiausia valdymo funkcija yra suderinti /vairias kkins veiklos sritis ir u~tikrinti js sveik. i veikl. Neabejotina, kad kuriant strategij labai svarbu suderinti individualis poreikis, motyvs, tiksls /vairov, pasiekti sutarimo dl /gyvendinimo forms.
Renovacijos Poveikis Energetiniam Skurdui
Būstų renovacija taip ir neįsibėgėjo. Mažesniuose miesteliuose tai šiek tiek juda, tačiau didmiesčiuose renovacijos nesimato, ji per vangiai vyksta. Yra priemonių, kaip žmonės gali sumažinti išlaidas energijai, tačiau jiems reikia apie tai papasakoti, pavyzdžiui, paraginti nusipirkti taupančias elektros lemputes.
Visiškai sutinku. Finansinis raštingumas yra menkas - kai žmonės jau nesugeba sudurti galo su galu ir yra įsiskolinę, jie nemoka išsidėlioti skolų, susitarti su antstoliais.
Jūs esate sakiusi, kad skurdas neturi vieno veido, kad nėra taip, jog išsprendus vieną problemą viskas išsispręstų. Labai svarbus institucijų bendradarbiavimas - tiek ministerijų, tiek savivaldybių. Ar tikrai mūsų mokesčių sistema yra socialiai teisinga? Tas išgarsintas gyvulių ūkis skamba daugybę metų, bet nėra noro jį keisti. Iki rinkimų tikrai nieko nebus daroma. Klausimas, kiek laimėsiančios partijos ryšis keisti sistemą.
tags: #renovacija #zmoniu #skurdinimas