JESSICA programa Lietuvoje: Daugiabučių renovacija ir atsiliepimai

JESSICA (Jungtinė Europos parama tvarioms investicijoms miestuose, angl. Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas) yra Europos Komisijos iniciatyva, parengta bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB) ir Europos plėtros banko taryba.

EIB yra Kontroliuojančio fondo, per kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina JESSICA iniciatyvą, valdytojas. JESSICA programos tikslas - finansų inžinerijos instrumentais teikti paramą tvarios miestų plėtros ir atnaujinimo projektams.

Šiame straipsnyje apžvelgsime JESSICA programos įgyvendinimą Lietuvoje, aptarsime jos tikslus, dalyvaujančias institucijas, finansavimo šaltinius ir gyventojų atsiliepimus apie renovacijos procesą.

Institucijos, dalyvaujančios JESSICA programos įgyvendinime

• Europos investicijų bankas (EIB) - Kontroliuojančio fondo, per kurį LR Vyriausybė įgyvendina JESSICA iniciatyvą, valdytojas.
• UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) įgyvendina bei administruoja finansines priemones, skirtas viešojo sektoriaus investicijoms viešosios infrastruktūros bei viešųjų paslaugų modernizavimui.
• VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) užtikrina paraiškų paskoloms gauti vertinimo, investicijų planų rengimo, viešųjų pirkimų dokumentų priežiūros, projektų įgyvendinimo stebėjimo ir kt. procesų sklandų vykdymą.
• Lietuvos Respublikos aukštosios ir profesinio mokymo įstaigos - projektų, finansuojamų JESSICA programos Kontroliuojančiojo fondo lėšomis, vykdytojai.
• LR Aplinkos ministerija koordinuoja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą.
• Savivaldybės - rengia bei tvirtina Savivaldybės energinio efektyvumo didinimo atrinktuose daugiabučiuose pastatuose programą, skiria Programos įgyvendinimo administratorių.

Pagal Europos investicijų banko sprendimą, 2013 m. buvo sudarytos sąlyginės paskolos sutartys dėl studentų bendrabučių renovacijos ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo). Pagal šias sutartis, Centrinė projektų valdymo agentūra ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra įgijo Finansų tarpininko statusą, siekiant įgyvendinti JESSICA programos Kontroliuojančiojo fondo lėšomis finansuojamus projektus.

Finansavimas ir Rizikos pasidalinimo fondas

Į Rizikos pasidalinimo fondą bus investuota 100 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, skirtų renovacijai Lietuvoje. Fondo valdytoju paskirtas EIB - ilgalaikes paskolas teikianti ES institucija, kurios akcininkės yra visos ES valstybės narės. Planuojama, kad Fondo sukūrimas leis padidinti lėšas, skirtas renovacijai net 5 kartus - skaičiuojama, kad Fondas turėtų pritraukti 500 mln.

„Šis fondas leis renovuoti daugiau daugiabučių Lietuvoje. Investuojant 100 mln. eurų į Rizikos pasidalinimo foną, o ne tiesiogiai į daugiabučių renovaciją, atsiranda galimybės atnaujinti daug daugiau daugiabučių, nes gyventojai gali saugiai ir nebrangiai skolintis lėšas, reikalingas renovacijai.

Šiuo metu privatūs bankai išduoda paskolas renovacijai su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Šių paskolų grąžinimo terminas - 20 metų.

Renovacijos eiga Lietuvoje

Pirmieji renovacijos projektai Lietuvoje buvo įgyvendinti 2005 m., tačiau tikrą pakilimą modernizacijos programa išgyvena nuo 2013 m., kai į renovacijos projektus buvo įtrauktos savivaldybės. Jų dėka nuo 2013 m. pavyko renovuoti 1 193 daugiabučius. Šiuo metu atnaujinami dar 1 914 daugiabučių.

Tokiam susidomėjimui renovacija didelės įtakos turi tai, kad gyventojai jau spėjo susipažinti su Daugiabučių atnaujinimo programa, pajusti realią renovacijos naudą, nes daugiabučių modernizacija leidžia ne tik taupyti šilumą, bet ir džiaugtis daug gražesne aplinka ir geresne gyvenimo kokybe.

Pirmieji renovacijos projektai Lietuvoje buvo finansuoti iš ES programos JESSICA.

Gyventojų atsiliepimai ir nuomonės

53 proc. apklaustųjų teigia, kad pagrindinis motyvas renovuoti būstą - sutaupyti pinigų šildymui. 32 proc. apklaustųjų svarbi administratoriaus nuomonė, 30 proc. - atsiliepimai.

Tačiau, ne visi gyventojai vertina renovaciją teigiamai. Apklausos rodo, kad dabartinėmis sąlygomis vykdyti renovaciją žmonėms neapsimoka, nes valstybė kompensaciją sumažino nuo 50 iki 15 proc., nuolat brangsta šildymas ir komunalinės paslaugos, mažinamos PVM lengvatos.

Jau nekalbama apie palūkanas bankams už paskolas, nedidėjančius atlyginimus bei pensijas, ant vartotojų pečių užkraunamus nesibaigiančius nuostolius šilumą gaminančių ir ją tiekiančių įmonių ūkyje. O žmonės niekaip negali pasipriešinti monopolininkų diktatui: nei renovuotuose, nei nerenovuotuose butuose, išskyrus naujos statybos būstą, šilumos skaitiklių nėra. Tad nieko nuostabaus, kad tarp daugiabučių namų gyventojų vyrauja tokios pesimistinės nuotaikos.

Vis dėlto, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra spinduliuoja optimizmu: „Atsakydamas į jūsų klausimus norėčiau paminėti, kad šiais metais, kaip ir praėjusių pabaigoje, daugiabučių namų atnaujinimas juda į priekį. Galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet įsivažiuoja, ir daugiabučių namų gyventojų, kurie nori renovuoti savo būstus, atsiranda vis daugiau. Tad tikiu, kad ši programa bus sėkminga.

„Jessica“ kontroliuojančiajame fonde (kur kaupiamos lėšos renovacijai) yra 784 mln. Lt. Nuo šios „akcijos“ pradžios yra baigti 365 projektai. Šiuo metu Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pagal „Jessica“ finansinį modelį investicijų planą rengia 70 namų, techninį projektą - 28 namų gyventojai, rangos konkursą vykdo 13 daugiabučių namų gyventojai, o darbus atlieka 3 namų gyventojai.

Pagal senąją programą 114 namų šiuo metu vykdo rangos darbus. Kaip žinoma, iki 2020 m. numatoma renovuoti apie 70 proc. visų renovuotinų namų Lietuvoje (apie 24 tūkst.).“

Tačiau, skaičiavimai rodo, kad jei kasmet bus renovuojama po 228 namus, iki 2020-ųjų bus atnaujinta tik 2 280 daugiabučių, o ne 24 tūkst., kaip planuojama.

Alternatyvūs renovacijos modeliai ir problemos

Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Turonis įvardija 3 būdus dabartiniam JESSICA modeliui tobulinti: privalomas lėšų kaupimas namui atnaujinti; butų, priklausančių savivaldybei ar savininkams, gaunantiems kompensacijas už šildymą, balsai iškart priskiriami pritariantiems renovacijai; anksčiau gyventojų lėšomis atlikti pastato atnaujinimo darbai įtraukiami į kompensavimo sistemą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vardija priežastis, lėmusias vangų būstų atnaujinimą: finansinius įsipareigojimus turi prisiimti patys gyventojai. Svarbu ir renovacijos pristatymas viešojoje erdvėje: dažnai remiantis keliais pavyzdžiais buvo teigiama, kad darbai atliekami netinkamai, o energetinis efektyvumas po renovacijos nepadidėja.

„Kalbant apie ateitį reikia šalinti pagrindinę priežastį, kad finansinis įsipareigojimas tektų ne bendrijai, gyventojams, o būtų iškeliamas už jos ribų, - apie patrauklesnę būsto atnaujinimo tvarką kalba N. Mačiulis. - Ar tai būtų šilumos tinklų įmonė, ar savivaldybės įmonė, ar nacionalinis fondas, nelabai svarbu. Visos partijos iš principo siūlo tą patį modelį - finansinius įsipareigojimus perduoti išoriniam juridiniam asmeniui. Tai tinkamas modelis, jau ir šiemet pradėtas taikyti kai kuriose savivaldybėse.

Renovacijos nauda ir investicijų grąža

Nepriklausomas statinių ekspertas Česlovas Ignatavičius teigia, kad po kokybiškos renovacijos šilumos energijos nuostoliai sumažėja 3 ar 4 kartus. Anot jo, netvarkomų senų daugiabučių eksploatacijos laikas senka, pastatai gali tapti ir avarinės būklės, o tada kiltų valstybinė problema.

NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis patvirtina, kad atnaujinto būsto vertė rinkoje padidėja. Esą didmiesčiuose, kur būstas brangesnis, jo vertė skaičiuojama ir šimtais tūkstančių litų, buto renovuotame name kaina gali pakilti kiek mažiau, 10-15 proc., nei mažesniuose miestuose, kuriuose butų kainos vertinamos dešimtimis tūkstančių litų: tokiais matais gali būti skaičiuojamas ir jų vertės padidėjimas.

Renovacijos programos rodikliai:

Apibendrinant, JESSICA programa Lietuvoje, nepaisant iššūkių ir gyventojų nuomonių skirtumų, yra svarbi priemonė siekiant atnaujinti daugiabučius namus, pagerinti jų energinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę. Svarbu tobulinti programos įgyvendinimo mechanizmus, atsižvelgti į gyventojų poreikius ir užtikrinti skaidrų bei efektyvų lėšų panaudojimą.

tags: #renovacijos #programa #jessica