Daugiabučių renovacija: žingsnis po žingsnio link efektyvesnio būsto

Elektrėnuose ir Vievyje vėl vyksta daugiabučių renovacija. Skeptikai turėtų žinoti, kad gyventojams nereikia rūpintis - tai daro administratorius, o gyventojams tereikia susipažinti su sąlygomis ir apmokėti sąskaitas.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip vyksta daugiabučių renovacija, kokie yra jos etapai, finansavimo galimybės ir kokie mitai gaubia šį procesą.

Renovacijos nauda ir privalumai

Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos šildymo, karšto vandens, bendrojo naudojimo inžinerinės, vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės, liftai, šiltinamas stogas. Šios priemonės garantuoja puikias gyvenimo sąlygas ir taupo gyventojų pinigus.

Renovacijos nauda:

• Eliminuojama avarinių situacijų grėsmė.
• Kyla būsto vertė nekilnojamojo turto rinkoje.
• Šildymo sistemos subalansavimas leidžia namui šilti tolygiai.
• Mokate iki 70 proc. mažiau už šildymą.
• Daugiabučio namo 60 kv. m butas per šildymo sezoną sutaupo daugiau nei toną į aplinką išmetamų anglies dvideginio dujų.

Renovuoti daugiabučius naudingiausia tiems, kas butus nuomoja ar ruošiasi parduoti: nuomotojai už renovaciją sumoka, o nekilnojamojo turto rinkoje pirkėjų pirmasis klausimas, ar namas renovuotas, nes žmonės jau įprato pirkti kokybišką daiktą. Tad kaip bežiūrėtume, renovuoti daugiabučius šiuo metu yra verta, o skeptikų noras nieko nekeisti, yra nepagrįstas.

Elektrėnų savivaldybė numanė, kad kvartalinei renovacijai bus skirti prioritetai, todėl tam pasiruošė. Pa­skelbus kvietimą paraiškoms teikti, savivaldybė jau turėjo parengusi kvartalinės renovacijos galimybių studiją. Į pirmąjį kvartalinės renovacijos etapą buvo atrinkta Trakų gatvė Elektrėnuose, kurioje 7 daugiabučiai jau renovuoti, 5 renovuojami, 12 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai jau yra balsavę ir priėmę sprendimus dėl renovacijos.

Renovacijos procesas žingsnis po žingsnio

Daugiabučio renovacijos procesas susideda iš keletos etapų, pradedant nuo iniciatyvos ir baigiant darbų įgyvendinimu.

Kas gali inicijuoti susirinkimą dėl daugiabučio namo renovacijos? Norite renovacijos? Kreipkitės į savo daugiabučio namo pirmininką ar valdytoją ir paprašykite jo suorganizuoti butų savininkų susirinkimą. Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų.

Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą. Planuojant susirinkimus Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ siūlo galimybę bendradarbiauti. Pasirašius nemokamą sutartį su namo valdytoju, įstaiga gali prisijungti prie sostinėje vykstančių susirinkimų ir padėti valdyti procesus, suteikti visą reikiamą informaciją apie daugiabučio namo renovaciją.

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ susitikimų informuoja apie investicinio plano kainą, kokios lengvatos taikomos nepasiturintiems gyventojams, kokias priemones galima rinktis namo modernizavimui bei kokios naudos numatomos po namo renovacijos.

Pirmasis balsavimas „Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).

Butų savininkai taip pat suteikia galimybę valdytojui arba jo paskirtam administratoriui pateikti informaciją, kokia yra maksimali mokėjimo suma kiekvienam butui už renovaciją ir kiek šios sumos kompensuoja valstybė.

Investicijų plano rengimas ir antrasis balsavimas Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Vadinasi, jeigu name yra 80 butų, vienam butui teks susimokėti 18,75 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones.

Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pabrėžia, kad investicinis planas rengiamas konkrečiam daugiabučiui, pagal jo gyventojų poreikius ir galimybes, dėl to kas kartą tai reikalauja nemažai profesionalų įdirbio.

Šiuo metu atnaujinimui, po kurio pasiektų A energinę klasę, ruošiasi 50 Vilniaus daugiabučių namų bendruomenių. „Atnaujinkime miestą“ ragina ir kitus apsispręsti dėl geresnio savo ir kaimynų gyvenimo.

Svarbu paminėti ir tai, kad Vilniuje savivaldybė skatina darnų kvartalų atsinaujinimą ir renovavus kvartalą, nemokamai sutvarko kiemus. Atnaujina šaligatvius, automobilių aikšteles, gatvių apšvietimą, vaikų žaidimų erdves, stato suoliukus, apželdina teritorijas. Besidomintys renovacija Vilniaus mieste kreipkitės el.

Tiems, kurie daugiabučius renovuoja pagal naująją programą, teks įveikti 15 žingsnių. Tai:

• namo atnaujinimo proceso inicijavimas;
• investicijų plano rengimas;
• viešas investicijų plano aptarimas;
• investicijų plano derinimas su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra;
• investicijų plano tvirtinimas būsto savininkų susirinkime;
• paraiškos teikimas pasirinktam bankui;
• banko sprendimas;
• rangovų atranka;
• kredito sutarties su banku pasirašymas;
• kredito sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre;
• namo atnaujinimo darbai;
• kredito išmokėjimas;
• kompensacijos teikimas;
• investicijų kompensacija;
• kredito ir palūkanų mokėjimas.

Finansavimo galimybės ir valstybės parama

Valstybė daugiabučių modernizavimui skiria lengvatines paskolas su fiksuotomis palūkanomis, taiko įvairias subsidijas, jeigu projektai pasiekia numatytus reikalavimus. VIPA planuoja teikti paskolas daugiabučių modernizavimui2023 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. VIPA ketina skelbti kvietimą teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms gauti pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros gruodžio 12 d. ir vasario 22 d. paskelbtus kvietimus.

Į Daugiabučių namų modernizavimo fondą (DNMF) numatyta skirti 192 mln. Paskola statybos darbų išlaidoms padengti suteikiama 20 metų laikotarpiui su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis.

Parlamentarams pritarus Valstybės paramos įstatymo pakeitimo projektui, įsigalios tvarka, pagal kurią valstybė įsipareigos finansuoti 40 proc. visų investicinių projektų vertės - 25 proc. bus finansuojama iš Klimato kaitos programos, 15 proc. - iš Valstybės paramos fondo. Likusi dalis - JESSICA fondo pinigai.

Kol naujos įstatymo pataisos dar nepriimtos, valstybė skiria 15 proc. atnaujinimo projekto vertės siekiančią finansinę paramą, jei pasiekiamas 20 proc. energinis sutaupymas. Jei šis yra ne mažesnis kaip 40 proc., kompensuojama 30 proc. atliktų rangos darbų. Parama būstą atnaujinti nutarusiems gyventojams teikiama ir sudarant galimybę gauti lengvatinę paskolą daugiabučiui modernizuoti iš JESSICA programos fondo. Ilgalaikės paskolos daugiabučiams atnaujinti bus išduodamos su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis.

Esminis naujo renovacijos modelio skirtumas yra tai, kad patiems gyventojams nereikės imti paskolos iš banko, tačiau jų pritarimas būtinas. Nuo šiol ši atsakomybė tenka savivaldybių paskirtoms ir kontroliuojamoms institucijoms: šios turės organizuoti, prižiūrėti ir valdyti visą renovacijos procesą. Vadovaudamiesi naujuoju modeliu buto savininkai atlikus renovaciją dar kurį laiką, kol bus išmokėta paskola, mokės 10 proc. mažesnius, negu vidutiniškai mokėjo pastaruosius vienus ar dvejus metus, mokesčius už šildymą, o vėliau - tik už faktiškai sunaudotą šilumą.

Mitas ar realybė: dažniausiai pasitaikantys mitai apie renovaciją

Daug metų egzistuojantis mitas - po renovacijos butuose atsiras pelėsis. Tiesa yra ta, kad kai kuriuose senuose daugiabučių butuose jau prieš renovaciją būna įsiveisęs pelėsis dėl netinkamos ventiliacijos ir per didelės drėgmės. Renovacijos metu yra pravalomi ventiliacijos ortakiai, todėl daugiabučio renovacija padeda atkurti gerą ventiliacijos sistemą.

Kitas mitas - renovacija kainuoja daug, todėl geriau patiems rinktis pinigų ir etapais remontuoti daugiabutį. Tiesa yra ta, kad daugiabučių namų atnaujinimo programa suteikia galimybę vienu kartu atnaujinti viską sename daugiabutyje.

Dar vienas mitas - renovacija labai ilgai trunka. Tiesa yra ta, kad daugiabučio renovacijos procesas dažniausiai vyksta 2-3 metus.

Sakoma, kad seni daugiabučiai geriau būtų nugriauti ir pastatyti nauji, nei renovuojami. Nes tai, esą, kainuoja net daugiau už naujas statybas. Renovaciją vykdantys verslininkai sako, kad tai sunkiai įgyvendinama, nes reiktų 100 proc.

Bene dažniausiai išgirstas mitas - gyventojai už renovaciją mokės iki gyvenimo pabaigos. Šie mitai yra tik dalis stringančios daugiabučių renovacijos problemos.

„Norint paspartinti renovacijos procesą pirmiausia reikia šviesti gyventojus, pasakoti ir rodyti teigiamas daugiabučių renovacijos puses, griauti įsisenėjusius mitus“, - sako V.

Į ką atkreipti dėmesį renovuojant?

Kalbėdami apie energinį efektyvumą renovuojant daugiabučius, neturėtume vertinti tik atskirus konstrukcinius elementus. Apie pastatą reikia kalbėti kaip apie visumą, kurią sudaro sienos, stogas, langai, balkonai ir kitos dalys - jos yra neatsiejamos nuo statinio.

Klaidinga manyti, kad sienas apšiltinus kiek storesniu sluoksniu bus pasiektas geresnis energinis efektyvumas, jeigu kartu nebus apšiltintas stogas. Renovuojant taip, kaip iki šiol, galima tikėtis tik minimaliai sumažinti energijos eikvojimą. Juk statant naujos statybos namus kalbama apie A energinio naudingumo klasę, o renovuodami tenkinamės C klase. Norint pasiekti didesnį energinį efektyvumą, visas pastatas turi būti įvilktas į šiltą apvalkalą. Žinoma, tada jau reikia galvoti ir apie vėdinimą. Jeigu pastatas bus vėdinamas tik atidarant langus, sutaupoma nebus.

Vienos kritiškiausių dalių - balkonai. Jeigu namai atnaujinami, o balkonai paliekami neizoliuoti kaip šilumos tiltelis, tai išties labai blogai. Balkono plokštę irgi reikėtų įvynioti į šiltinimo medžiagą, tačiau šiandien tai daro tikrai nedaugelis. Dėl to rezultatas ir nėra geriausias.

Statistika ir dabartinė situacija Lietuvoje

Daugiabučių namų atnaujinimas vyksta beveik dešimtmetį, tačiau pastaruoju metu gyventojai, išgąsdinti vos ne kasdien brangstančių maisto bei paslaugų kainų, neskuba ryžtis renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, iš viso Lietuvoje renovuoti 3746 daugiabučiai, tai yra tik 12, 4 proc.

Daugiausia - Birštone (60 proc.), Palangoje ir Druskininkuose (po 41 proc.), Ignalinos ir Jonavos rajonuose (atitinkamai 35 proc. ir 31 proc.). Bepigu mažam Birštonui. Čia pakanka atnaujinti 43 namus - ir jau pasieki 60 proc. rezultatą. O šit Vilniuje, viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą" duomenimis, reikia atnaujinti 5268 daugiabučius, bet pavyko renovuoti tik 371 namą (7,04 proc.).

Tiesa, kai kuriuose mikrorajonuose, pavyzdžiui, Fabijoniškėse yra tik 5 atnaujinti namai (2,37 proc.) ir nė vieno šiuo metu atnaujinamo. Nors paskaičiuota, jog Fabijoniškėse derėtų renovuoti 211 daugiabučių.

Ši lentelė iliustruoja renovacijos mastą skirtinguose Lietuvos miestuose:

tags: #renovuoti #daugiabucius #patiems