Lietuvos mokslininkai jau kurį laiką bando atkreipti politikų dėmesį į tai, kad daugiabučių renovacija, į kurią investuojami milijonai, vyksta ne pačia efektyviausia kryptimi.
Kaip rodo tyrimai, vien tik sienų apšiltinimas („kailinių“ principu) duoda palyginti mažą šilumos sutaupymo efektą, todėl tokia investicija nėra optimali. Didžiausią šilumos taupymo dalį galima pasiekti investuojant į pastato sandarumą.
Tačiau, anot ekspertų, į mokslininkų rekomendacijas ne visada atsižvelgiama, o viešojoje erdvėje dažnai pabrėžiama tariama renovacijos nauda. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra teigia, kad sėkmingai renovuotų namų gyventojai gali sutaupyti iki 60 proc. šildymo išlaidų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius atkreipia dėmesį į konkrečius pavyzdžius: “Per Naujuosius metus svečiavausi pas artimą giminaitį, gyvenantį viename renovuotų Vilniaus daugiabučių. Namas apšiltintas, bet langai sudėti nesandariai: po palange, virš palangės ir aplink lango rėmą cirkuliuoja šaltas oras. Tai akivaizdžios sandarinimo klaidos, dėl jų šilumos nuostoliai renovuotame name sumažėja ne tiek, kiek galėtų”.
Renovuotų daugiabučių gyventojai, investavę dideles sumas į namo apšiltinimą, neretai neturi objektyvių įrodymų, kad pinigai buvo išleisti efektyviai. Jiems tenka vertinti šildymo sąskaitas, dalintis patirtimi su kitais gyventojais ir tikėtis, kad renovacija atnešė naudos.
Daugiabučio renovacija
Objektyvių Duomenų Trūkumas
Profesoriaus A. Gailiaus teiginius patvirtina ir nepriklausomo statinių eksperto, technikos mokslų daktaro Česlovo Ignatavičiaus tyrimas, atliktas visuomeniniais pagrindais. Mokslininkas, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, nustatė, kad pagal Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą apšiltintų namų šilumos taupymo efektyvumas skirtinguose miestuose skiriasi kelis kartus.
Č. Ignatavičius pabrėžia, kad Lietuvoje nėra įteisinta ir neatliekama renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais. Dėl šios priežasties neįmanoma objektyviai įvertinti, ar projekte numatyti normatyvai buvo įgyvendinti, ir ar investicijos į šilumos taupymą iš tiesų atsiperka.
Kai „Nepasiseka“ Suklijuoti Plokščių
Nemaža dalis gyventojų skeptiškai vertina daugiabučių renovaciją ir abejoja, ar namo apšiltinimas izoliacinėmis plokštėmis duos didelį šilumos taupymo efektą. Č. Ignatavičius teigia, kad statybininkai stengiasi dirbti gerai, tačiau kartais pasitaiko klaidų.
“Kai šiltino pirmuosius namus, kartais įmonės statybininkais priimdavo dirbti žmones iš gatvės, tad darbo kokybė tikrai nebuvo aukščiausio lygio. Šiandien statybininkų kvalifikacija gerėja, jie supranta, kaip reikia atlikti tą darbą. Skyles užsandarina, užpurškia. Bet pasitaiko visokių dalykų. Juk neprižiūrėsi kiekvieno meistro. Aišku, defektus kada nors reikės ištaisyti, ir tai papildomai kainuos”, - teigia ekspertas.
Statybininkai atkreipia dėmesį, kad galiojantis Statybos techninis reglamentas (STR) ne visada nustato efektyviausius reikalavimus namų renovacijai. Pavyzdžiui, didesnis dėmesys skiriamas sienų šilumos varžai, o ne sandarumui. Net ir kruopščiai atlikus apšiltinimo darbus, pastatai gali būti apšiltinti neefektyviai.
Anot Č. Ignatavičiaus, pagal galiojančius STR reikalavimus, renovuoto namo sienų ir stogo šilumos pralaidumas (varža) turi būti sumažintas 4-5 kartus, palyginti su sovietmečiu statytų namų varža. Projektuotojai suprojektuoja, o statybininkai įgyvendina projektą. Tačiau darbo rezultatų patikrinimas neatliekamas.
“Kokia po renovacijos iš tikrųjų yra namo šilumos varža ar šilumos perdavimo koeficientas, koks gaunamas efektas - netikrinama, ir tokia patikra Lietuvoje neįteisinta. Turiu laboratorinę įrangą ir kartais pasižiūriu, kokia ta šilumos varža yra “natūroje”. Aptakiai pasakysiu: visko būna, nes tikrinti šių rodiklių neturiu teisės. Jeigu patikrinčiau ir paskelbčiau, bijau, galėčiau būti patrauktas atsakomybėn, kad imuosi neįteisintos veiklos”, - teigia Č. Ignatavičius.
Statybos reglamente nustatyti renovuojamų pastatų šilumos izoliacijos sandarumo reikalavimai, atitinkantys europines normas. Tačiau šilumos izoliacijos sandarumo patikrinimas nėra atliekamas, net nėra metodikos, kaip tai padaryti.
Ekspertas kelia klausimą, kas gali garantuoti, kad projektuotojai gerai suprojektavo, o statybininkai gerai įgyvendino apšiltinimo projektą, jeigu niekas netikrina pasiekto renovuotų namų šilumos izoliacijos sandarumo. Projektą patikrina ekspertai ir išduoda leidimą įgyvendinti, tačiau užbaigus darbus, niekas netikrina, ar pasiekta projektinė šilumos varža, sienų, stogų, langų šilumos perdavimo koeficientas. Tai galima patikrinti tik laboratoriniais prietaisais, tačiau jais niekas nesinaudoja.
Č. Ignatavičius mano, kad tokiai patikrai įteisinti pakaktų aplinkos ministro įsakymo. Yra klasikinė metodika ir laboratorinė įranga, o Vokietijoje tokie prietaisai naudojami patikrai atlikti.
Transliacija - dalinė daugiabučių renovacija: trūkumai, privalumai, pasiūlymai
Kai kurie Daugiabučiai Renovoti Itin Prastai
Jeigu niekas netikrina, objektyviai negalime žinoti, koks pasiekiamas šilumos izoliavimo efektas renovavus daugiabutį. Pavyzdžiui, ar pro nesandariai įstatytus langus šiluma neišeina į orą, nors pastatas ir apšiltintas.
Palyginus viešai skelbiamus duomenis apie šilumos energijos suvartojimą 1 kvadratiniam metrui ploto šildyti skirtinguose Lietuvos miestuose, matyti dideli skirtumai. Kartais jie labai dideli, net tarp už milijonus renovuotų namų.
Lyginant modernizuotus namus Kaune, Naujojoje Akmenėje, Panevėžyje ir kituose miestuose, geriausi rezultatai pasiekti Panevėžyje ir Plungėje, o kitur - prastesni.
Šilumos taupymo efektyvumo skirtumai tarp renovuotų namų skirtinguose miestuose
| Miestas | Šilumos taupymo efektyvumas (orientacinis) |
|---|---|
| Panevėžys | Aukštas |
| Plungė | Aukštas |
| Kaunas | Vidutinis |
| Naujoji Akmenė | Žemas |
Lyginant vienodus 60 butų modernizuotus namus trijuose miestuose, pasiektas šilumos taupymo efektyvumas skiriasi maždaug pusantro karto, o kartais skirtumas dar didesnis.
Tai gali rodyti statybininkų darbo broką arba projektuotojų klaidas. Reikėtų išanalizuoti blogiausius rezultatus po renovacijos rodantį namą ir išsiaiškinti priežastis, kodėl nepasiekta efekto. Gal priimtas netinkamas konstrukcinis sprendimas, gal panaudotos Lietuvai netinkančios medžiagos ir jų reikia atsisakyti.
Būtina patyrinėti geriausiai ir blogiausiai šilumą taupančių renovuotų namų pavyzdžius, pasirinkti tobuliausius, tinkamiausius sprendinius ir masiškai pritaikyti. Deja, Lietuvoje to nedaroma.
Efektyviau Investuoti Į Sandarumą
VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius aiškina, kaip prarandama šiluma iš patalpų: “Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį patalpos atitvarinėms konstrukcijoms (luboms, sienoms, langams). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais kaip iš kiauro oro baliono veržiasi į išorę. Tuo pat metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas ir per įvairius grindų, durų, sienų, langų nesandarumus į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą”.
Namo šiltinimas
Kompanijos “Architectural Energy Corporation” JAV atlikti tyrimai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (t. y. “kailinių” sluoksnį ant namo sienų pastorinus nuo 10 iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau. Todėl tokia investicija neefektyvi.
Dabartinėje Lietuvos tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumos varža. Tačiau realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, bet dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra gana laidžios orui ir net toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos.
Daug efektyviau investuoti į namo atitvarinių konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes ir visiškai plonas, pavyzdžiui, 2,5 cm, ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko “liūto dalį” - 80 proc. - iš patalpų išeinančios šilumos.
Nors esama minčių labiau akcentuoti pastatų sandarinimo, o ne šiltinimo reikalavimą, tačiau net laikantis reglamentavimo renovuotame pastate lieka tokių nesandarių vietų, pro kurias išteka šiltas oras. Todėl verta susikoncentruoti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą. Tada ir privatiems savininkams, ir valstybei investicijos į statybą bei renovaciją atsipirktų kur kas greičiau, o ir pats šiltinimas kainuotų pigiau.
Č. Ignatavičius teigia, kad kai kurie daugiabučiai Lietuvoje renovuoti itin nekokybiškai ir mažai taupo šilumą, tačiau nenorėdamas gąsdinti žmonių konkrečių pavyzdžių neatskleidžia.