Europoje prasidėjusi pastatų atnaujinimo banga sparčiai artėja ir prie Lietuvos daugiabučių kvartalų. Siekiama, kad iki 2030 metų būtų bent dvigubai padidintas metinis gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų energinio atnaujinimo rodiklis bei skatinamas kompleksinis pastatų atnaujinimas. Sutelkus visų lygių pajėgas šiems tikslas pasiekti, Europos Komisija tikisi, kad iki 2030 metų bus atnaujinta 35 mln. pastatų.
Šiems tikslams įgyvendinti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba patvirtino „Pastatų energinio naudingumo direktyvą“, kurios tikslas - skatinti ir remti pastatų modernizaciją, įskaitant perėjimą prie netaršių šildymo sistemų.
Vadovaujantis 2021 metais patvirtinta Lietuvos ilgalaike renovacijos strategija, mūsų šalyje 2050 metais turėtų būti daugiau nei 436 tūkst. atnaujintų pastatų. Statistika rodo, kad Lietuvos daugiabučių, kuriems niekada nebuvo atliekami kapitalinio remonto darbai, amžiaus vidurkis artėja prie 50 metų. Bėda ta, kad daugiabutis namas, kaip ir bet koks kitas pastatas - mokykla, arena ar ligoninė, turi būti kapitaliai remontuojamas kas 25-30 metų. Tai numatė tiek sovietinės, tiek šiuolaikinės statybos normos.
Be to, daugiabučiams namams, pastatytiems 1993-iaisiais šiandien jau 31-eri, o dauguma pastatų per visą savo istoriją nėra matę kapitalinio remonto. Anot jo, problema ta, kad šiuo metu daugiabučių gyventojai pakankamai nekaupia lėšų remontui. „Sistema veiktų, jei alternatyvos būtų dvi: renovuoti ar remontuoti. Tačiau dabar žmonės renkasi iš kitų dviejų opcijų - modernizuoti, kas yra brangu arba nedaryti nieko, kas yra pigu. Juk už nuosavybės nepriežiūrą finansinių pasekmių nėra“, - teigė R. Anot jo, tokia statistika rodo, kad daugiabučiai namai yra sudėvėti, jų techninė būklė yra labai prasta ir jų nerenovuojant situacija greitai taps kritinė.
Seminare pranešimą skaitęs ekspertas pabrėžė - gyventojams modernizacijos išvengti tikrai nepavyks. „Aukštesni reikalavimai neabejotinai lems modernizacijos kainų didėjimą. Taip pat svarbu pabrėžti ir tai, kad tendencija rodo, jog valstybės parama metams bėgant tik mažėja“.
Jeigu daugiabučio gyventojai nelinkę modernizuoti viso namo, verta pagalvoti apie šildymo sistemos renovaciją, nes ji atliekama greičiau ir paprasčiau, yra pigesnė, galima panaudoti kaupiamosios sąskaitos lėšas. Anksčiau šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemoms modernizuoti buvo teikiama 30 proc. parama, paskutinis kvietimas numatė 80 proc. kompensaciją, koks procentas bus kompensuojamas naujame kvietime, dar neaišku, bet šiai priemonei skirta 20 mln. eurų. Vidutinė daugiabučio šildymo sistemos modernizavimo kaina siekia iki 20 proc.
Pirmasis žingsnis, nusprendus renovuoti daugiabučio šildymo sistemą - esamos būklės įvertinimas. Jeigu yra šildymo sistemos projektas - gerai, jei ne - specialistai orientuojasi pagal šilumos suvartojimus, atlieka vizualinę šilumos punkto apžiūrą. Kadangi kiekvienas šilumos punktas yra skirtingo laikotarpio, skirtingai įrengtas ir skirtingai remontuotas, galima sakyti, kad standartinių jų nėra, ir šildymo sistemos renovacija bei įranga yra individuali. Todėl norint modernizuoti šilumos punktą, pirmiausia reikia kreiptis į tokius darbus atliekančią įmonę. Jos meistrai, išsiaiškinę šilumos suvartojimą, ir apžiūrėję šilumos punktą parengs projektą.
Šildymo sistemos pasirinkimai renovuojant daugiabutį
Senuose daugiabučiuose dažniausiai būna įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Pasak vienos statybomis ir renovacija užsiimančios Vilniaus bendrovės direktoriaus pavaduotojo Žygimanto Visocko, toks šildymas nėra orientuotas į individualius gyventojų poreikius: „Paprastai tariant, tai yra šildymo sistema, kai visi radiatoriai prijungti tokiu principu: iš šilumos punkto ateina vamzdis. Jis stovu kyla per visus daugiabučio aukštus. Prie to stovo yra prijungti aukštuose esantys radiatoriai. Čia jau negali būti kalbos apie individualų kažkokį reguliavimą, individualią apskaitą“.
Sovietmečiu tokios sistemos buvo įdiegtos siekiant sutaupyti medžiagas ir laiką - jas įrengti kainuodavo pigiau, buvo gana paprasta sumontuoti. Vertėtų žinoti, kad pasenusi ir nemodernizuota šildymo sistema nėra itin ekonomiška. Renovuojant daugiabučius vienvamzdes šildymo sistemas gali būti siūloma keisti dvivamzdėmis. Dvivamzdė šildymo sistema leidžia kiekvieno buto gyventojams individualiai reguliuoti šilumos srautus, nuspręsti, kiek energijos turėtų būti sunaudojama.
Šildymo sistemų inžinierius Justas Rutkauskas teigė, kad prieš renovuojant daugiabutį, čia gyvenantys žmonės gali rinktis iš keturių variantų:
- vienvamzdės sistemos modernizavimas;
- nauja dvivamzdė sistema;
- nauja dvivamzdė-šakotinė sistema;
- dvivamzdė šildymo sistema su individualiais šilumos punkteliais butuose.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas pabrėžė, kad renkantis svarbu diskutuoti, konsultuotis su specialistais, išsiaiškinti, kokios yra alternatyvos: „Investicijų plano aptarimo stadijoje plano rengėjas turėtų pristatyti sistemas visas - papasakoti apie jų privalumus ir trūkumus. Reikėtų palyginti vieną sistemą su kita. Tuomet gyventojai turėtų patys spręsti, rinktis.“
J. Rutkauskas pastebėjo, kad iš keturių galimų variantų, Lietuvoje daugiabučių gyventojai dažniausiai pasirenka pirmąjį arba antrąjį: vienvamzdės sistemos modernizavimą arba naujos dvivamzdės sistemos įdiegimą. Pasak eksperto, tiksliai atsakyti, kuris sprendimas yra geriausias nelengva. Viskas priklauso nuo kiekvieno renovuojamo namo gyventojų poreikių. „Labai sunku pasakyti, kuris iš išvardintų variantų yra geriausias, nes vieniems daugiabučiams prioritetas yra individuali apskaita, kitiems - sutaupymas, tretiems - estetinis vaizdas“, - teigė J. Rutkauskas.
„Dabar sparčiai populiarėja vienvamzdės šildymo sistemos modernizavimas, kai nekeičiami radiatoriai ir vamzdynai. Sprendimas patrauklus gyventojams, nes jį įdiegti bute paprasta dėl minimalios intervencijos“, - pasakojo šildymo sistemų inžinierius. Pasak J. Rutkausko, dvivamzdės sistemos įdiegimas itin aktualus renovuojant namus, kuriuose vamzdynas, radiatoriai yra seni ir susidėvėję. „Rinkdamiesi naują dvivamzdę sistemą jūs niekada nepralošite, lygiai taip pat, kaip ir dėdami naują variklį į automobilį. Svarbu teisingai viską atlikti“, - pastebėjo ekspertas.
Dažniausiai pasirenkami šildymo sistemos variantai Lietuvoje:
| Šildymo sistemos tipas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Vienvamzdės sistemos modernizavimas | Paprastas įdiegimas, minimali intervencija | Nėra individualaus reguliavimo galimybės |
| Nauja dvivamzdė sistema | Individualus reguliavimas, didesnis efektyvumas | Didesnės investicijos, sudėtingesnis įdiegimas |
Šildymo sistemos schema
Kaunietė Alina su šeima gyvena viename iš renovuotų daugiabučių. Moteris teigė, kad po ilgų derybų namo gyventojai nusprendė pasirinkti dvivamzdę šildymo sistemą. „Norėjome kuo mažiau išlaidų, tačiau namo būklė buvo tragiška. Vamzdžiai kiauri, iš radiatorių lašėjo vanduo. Viską keitėme. Žinoma, kainuoja viskas nepigiai, bet rezultatai geri. Patogu, nes kiekvienas gali pasireguliuoti viską kaip nori, be to, gražu ir švaru viskas. Sutaupom“, - įspūdžiais dalijosi moteris.
Kompleksinis požiūris į renovaciją
Šildymo sistemos keitimas - ne vienintelis būdas sutaupyti šilumą, o kartu ir išlaidas. Specialistai ragina nepamiršti, kad renovacija nėra vien vamzdžių keitimas. E. Pertraukas atkreipia dėmesį, kad norint efektyvaus rezultato, svarbu ne tik modernizuoti šildymo sistemą, bet pasirūpinti kitomis taupymo priemonėmis: „Energetiniu požiūriu tai reikėtų priemones įgyvendint kompleksiškai. Reikia apšiltinti visą namą - sienas, stogą. Taip pat reikėtų pasikeisti visus langus. Tada ir šildymo sistema jau veiks efektyviai. Kokią mes šildymo sistemą beįrengsime, jeigu namas bus neapšiltintas, tai visa šilumos dalis kaip keliavo laukan, taip ir keliaus.“
Ekspertas namą, kuriame įdiegta nauja šildymo sistema, tačiau nėra pasirūpinta kitais efektyviai renovacijai reikalingais darbais, palygino su palapine. „Palapinės šilumos „nelaiko“. Kol jūs toje palapinėje šildotės kažkokiu prietaisu viduje, bus šilta. Bet tik išjungsite šildymo prietaisą - iškart atšals. Jeigu jūsų namas bus kiauras, tai kokį jūs ten agregatą betobulinsit šildymo sistemai, efekto gero nebus“, - sakė E. Petraukas.
Tiesa, pralošia ir tie, kurie renkasi renovuoti namo stogą, sienas, bet ne vienu ar kitu būdu modernizuoti pasenusią šildymo sistemą. Inžinieriaus J. Rutkausko teigimu, tokie gyventojai praranda šansą sutaupyti dar daugiau elektros energijos ir pinigų: „Blogai yra apšiltinti daugiabutį, bet atsisakyti šildymo sistemos modernizavimo. Tokiu atveju gyventojai praranda galimybę papildomai sutaupyti 20 procentų energijos ir išlaidų už šildymą. Be to, aukojamas vidaus klimato komfortas."
Šildymo sezono pradžia ir sąskaitų mažinimo būdai
SVARBU: vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. šildymo sezonui akto, pradėti šilumos vartojimą pastate yra draudžiama.
Šilumos taupymas daugiabutyje daug priklauso nuo slėgio ir temperatūros subalansavimo, automatinio valdymo, sistemos švaros, priežiūros.
Pagrindiniai komponentai:
- Diferencialinio slėgio reguliatorius DA 616 arba DAF 516. Jis išlygina slėgio perkryčius, kuriems esant nesutrinka šilumos punkto darbas.
- Zeparo Cyclone - specialios konstrukcijos cikloninis purvo ir magnetito separatorius.
- Cikloninis vakuuminis degazatorius Vento Connect - skirtas visu tipų orui iš sistemų šalinti.
- Statico išsiplėtimo indas su orui nelaidžia butilo kamera, skirtas vandens tūriui, dėl temperatūros padidėjimo ar sumažėjimo, kompensuoti. Dėl jame įmontuotos butilo kameros sistemoje esantis termofikatas nekontaktuoja su metalinemis indo sienelemis ir nesukelia indo paviršių korozijos.
Šildymo sistemos komponentai
Kaip sumažinti sąskaitas už šilumą:
- Gerinti pastato šiluminę izoliaciją (energinį efektyvumą).
- Modernizuoti šildymo ir karšto vandens sistemas.
- Atlikti mažąją renovaciją.
- Sandarinti langus ir duris.
- Įrengti radiatorių ekranus su atspindinčia medžiaga.
Valstybės parama mažajai renovacijai:
- Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skiria iki 80 proc. paramos.
- Paraiškas gali teikti daugiabučių bendrijos ar administratoriai.
- Iki 80 proc. valstybės parama numatyta daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones.
- Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d. per APVA informacinę sistemą APVIS.
Efektyvūs šildymo sistemos sprendimai:
- Vienvamzdės sistemos balansavimas naudojant automatinius balansavimo ventilius.
- Individualus patalpų temperatūros reguliavimas, sumontavus radiatorių termostatus.
- Karšto vandens sistemos balansavimas - sumontavus karšto vandens termoreguliatorius karšto vandens sistemos stovuose.
Klaipėdos Laukininkų g. 44 namo renovacijos pavyzdys:
Atnaujinta vienvamzdė sistema, įrengti termostatai leidžia individualiai reguliuoti temperatūrą kiekviename kambaryje. Šildymo sistema subalansuota, sumontavus automatinius balansiniaus ventilius - srauto ribotuvus. Ant radiatorių sumontuoti davikliai rodo, kiek šilumos buvo faktiškai suvartota. Suskaičiuota, jog 5027 kv. metrų šildomo ploto name vidutiniškai per metus sutaupyta apie 30 proc.