Restitùcija (lot. restitutio - atstatymas, atkūrimas, grąžinimas) - tai religinių bendrijų iki SSRS okupacijos įgyto ir iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas, o nesant tokios galimybės - teisingas atlyginimas už jį.
Teisinis pagrindas
1990 m. vasario 14 d. LSSR Aukščiausioji Taryba nuosavybės restitucijos įstatyme "Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms" nustatė palaipsniui grąžinti Bažnyčiai ir religinėms organizacijoms priklausiusias patalpas. 1990 m. birželio 12 d. buvo priimtas Katalikų bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos aktas, kuriuo valstybė įsipareigojo kompensuoti Bažnyčiai padarytus nuostolius pagal abipusiškai priimtinus susitarimus.
Siekiant sukonkretinti 1990 m. įstatymą, buvo priimtas Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas (1995 m.). Susigrąžinti nekilnojamąjį turtą turi teisę tos religinės bendrijos, kurios veikė Lietuvoje iki 1940 m. liepos 21 d. ir kurių turtas buvo okupacinių struktūrų nusavintas. Tokią pat teisę turi religinės bendrijos, pripažintos atkuriamų religinių bendrijų teisių perėmėjomis (šis statusas turi būti aprobuotas atitinkamos religinės bendrijos vyriausios vadovybės).
Turto grąžinimo sąlygos
Religinėms bendrijoms atkuriama nuosavybės teisė tik į Lietuvos teritorijoje išlikusį nekilnojamąjį turtą jį grąžinant natūra arba išperkant. Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, kaip išimtinė Lietuvos nuosavybė, gali būti perduoti neterminuotai naudotis, nustačius šio objekto paminklosaugos sąlygas ir religinei bendrijai pasirašius saugojimo įsipareigojimą.
Valstybė natūra negrąžina, bet išperka:
- Gyvenamuosius namus ir butus, jei juose gyvena nuomininkai.
- Pastatus ir kitus statinius, pertvarkytus, perstatytus taip, kad jų bendrasis plotas padidėjo daugiau kaip 1/3 ir naujai sukurto ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, arba jei jų pagrindinės konstrukcijos pakeistos daugiau kaip 50 %.
- Pastatus ir statinius, perduotus mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms.
- Pastatus ar jų dalis, kurie perduoti į privačią nuosavybę pagal perleidimo momentu galiojusius įstatymus.
Religinės bendrijos prašymus dėl teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir turto grąžinimo galėjo pateikti to turto valdytojui pagal turto buvimo vietą per 1 metus nuo 1995 m. kovo 30 d. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti per 1 metus nuo prašymo atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos.
Problemos ir iššūkiai
Nekilnojamojo turto registre esama kliūčių, nes didelė dalis religiniams tikslams naudojamų pastatų buvo statyti seniai, daugiau nei prieš šimtmetį, ir dokumentų, kurie yra reikalingi norint įregistruoti šiuos pastatus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, nėra arba jie nėra išlikę. "Kai kuriais atvejais Bažnyčia netgi nežinodavo, kad tas turtas yra nacionalizuotas, nes elektros sąskaitas apmokėdavo parapija ir Bažnyčia, ir viską realiai tvarkė, ir nuo durų raktus turėjo, tačiau dokumentai rodo ką kita.
Tai gali sukelti įvairias teisines problemas ir nesklandumus kuo įvairiausiose situacijose - ar parduoti, ar kažkokius ūkinius reikalus tvarkyti. Visame projekte turi būti suvienodinta įstatymo taikymo sritis. Svarbu, kam ir už ką ta “kompensacija” bus sumokėta.
Įstatymo pakeitimai ir pataisos
Siūlomi įstatymo pakeitimai apima:
- Panaikinti 1 str. “3. nekilnojamą turtą.
- Pakeisti 2 str. “1. 128 milijonai litų.
- Pakeisti 2 str. “3. Registrų centro turimais masinio vertinimo duomenimis turto perdavimo dieną.
- Pakeisti projekto 2str. “48. pradedamosa mokėti nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti 2023 m. kovo 1 d.
Taip pat siūloma, kad švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje skiriama vienkartinė 3 milijonų litų suma. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos piniginės kompensacijos dalis gali būti perduodamas nuo 2012 m. tikslams, atminties įprasminimui galimybė.
Finansavimo aspektai
Religinėms bendruomenėms atkuriama nuosavybės teisė tik į Lietuvos teritorijoje išlikusį nekilnojamąjį turtą jį grąžinant natūra arba išperkant. Išlikusio nekilnojamojo turto likutinės vertės dalis, 7 dalis vadintųsi atitinkamai 3 dalimi. Valstybė mokesčių mokėtojų pinigus skiria neaiškiais pagrindais valdomam fondui.
Svarbu užtikrinti kasmetinės finansinės atskaitomybės Vyriausybei ir Seimui tvarką. Suprantami šitokio kompensavimo būdo motyvai.
Žydų bendruomenės restitucija
Atskirai kalbama apie žydų religines bendruomenes, kurios veikė Lietuvoje prieš karą (t.y. litvakais). Lietuva sulauktų teisėtų pretenzijų, jeigu nebūtų atsižvelgta į žydų bendruomenių - susitarimo procesą, kuris atitiktų LR Konstitucijos 43 str. Holokausto aukoms Lietuva sumokėjo 3 milijonus litų.
Išvados
Religinių bendruomenių turto restitucija Lietuvoje yra sudėtingas ir daugialypis procesas, reikalaujantis nuodugnaus teisinio reguliavimo ir jautraus požiūrio į istorines aplinkybes bei skirtingų religinių bendruomenių interesus.
tags: #restitucijos #istatymas #baznycios #turtas