Sodybų Lietuvoje Apžvalga: Atsiliepimai, Istorijos ir Unikalūs Bruožai

Lietuva garsėja savo vaizdingu kraštovaizdžiu ir jaukiais kaimo kampeliais, kuriuose įsikūrusios sodybos traukia tiek vietinius gyventojus, tiek turistus. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą sodybų, atsiliepimus apie jas, savininkų istorijas ir tai, kas jas padaro unikaliomis.

Paslaptinga Sodyba Smaltiškių Kaime

Smaltiškių kaime, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, ant Nemunėlio upės kranto, yra viena sodyba, apie kurią sklando legendos. Net ir senos sodybos ar jų griuvenos graibstyte išgraibstomos, nes vaizdingi Nemunėlio krantai traukia kaip magnetas.

Nors sodyba turėtų būti itin patraukli vasaroti, bet jos niekas neperka. Čia ilgiau niekas neužsibūna. Sodyba stovi prie pat Nemunėlio - pro duris išėjai, ir ant šlaito upė. Teritorija apsodinta tujomis ir eglaitėmis, tad privatumas garantuotas, tačiau čia niekas negyvena.

Smaltiškių ir aplinkinių kaimų gyventojai kalba apie tai, kad sodybą įsigiję žmonės skųsdavosi neįtikėtinais dalykais, sakydavę, kad joje naktį darinėjasi durys, kažkas po namus vaikšto. Vienas kaimo gyventojas buvo sulaukęs naktį atbėgusių sodybos savininkų. Paslaptingosios sodybos savininkai naktį praleido pas kaimo žmones ir ryte išvyko. Pasak kaimo gyventojų, ir pirmoji savininkė sakydavo, kad jos namuose vaidenasi.

Kaimo gyventojai pasakoja, kad kalbama, jog sodyba yra pastatyta šalia XVIII amžiuje įrengtų švedų kapinių. Dar kalbama, kad vienu metu sodybos teritorijoje esančioje klėtyje buvusi karčema.

Rimanto Sodyba prie Persvėto Ežero

Vasario 16-osios g. 77, Ažukarklinė, Dūkšto sen., Ignalinos r. Nuomojama jauki sodyba ramioje vietoje, prie Persvėto ežero, šalia Dūkšto. Sodyba turi atskirą priėjimą prie ežero, su lieptu. Puiki vieta maudynėms bei žvejybai. Sodyba puikiai tinka švęsti asmenines šventes, vestuves, poilsiauti. Sodybos teritorija didelė, su 2 pokylių salėmis, 2 nameliais, pirtimi, kubilu, supynėmis, prūdu, vieta automobiliams.

Vienas iš atsiliepimų: Nuostabi sodyba, didžiulė teritorija, prieš pusantrų metų šventėme vestuves, viskas nuo iki buvo tobulai!! Ačiū dar kartelį už tokį jaukumą, ramybę ir išlaikyta gamtos grožį.

Rimanto Duboso Sodyba Gožių Kaime

Sodybos šeimininkas Rimantas Dubosas kviečia Jus pailsėti nuo miesto šurmulio ramioje kaimiškoje aplinkoje. Sodyba yra įsikūrusi gražioje vietoje - ant upelio kranto Gožių kaime, netoli Ariogalos. Čia galėsite pasimėgauti grynu oru, maudynėmis Japoniškoje pirtyje (karšto vandens kubile po atviru dangumi), paplaukioti baidarėmis Dubysa ir kitomis upėmis įvairiais maršrutais.

Galėsite atšvęsti šeimos ar darbovietės šventę, jubiliejų, draugų, kolegų ar giminės susitikimą, susiorganizuoti išvažiuojamąjį pasitarimą ar posėdį. Jūsų patogumui bus pasiūlytos trys pavėsinės, talpinančios iki 30 žmonių, galimybė išsikepti kepsnių, pasėdėti prie didžiulio laužo. Po pasiplaukiojimo grįžusius alkanus „baidarininkus“, pagal pageidavimą, šeimininkas pavaišins kaimišku troškiniu, plovu ar žuviene, ruoštais katile ant laužo. Galėsite apsistoti vienai nakčiai ar visam savaitgaliui. Yra vietos palapinėms ar galimybė pernakvoti miegamojoje zonoje pastate.

Rimanto ir Ritos Zinkevičių Sodyba Juodausių Kaime

Ukmergės rajone, Juodausių kaime, esanti Rimanto ir Ritos Zinkevičių sodyba traukia kiekvieno prašalaičio dėmesį. Dažnas smalsuolis čia sustoja ne tik akis paganyti, bet ir pabendrauti su šeimininkais. Šiais metais tautodailininkas R.Zinkevičius žada atidaryti muziejų ir sulaukti dar daugiau svečių.

Į savo močiutės (tėvelio mamos) gimtinę R.Zinkevičius grįžo prieš 27 metus. Tuo metu tautodailininkas puoselėjo mintį čia įsirengti dirbtuves, tačiau vėliau ant senų sodybos pamatų surentė ir naują namą. „Čia buvo dviejų galų senovinė siaura gryčia, per vidurį - priemenė. Dabar buvusią sodybą primena tik atvaizdas, likęs nutapytame paveiksle... Namą pastatėme iš naujo, palikome tik keturias senosios trobos sienas“, - pasakojo tautodailininkas.

Zinkevičių šeima Juodausių kaime apsigyveno 1995 m. ir iki šių dienų tebegražina sodybą. Seniausias sodybos elementas - Neptūnas, įsitaisęs šalia tvenkinio, kuriame gyvena karosai. „Šiai ąžuolinei skulptūrai - fontanui - 40 metų. Neptūną padariau dar jaunystėje ir atsigabenau į sodybą. Neptūnas apaugęs samanomis, jį reikia restauruoti: nutrinti vieliniu šepečiu ir švitriniu popieriumi, vėliau impregnuoti bei nudažyti“, - kalbėjo R.Zinkevičius.

Ties tvenkiniu sutūpę vėžliai, kuriuose paslėpti vandens siurblio jungikliai. Savo vietą sodyboje atrado koplytstulpis, žibintai, vilkas, kiti drožiniai. Rimantas džiaugėsi anūkų džiaugsmui sukonstravęs sūpynes, artimųjų pabendravimui - lauko pavėsinę, metalo darbams nukaldinti - kalvę. Praėjusiais metais sodyba pasipuošė iš senos tuščiavidurės liepos pagamintu vėjo malūnu. Dabar R.Zinkevičius pluša įrenginėdamas erdvią patalpą, kurioje bus jo darbų muziejus.

Ant Zinkevičių sodybos ir dirbtuvių sienų iškabinti senoviniai rakandai: geldos, šukos linams šukuoti, audimo ir žvejybos įrankių elementai, kiti daiktai. Dauguma jų - iš senosios sodybos palėpės, dalis įsigyta. Pasak Rimanto, dabartinės jo dirbtuvės įrengtos buvusiame tvartelyje, klojime ir daržinėje. Visuose pastatuose atlikta nauja apdaila.

Tautodailininkas pasakojo, kad jo tėvas ūkininkavo, turėjo technikos. „Turime savo miško, tad mums labai praverčia traktorius, likęs nuo tėvelio ūkininkavimo laikų“, - paminėjo Rimantas.

Rita Zinkevičienė sodyboje prižiūri gėlynus, gražina aplinką, darbuojasi darže ir šiltnamiuose. Ji mena tuos laikus, kai sodyboje buvo tik vyšnių sodelis, krūmai ir daržas.

Šeštąją dešimtį skaičiuojantis R.Zinkevičius meistrauti mėgo nuo pat mažens. Dar vaikystėje jo rankose gimdavo įvairūs dirbiniai iš molio, mediniai švilpukai, žaislai. Rimantas svajojo tapti keramiku, tačiau pasuko medžio drožėjo keliu. Daugiau nei 40 metų jis dalyvauja tautodailininkų rengiamose parodose, sukūrė daugiau nei 200 monumentalių skulptūrų, kryžių. Jo darbai puošia ne tik Ukmergės, bet ir daugelį mūsų šalies bei užsienio miestų, kaimų sodybas.

R.Zinkevičiui suteiktas liaudies meistro vardas, du kartus jis yra tapęs Lietuvos kultūros centro rengiamo konkurso „Aukso vainikas“ laureatu, pelnęs kitų garbingų apdovanojimų. Už Vengrijos Kiskunmajsa mieste sukurtas ir pastatytas skulptūras ukmergiškiui suteiktas šio miesto garbės piliečio vardas.

Kalbėdamas apie namuose įkurdintą savo darbų muziejų, R.Zinkevičius prisiminė pirmą jame pastatytą skulptūrėlę. „Vieną skulptūrą kambario viduryje pastačiau 1995 m. ir pagalvojau, kada aš jį užpildysiu. Jei kelių darbų nebūčiau pardavęs Lietuvos nacionaliniam muziejui, jie jau seniai nebūtų tilpę į kambarį“, - sakė R.Zinkevičius ir pridūrė, kad jis nelinkęs pardavinėti savo darbų iš sukauptos kolekcijos.

Tautodailininko muziejuje glaudžiasi angelai, rūpintojėliai, pasakų veikėjai, autoriaus fantazijos herojai. Visi darbai alsuoja šiluma, skleidžia meilę.

R.Zinkevičių pakalbinome apie angelų kolekciją, pagamintą iš įvairios medienos : lietuviškos obels, beržo, pušies, ąžuolo, vengriško kaštono, platano, vokiško skroblo, maumedžio ir kt. „Pirmas angelas gimė po Australijoje gyvenančios dukros Justinos aplankymo. Tada lagamine vietoje suvenyrų atsivežiau balzaminės karpažolės gabalą ir išdrožiau angelą. Taip atsirado daugiau nei 30 angelų, kurie skiriasi ne tik spalva, bet ir svoriu“, - pasakojo R.Zinkevičius.

Vienas angelas išdrožtas iš ąžuolo, rasto Šventosios upės dugne. Šis medis labai senas. Norėdamas sužinoti jo amžių, autorius gabalėlį medienos nunešė į Geologijos instituto laboratoriją. Ištyrę medieną, mokslininkai nustatė, kad medžiui yra 1880 m. Pasak R.Zinkevičiaus, drožti iš tokios medienos ypač malonu.

Profesoriaus Rimanto Kanapėno Sodyba

Profesorius ypač didžiuojasi paties sumanytu ir vilniečio tautodailininko Rimanto Volko išdrožtu daugiašakiu šeimos genealoginiu medžiu. Ąžuolo šaknys, kamienas ir daug šakų bei šakelių simbolizuoja Rimanto ir Paulės giminę. Liaunos medžio šakos: sūnus Rytis - architektas, dukra Aurelija - socialinių mokslų daktarė, kompanijos “Coface” generalinė direktorė, ir jų keturios dukrelės.

Profesorius tikisi, kad sūnus jam padovanos ir anūką, kuris bus giminės medžio tęsėjas.

Aplink sodybą slėnyje ir nuokalnėje profesoriaus iniciatyva pasodinta 2,5 tūkstančio eglaičių. Ateity tai bus tikras miškas. O prieš eglaites auga dar ir maumedžių alėja. Kelios sidabrinės eglės yra ir sodybos kieme, jas vaikai ir anūkės visada papuošia prieš Kalėdas.

Iš erdvios terasos pietų pusėje Rimantas pasirūpino iškasti tvenkinį, kuris yra pasagos formos. Prileido į jį amūrų, kurie vadinami tvenkinių sanitarais, taip pat upėtakių, lašišų, lynų, plačiažnyplių vėžių. Tik po kurio laiko pastebėjo, kad upėtakiai ir lašišos gaišta. Teko mokslininkui pasukti galvą, kaip gelbėti žuvis. Jis pastatė aukšto slėgio spaudimo siurblius, kurie vandenį prisodrina deguonies. Tad tikisi, kad pavasarį ežerėlyje bus daugiau žuvų.

Mokslininkas prisipažino, kad su meškere nemėgsta stovėti, nes neturi kantrybės, o štai spiningą kartais pamėto. “Užveisiau žuvų tvenkinyje daugiau ne dėl savęs, o dėl draugų, sūnaus. Ateina ir kaimynystėje sodybą turintis aktorius Gediminas Girdvainis. Bet svarbiausia, jog ežeriukas - didžiausias mano keturių anūkėlių džiaugsmas. Vasaras čia leidžia ir sūnus, ir dukra su savo mergaitėmis. “Nepailstanti maudymosi čempionė ir mano žmona. Nei jai, nei man nereikia jokių kitų kurortų, nes per vasaros atostogas čia smagiausia. Abu deriname darbą ir poilsį”.

Poilsio oazė, kuri nuo Vilniaus yra tik už 25 km, neištuštėja nei rudenį, nei žiemą. Juk darbų niekada netrūksta. Pavasarį R.Kanapėnas rūpinasi sodo atnaujinimu, medelių genėjimu, tręšimu ir skiepijimu, o kur dar darbai šiltnamyje. Tai jo stichija ir mėgstamas užsiėmimas.

Profesorius sodyboje yra pasodinęs per 100 vaismedžių: jau minėtų persikų, trešnių, vyšnių, slyvų, obelų, kriaušių ir net sukultūrintų graikiškų riešutmedžių. Sode taip pat tarpsta vynuogės, avietės, serbentai, agrastai, šilauogės. Jis parodė ir nedidelį traktoriuką, kuriuo kas dvi savaites vasarą pjaudavo žolę. Pasirodo, šią “transporto priemonę” labai pamėgo ir jo anūkė dvylikametė Patricija.

Medienos panaudojimas interjere

“Medis iš tiesų skleidžia teigiamą energiją, o prieš 20 metų, kai įrenginėjome namą, jis dar labiau kvepėjo lietuviška ir sibirietiška pušimi, ąžuolu, - aiškino šeimininkas. - Štai šios grindys - iš lietuviškos pušies, o sienų lentelės iš medienos, atkeliavusios iš Vorkutos. Kiek mano namo interjerui sunaudota medžių, gamtai grąžinau dvidešimt, o gal ir šimtą kartų daugiau”.

Rimanto Kanapėno sodybos augmenija ir gyvūnija

tags: #rimanto #sodyba #seimyniniam #poilsiui #ant #ezero