Ieškant buto nuomai, dažnai susiduriama su papildomomis išlaidomis, tokiomis kaip tarpininkavimo mokestis. Aptarsime, ar šis mokestis yra teisėtas ir kaip nuomininkai gali apginti savo interesus.
Su kokiais iššūkiais susiduria nuomininkai?
Buto Vilniuje nuomai ieškanti Jūratė skundėsi, kad pirmą mėnesį ji turi sumokėti beveik 1000 eurų. Jos teigimu, buto nuoma dabar siekia 350 - 400 eurų, o dauguma brokerių ir savininkų prašo sumokėti už nuomą į priekį. Tada dar reikia sumokėti depozitą, jo suma dažniausiai būna lygi nuomos sumai. Tiesa, kai kurie savininkai prašo mokėti daugiau. Be to, beveik visur reikia susimokėti tarpininkavimo mokestį.
Įprastai brokeriai prašo susimokėti 150 eurų ar 200 eurų mokestį. Taip ir išeina, kad pirmą nuomos mėnesį man reikia turėti beveik 1000 eurų“, - pasakojo mergina. Jos įsitikinimu, tarpininkavimo mokestis yra nereikalingas. „Nežinia, kodėl jį reikia mokėti, bet jis yra nurodytas daugelyje skelbimų, klausiau, už kokią paslaugą jį turiu mokėti, tai siūlydavo kitur ieškotis buto, jeigu nenoriu mokėti tarpininkavimo mokesčio. Nenoriu už nieką mokėti pinigų, bet kitos išeities neturiu. Jeigu nesumokėsiu aš, atsiras kitas nuomininkas, kuris mokės“, - skundėsi Jūratė.
Ar tarpininkavimo mokestis yra teisėtas?
Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacijos pirmininkas Artūras Daubaras teigė, kad kai kuriais atvejais tarpininkavimo mokesčiai yra suprantami ir reikalingi. Anot jo, neetiška imti komisinio mokesčio iš abiejų pusių - ir iš nuomininko, ir iš būsto savininko.
„Pavyzdžiui, jeigu studentas iš užsienio atvyksta studijuoti pagal mainų programą į Vilnių ir nori išsinuomoti butą, kodėl brokeris negali su juo sudaryti sutartį ir imti mokestį? Mokestis yra imamas už paslaugą, nepriklausomai kas ja naudotųsi - nuomininkas ar savininkas. Jeigu paslauga suteikiama savininkui tada iš jo brokeriai ima komisinius, o jeigu iš nuomininko - tada jis susimoka brokeriui“, - komentavo asociacijos pirmininkas.
„Tačiau jeigu NT skelbimų portale brokeris siūlo nuomininkams butą reiškia, kad jį surado, eksponuoja ir už tai prašo mokesčio. Jeigu ne tas brokeris ir ne tas skelbimas žmogus, eksponuojamo buto net nepamatytų. Be to, brokeris moka už skelbimo publikavimą ir padarytas buto nuotraukas. Tad nuomininkas turi pasirinkimą arba neimti to buto, arba mokėti tarpininkavimo mokestį ir jį nuomoti. Tai nėra nusikaltimas. O kiekvienas nuomininkas renkasi, ar jam tai priimtina, ar ne. Tokie rinkos dėsniai, tarpininkauti nėra uždrausta“, - pasakojo A. Daubaras. Vis tik, anot jo, jeigu skelbimų portale būtų du skelbimai vienas brokerio su tarpininkavimo mokesčiu ir savininko - be jo, tai būtų jau nelegalu.
Tačiau NT brokeris Mantas Mikočiūnas įsitikinęs, kad brokerių, kurie nuomos rinkoje taiko tarpininkavimo mokesčius, net nereikėtų vadinti tikrais brokeriais. Anot jo, su klientu toks brokeris pirmą kartą ir ateina į butą ir jeigu viskas jam tinka, prašo tarpininkavimo mokesčio už nieką. „Juk žmogus pats susirado skelbimą, kurį tarpininkas dažnu atveju būna pavogęs. Tačiau rimti brokeriai dažniausiai net nedirba su numos rinka, nes joje maži komisiniai. Tad su šia rinkos dalimi dažnai dirba įvairios šaraškino kontoros“, - tikino M. Mikočiūnas.
Anot jo, jie neturi patirties ir negali parduoti savo paslaugos būsto savininkui, kuriam atstovautų ir kuris turėtų mokėti už nuomininko suradimą. „Tokie brokeriai tiesiog į skelbimą įrašo, kad taikomas tarpininkavimo mokestį. Dažnai jie to net nederina su būsto savininku, kuris dažnai net ir nežino, kad kažkas kitas reklamuoja jų būstą. Tokie brokeriai paima savininko skelbimo nuotraukas, jas sudeda į naują savo skelbimą, kuriame parašo apie tarpininkavimo mokestį. Jam paskambina klientai, kurie nori išsinuomoti būstą. Tada brokeris jau skambina tikrajam buto savininkui ir sako, kad turi klientą, kurio suradimas savininkui nieko nekainuos“, - pasakojo M. Mikočiūnas.
Patarimai nuomininkams
Anot pašnekovo, svarbu pabrėžti, kad kol žmonės mokės, tol ir egzistuos tarpininkavimo mokesčiai. „Nuomininkai irgi turi prisiimti atsakomybę. Jiems nereikėtų mokėti šio mokesčio, nes jis yra neteisėtas. Niekas negali jo prašyti, šis mokestis nėra apibrėžtas jokiomis sutartimis. Tai tiesiog psichologinis teroras. Brokeris gąsdina, kad kitu atveju jis nenuomos buto, tačiau iš tikrųjų nuomoja juk savininkas, kuriam šis mokestis nesvarbus. O nuomininkai išsigąsta arba numoja ranka, tingi pasiginčyti ir pakovoti dėl savo pinigų, todėl ir susimoka“, - komentavo M. Mikočiūnas.
Jo teigimu, visi pyksta, bet vis tiek tarpininkavimo mokestį moka. „Iš tikrųjų nuomininkams reiktų paieškoti skelbimų, kuriuos atstovauja patys butų savininkai. Dažniausiai brokeriai, kurie taiko tarpininkavimo būna arba pavogę skelbimo nuotraukas, arba patys įsiprašę, kad padės rasti nuomininkus“, - patarė M. Mikočiūnas.
- Ieškokite skelbimų tiesiogiai iš savininkų. Taip išvengsite tarpininkavimo mokesčio.
- Būkite budrūs. Pasidomėkite, ar brokeris turi teisę atstovauti savininkui.
- Nebijokite derėtis. Tarpininkavimo mokestis nėra privalomas, galite bandyti susitarti dėl mažesnės sumos arba jo visai išvengti.
- Žinokite savo teises. Jei jaučiatės spaudžiami mokėti neteisėtą mokestį, kreipkitės į vartotojų teisių gynimo tarnybą.
Apibendrinant, tarpininkavimo mokestis nuomos rinkoje yra kontroversiškas klausimas. Svarbu būti informuotam ir apginti savo teises, kadangi jokia sutartis neapibrėžia tarpininkavimo mokesčio.
7 patarimai, kaip valdyti nuomojamas patalpas
tags: #rimti #nuomininkai #skambina #tel