Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos renovacija

Gruodžio 22 d. Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos kolektyvas 47-ąjį kartą minėjo bibliotekininko dieną. Šventėje džiaugėsi gera naujiena: kitais metais planuojama renovuoti centrinį įstaigos pastatą Nepriklausomybės aikštėje. Kiti metai rajono bibliotekininkų šeimai išskirtiniai: pagaliau turėtų prasidėti centrinio pastato renovacija.

Rokiškietė Genovaitė - „Rokiškio Sirenos“ skaitytoja ir Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus lankytoja - būtent taip ji pati prisistatė paskambinusi žurnalistams. Smagiai nusiteikusi moteris šypsojosi, kad nepaisant gyvuojančio posakio „Ar jaunas, ar senas“, nereikia juoktis, jog ji - Vaikų ir jaunimo skyriaus lankytoja. Čia ji užsuka su mylimais anūkais, mat pastariesiems patinka „Padaužiukų“ teatras, o ir knygelių vaikai nevengia pavartyti.

„Prieš vasarą su bibliotekininkėmis atsisveikinome palikdami jas už geltonos juostos, kuria užtverti ištrupėję laiptai į biblioteką. Deja, rudenį grįžę radom tą pačią situaciją. Niekas nepasikeitė. Net suglumau: ar visą vasarą jos taip ir pasitiko žmones? Nejau niekas to nemato? Niekam nerūpi, tik man? Nepasigėdijau ir jų pačių paklausti, bet moterys tik gūžčioja pečiais, nieko nesako. Aišku, ne jos gi vadovauja, ne jos ir pačius laiptus turi tvarkyti. Bet kiek galima laikyti tokį „bardaką“ ir dar prie vaikų bibliotekos? Ar graži gali būti ir turi būti tik esanti miesto centre, o vaikai turi eiti neįgaliųjų vežimėliams skirtu užvažiavimu (rampa - aut.

Moteris pasidalino ir pokalbio su bibliotekininkėmis nuotrupa sakydama, kad vargšės sąmoningai laiko lauko duris atdaras, kad skaitytojai negalvotų, jog biblioteka nedirba. J. Ir, deja, bet skaitytojams gerų naujienų artimiausiu metu neturi: „Ši problema yra žinoma, kosmetiškai tvarkoma, tačiau jos išsprendimui reikalingas kapitalinis laiptų remontas, kuris planuojamas pradėti kitais metais.

Rugsėjo 17-18 d. Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje vyko šalies Savivaldybių viešųjų bibliotekų visuotinis asociacijos narių susirinkimas ir renginys „Lietuvos e. skautai ir biblioteka“. Taip gali atrodyti dažnam skaitytojui, į biblioteką užsukančiam kartą per mėnesį pasikeisti knygų. Tačiau pamačius iš visos Lietuvos susirinkusius viešųjų bibliotekų vadovus, pajutus jų kategoriškumą kultūros ministerijai, išklausius Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus Renaldo Gudausko pranešimo, iš kurio sužinai, kad įstaiga kuruoja tris 24 mln. eurų vertės nacionalinius projektus, supranti, kokia tai didžiulė mašina, pilna ne vien tik knygų.

Ir, ko gero, rajono meras Ramūnas Godeliauskas visai be reikalo išėjo iš renginio pasveikinęs jos dalyvius. Rajono vadovo pažadas - bet kokia kaina išlaikyti bibliotekų filialus - kažin ar perspektyvus: negali pasilikti šiandienoje, kai visi keliasi į elektroninę erdvę, o tuo pačiu ir į tavo paties namus.

LSVBA prezidentė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė su Kultūros ministerijos viceministre Zita Bružaite kalbėjo sėdomis. Ne visais klausimais bibliotekininkų ir ministerijos lūkesčiai sutampa. Leidiniams nuo kiekvieno gyventojo skirti po 84 ct - per maži pinigai. - Dar pakovosim, - sakė LSVBA prezidentė D. Abazoriuvienė.

Bibliotekininkų projektų finansavimas pagal Tolygios kultūrinės raidos programą irgi kritikuotinas. Anot viceministrės, kitų metų bibliotekų projektams šios programos fondas padidintas 300 tūkst., nors ir pati pripažino - tai nėra daug. Svarbiausia, anot viceministrės, kad yra siekis. Yra siekis ir didinti bibliotekininkams atlyginimus. Su savivaldybių pagalba tai daroma jau nuo 2018-ųjų. Anot LSVBA prezidentės D.

Viceministrė prašė suvesti programų, veiklos intensyvumo, žmogiškųjų išteklių balansą. Beje, atlyginimams turi įtakos ir filialų skaičiaus: viceministrė užsiminė apie mero pažadą… Kalbėta apie bibliotekų galimybes kaupti knygas įprastai negalintiesiems skaityti. Ekspromtu kilo klausimas dėl bibliotekų vadovų kadencijos. Viceministrė Z. Bružaitė sakė, jog rugsėjo 16 d.

Akronimas LIBIS - ir girdėtas, ir nepažįstamas. Tai Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistema. Maždaug prieš dvidešimt metų šalies bibliotekos ėmė smarkiai keistis - pradėta kurti bendrą informacinę sistemą. UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius Albertas Šermokas dėstė tų pasikeitimų eigą, leido pajusti, į kokį sudėtingą aparatą apjungiamos net mažutės kaimų bibliotekėlės. Sistemą pradėta kurti 1997 m. Tai truko šešerius metus. Beveik tuo pat metu (1997-2004) vyko sistemos diegimas viešosiose bibliotekose. Ketverius metus iki 2010-ųjų tęsėsi sistemos katalogizavimas. 2011-2015 m. buvo kuriamas bibliotekų elektroninių paslaugų portalas ibiblioteka.lt.

Iki šiandienos plėtojami savitarnos sprendimai, kuriamos elektroninės paslaugos, sprendžiami duomenų apsaugos reglamentų įgyvendinimai, toliau vykdoma viešųjų bibliotekų centralizacija. Anot A. Kas tokie yra e. skautai? Klausti - ne gėda. Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“ organizuojami ir renginiai jaunimui: moksleiviai skatinami išsamiau domėtis informacinėmis technologijomis, programavimu, ugdyti savo kūrybiškumą bei saviraišką. Plečiama ir savanorystė - kviečiama prisidėti prie vietos bendruomenės narių skaitmeninių įgūdžių tobulinimo viešuosiuose interneto prieigos taškuose. Tam buriama e . skautų armija: šiuo metu ji skaičiuoja apie 1,5 tūkst. narių.

Apie 2009-uosius Rokiškio J. Keliuočio bibliotekos nuošalus filialas atsisakė kompiuterio: iki tol gerai sekėsi ir be jo. Tuomet buvo programos „Bibliotekos pažangai“ pradžia. Ir štai Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešoji biblioteka mažų (iki 40 tūkst. Apdovanojimą įsteigė projekto „Prisijungusi Lietuva“ iniciatoriai, išsikėlę ambicingą uždavinį - skaitmeninio raštingumo (naudojimosi skaitmeniniais įrenginiais (kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais), tekstinio dokumentų rengimo, saugaus ir atsakingo naršymo internete, aktualios informacijos paieškų, naudojimosi e. valdžios, e. verslo ir e. laisvalaikio paslaugomis, dalinimosi informacija, bendravimo internetu…) - apmokyti 100 tūkst. šalies gyventojų. Mokymai vyks iki 2021 m. vasario.

J. Keliuočio bibliotekos direktorei, įvairių naujovių iniciatorei Alicijai Matiukienei apdovanojimą įteikė Metų nominacijų skyrimo komisijos pirmininkė, Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė, sveikino asociacijos „Viešieji interneto prieigos taškai“ direktorė Inga Žemaitienė, LSVBA prezidentė D. Abazoriuvienė, UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius A.

Padėkos už dalyvavimą šiame konkurse įteiktos aštuonioms šalies bibliotekoms, tarp jų - ir Kupiškio rajono savivaldybės viešajai bibliotekai. Buvo išdalintos Metų nominacijos: Šilutės Fridriko Bajoraičio biblioteka pripažinta „Inovacijų biblioteka“, Panevėžio rajono - „Lietuviškiausia biblioteka“, „Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos - „Partnerysčių biblioteka“, Pasvalio M. Katiliškio bei Akmenės rajono viešosios bibliotekos Vegerių kaimo filialas - „Vaikų ir jaunimo draugais“, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Kašonių filialas - „Bendruomeniškiausia biblioteka“, Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Šiaurinė - „Draugiškiausia biblioteka“, Marijampolės savivaldybės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės filialas - „Kūrybiškiausia biblioteka“, Šilutės F.

Apie naujausios technologijų tendencijas ir gyventojų mokymus pranešimą skaitė UAB „HANSAB“ pardavimų projektų vadovas Mantas Budraitis, apie medijų edukaciją - „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Rūta Beinoriūtė, Greta Kundrotaitė, gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymų gerąja patirtimi dalinosi bibliotekos - skaitmeninio raštingumo mokymų lyderės.Vyko diskusija „Šiuolaikinės bibliotekos kuriama vertė“. Kultūrinę pirmos dienos programą užbaigė Aldonos Vilutytės ir Andriaus Zalieskos-Zalos muzikinis poezijos duetas.

Antros renginio dienos nuotaiką kūrė išskirtinai Rokiškio bibliotekininkai: buvo surengtos edukacinės programos „Nuo molinės iki skaitmeninės“, „Knygų daktarai“; svečiai supažindinti su J. Keliuočio bibliotekos Verslo centru, interaktyvios edukacinės erdvės galimybėmis, Pelėdų ekspozicija Vaikų ir jaunimo skyriuje. Svečiuotasi dailininkės Astos Keraitienės dirbtuvėse. Evelinos Jasiulionytės nuotr. „Mintis kilo iš „ūkiškų“ paskatų“, - juokiasi bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė. „Po bibliotekos renovacijos mūsų pagalbinis pastatas liko toks, koks buvo, ir visai nebederėjo prie atnaujintos bibliotekos bei jos kiemelio, todėl ėmėme svarstyti, kaip jį pagražinti. Artėjo poeto Pauliaus Širvio metinės, todėl kilo mintis uždengti jį tentu su gražia nuotraukų iš „Širvynės“ šventės kompozicija“.

Parašėme projektą, kurį įgyvendinti padėjo Rokiškio rajono savivaldybės kultūros ir turizmo taryba. Dabar mūsų kiemeliui puikiausiai prilipo P. Direktorė džiaugėsi, jog dabar pastatas traukia ir praeivių akį - žmonės rodo pirštais, domisi, prieina nufotografuoti. Šiandien kiemelis tapo jaukia vieta stabtelti, prisėsti šalia fontano, perskaityti ant neseniai pasodinto berželio užrašytas P. Širvio eiles. Juozo Keliuočio viešoji biblioteka maloniai kviečia į tradicinę „Širvynės“ šventę rugpjūčio 29 d.

Rokiškio r. savivaldybės Juozo Keliuočio viešajai bibliotekai laimėjus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) rengtą Lietuvių kalbos dienų sostinės konkursą, 2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis! 2026 m. vasario 24 d. 16.00 val. Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Lietuvos kultūros centrų asociacija rengia prestižinio nacionalinio kultūros apdovanojimo „Auksinis Feniksas“ iškilmingą įteikimo ceremoniją.

Nuo 2013 metų kasmet rengiamas, o nuo 2023-ųjų - kas dvejus metus vykstantis tautodailės konkursas kasmet prisipildo jaunųjų kūrėjų darbais. Jaunieji meistrai atranda senąsias lietuvių tautos meno tradicijas, amatus ir savo kūryba suteikia jiems naują gyvybę. Rokiškio krašto muziejuje šeštadienį buvo užvertos XIX-osios respublikinės Prakartėlių parodos-konkurso durys. Artėjant Laisvės gynėjų dienai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kviečia prisidėti prie istorinės atminties išsaugojimo akcijos „1991 m. sausio įvykiai: Tavo istorija“. Iki kovo 15 d.

Gausi bibliotekininkų šeima išdalijo apdovanojimus už geriausius šių metų kraštotyros darbus. Kalendoriuose nerasime bibliotekininkų profesinės šventės, tačiau Rokiškio rajono bibliotekininkų šeima kasmet ją pamini, tik keičia laiką: kartais švenčia vasarą, dažniau - metų pabaigoje. Šiemet darni šeima susibūrė metų pabaigoje.

Viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė pasidžiaugė, jog Rokiškio biblioteka šalies rajono bibliotekų reitinge surinko visas keturias auksines žvaigždutes, o Kriaunų biblioteka pripažinta Lietuvoje kūrybiškiausia. Bibliotekininkų bendruomenė savo narius skatina rinkti kraštotyros medžiagą. Šiemet buvo surengtas konkursas: 37 bibliotekos skyriai pateikė 38 kraštotyros darbus. Kraštotyros darbų konkursą organizavo ir vykdė Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešoji biblioteka kartu su rajono miestų bei kaimų filialais.

Konkurso nuostatus parengė bibliografijos informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Rita Viskaitienė. Darbai turėjo atsiremti į Etnografinių regionų metus ir suaktyvinti kraštotyros darbą filialuose. Darbus vertino 4 narių komisija: pirmininkė vyresnioji metodininkė Violeta Melvydienė, nariai - direktorės pavaduotoja Daiva Vilkickienė, Bibliografijos informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Rita Viskaitienė ir vyresnioji bibliografė kraštotyrai Audronė Tupalskienė.

Daugiausia darbų skirta žymiems savo krašto žmonėms (22 darbai), nykstančių ar jau išmykusių kaimų istorijoms (5), autentiškiems krašto paveldo paminklams (kryžiams, trobesiams, sodybų apipavidalino ir puoselėjimo subtilybėms (3), aprašytos trijų bibliotekų - Kavoliškio, Rokiškio miesto ir Čivylių istorijos. Darbų centre - jau anapilin išjusieji: geodezininkas Antanas Ražinskas, padovanojęs Rokiškio krašto muziejui labai vertingą išsaugotą dokumentą - 1848 metų Rokiškio grafystės žemėlapį; aktorius, poetas, dailininkas Bronius Gražys, atgulęs amžinojo poilsio Duokiškio kapinaitėse, Rokiškio krašto garbės pilietė dailininkė primityvistė Monika Bičiūnienė, išėjusi į amžinybę likus pusmečiui iki 100-mečio; teisėtyrininkas profesorius Mykolas Riomeris, liaudies meistras Jonas Vizbaras, dailininkas architektas Petras Kiaulėnas, kunigas kanauninkas Augustinas Liepinis, 35-eris metus klebonavęs Panemunio bažnyčioje. knygnešys Juozas Petrulis, viso kaimo gerbiama mokytoja Anelė Mikėnaitė-Gervienė, Rokiškio krašto garbės pilietis, mokytojas, partizanas Leonardas Grigonis Užpalis, poetas Antanas Kancevičius, tautodailininkė, rašytoja Aldona Laguckaitė-Varnienė, vynuogininkas, savamokslis selekcininkas Antanas Gailiūnas.

Vienas darbas skirtas įvairiems Salų krašto amatininkams, pradedant 19 a. akmenskaldžiais, karšėjais ir baigiant šių dienų amatininkais. Daug darbų apie šiandien gyvenančius ir kuriančius kraštiečius : tautodailininkus Joną Bugailiškį, Vandą Olinskaitę-Aleksiūnienę, Veroniką Mikėnaitę-Siminonienę, Rokiškio krašto garbės pilietę- juostų audėją Palmirą Damijonaitienę , medžio drožėjus Venecijų Jočį ir Vidmantą Zakarką, literatę Gražiną Degutytę-Pitrėnienę, dailininką Rimvydą Pupelį.

Labai svarbūs krašto istorijai darbai apie nykstančius ir jau išnykusius kaimus: kraštotyros darbuose pateiktos Žeimių, Taraldžių, Jūžintų, Davainiškio kaimų istorijos. Pirmojo darbo autorė, džiaugiasi, kad kaimas prie Petriošiškio dar gyvas; kituose pasakojamos kaimų istorijos nuo legendų apie vardo kilmę iki šių dienų. Įdomi išnykusio Davainiškio kaimo istorija, užsibaigianti eilėraščiu: gimtasis kaime, kur dingai?. Įdomiai pateikta Kalvių krašto kaimų istorija, papasakota Jono Bendoriaus prisiminimais.

Trys svarūs darbai su gausia informacija ir ikonografija - tai Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiniečio, Onuškio Šv. Arkangelo Mykolo ir Žiobiškio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčių istorijos. Gražus, spalvingas darbas apie gražiausias Suvainiškio sodybas, apipintas augalų ir žmonių istorijomis. Visų komisijos narių nuomone, labiausiai atliepiantys etnografinių regionų metus darbai - savojo identiteto ieškojimus Kriaunų apylinkėse ir Konstantinavos ir aplinkinių kaimų kryžius.

Vieni darbai-buvo pradėtų darbų tęsiniai, kiti - tik didelio būsimo darbo pradžia. Darbai nevienodo lygio, vieni pranašesni vienais kriterijais, kiti kitais. (aktualumas informatyvumas, autentiškumas, šaltinių įvairovė, apipavidalinimas) Didžiausias trūkumas - beveik visi darbai stokoja savo įžvalgų, išvadų, pabaigos, daug darbų be bibliografijos, pratarmės, šaltinių - o jeigu jie ir yra - tai netikslūs, neapibrėžti.

Darbai buvo vertinami, atsižvelgiant į medžiagos aktualumą, autentiškumą, informatyvumą, šaltinių įvairovę, apipavidalinimą, nuoseklumą. Kalbant apie aktualumą - tikriausiai nėra nė vieno darbo, kuris nebūtų aktualus konkrečiam kraštui, konkrečiai bendruomenei.

Pirmoji - “Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčia”, Aleksandravėlės bibliotekininkė Alma Mekšėnienė. Antroji - “Taraldžių kaimo istorija”, Verksnionių bibliotekininkė Gražina Matukienė. Trečioji - “Tautodailininkė Veronika Mikėnaitė-Siminonienė”, Panemunėlio geležinkelio stoties bibliotekininkė Rima Maciūnaitė. “Kriaunų apylinkės. “Onuškio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. “Žiobiškio Šv. “Kūryba yra mano kraujas. “Jonas Bendorius. “Monika Bičiūnienė”, Pandėlio bibliotekininkė Aušra Skaburskienė.

Ši lentelė apibendrina svarbiausius Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos įvykius:

tags: #rokiskio #juozo #keliuocio #viesosios #bibliotekos #renovacijos