Šiame straipsnyje apžvelgiama Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos struktūra, valdymas ir veikla, remiantis gimnazijos nuostatais ir vidaus tvarkos dokumentais. Straipsnyje aptariami gimnazijos valdymo organai, jų funkcijos ir atsakomybės.
Pagrindinė informacija apie gimnaziją
Gimnazijos oficialusis pavadinimas - Šiaulių „Romuvos“ gimnazija, trumpasis pavadinimas - „Romuvos“ gimnazija. Mokykla įsteigta 2005 m. Gimnazijos savininkė - Šiaulių miesto savivaldybė, kodas 111109429, adresas: Vasario 16-osios g. Gimnazijos buveinė: Dainų g.
Gimnazijos veiklos tikslas - plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi, profesinei karjerai ir savarankiškam gyvenimui.
Gimnazijos valdymas
Gimnazijai vadovauja direktorius, kuris į pareigas priimamas penkerių metų kadencijai viešo konkurso būdu. Sprendimą dėl direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš pareigų priima Savivaldybės meras Darbo kodekso, Nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be kitų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su direktoriumi taip pat pasibaigia atšaukus jį iš pareigų.
Gimnazijos savivaldos institucijos
Gimnazijoje veikia kelios savivaldos institucijos, užtikrinančios bendruomenės dalyvavimą valdyme ir sprendimų priėmime:
- Metodinės grupės
- Metodinė taryba
- Gimnazijos taryba
- Mokytojų taryba
- Mokinių taryba
- Tėvų komitetas
- Tėvų taryba
Metodinės grupės
Metodinės grupės nariai yra vieno ar kelių mokomųjų dalykų mokytojai. Metodinė grupė planuoja ugdymo turinį: aptaria mokinių mokymosi poreikius ir susitaria dėl mokomųjų dalykų, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų galimos pasiūlos; atrenka, integruoja ir derina dalykų mokymo turinį; susitaria dėl ilgalaikių ir trumpalaikių mokomųjų dalykų planų rengimo principų ir tvarkos; parenka vadovėlius ir mokymo priemones, aptaria jų naudojimą; įvertina ugdymo procese mokinių sukauptą patyrimą; susitaria dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų.
Metodinės grupės nariai konsultuojasi tarpusavyje, taip pat su švietimo pagalbos specialistais dėl specialiųjų poreikių mokinių ugdymo bendrosiose klasėse, pedagoginių problemų sprendimo būdų ir darbo metodikos, dalyvauja diagnozuojant mokinių pasiekimus, aptaria mokinių elgesio, jų lankomumo gerinimo, mokymosi krūvių optimalumo klausimus, dalijasi gerąja patirtimi, aptaria kvalifikacijos tobulinimo poreikius, juos derina su gimnazijos veiklos tikslais, keičiasi informacija ir bendradarbiauja su kitų mokyklų metodinėmis grupėmis. Metodinei grupei vadovauja grupės narių išrinktas vadovas.
Metodinė taryba
Gimnazijos metodinės tarybos nariai yra metodinių grupių vadovai. Metodinė taryba nustato mokytojų metodinės veiklos prioritetus, inicijuoja pedagoginių inovacijų diegimą Gimnazijoje, bendradarbiavimą tarp metodinių grupių, gerosios pedagoginės patirties sklaidą, bendradarbiavimą su mokytojų asociacijomis, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, švietimo pagalbos įstaigomis, prireikus vertina mokytojų metodinius darbus ir praktinę veiklą, nustato mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus, teikia siūlymus metodinėms grupėms dėl veiklos tobulinimo, direktoriui - dėl turinio formavimo ir ugdymo organizavimo gerinimo. Metodinei tarybai vadovauja tarybos narių išrinktas vadovas.
Gimnazijos taryba
Gimnazijos taryba yra aukščiausioji gimnazijos savivaldos institucija, renkama dvejiems metams. Gimnazijos tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Prireikus gali būti kviečiamas neeilinis gimnazijos tarybos posėdis. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Posėdžius kviečia gimnazijos tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios. Į posėdžius gali būti kviečiamas vietos bendruomenei atstovaujantis seniūnaitis ar kitas vietos bendruomenės deleguotas atstovas, susietas bendrais gyvenimo poreikiais ir interesais su gimnazijos bendruomene.
Gimnazijos tarybos narius gali atšaukti juos išrinkusios gimnazijos bendruomenės grupės. Gimnazijos tarybos narys gali atsistatydinti nesibaigus gimnazijos tarybos kadencijai, apie tai ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų raštu įspėjęs gimnaziją. Likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki gimnazijos tarybos kadencijos pabaigos, skelbiami nauji gimnazijos tarybos rinkimai.
Mokytojų taryba
Mokytojų taryba - nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo bei ugdymo kokybės užtikrinimo klausimams spręsti. Kiekviena metodinė grupė deleguoja į mokytojų tarybą po 1-2 kandidatus. Deleguojant mokytojus, kiekvienas metodinės grupės narys turi tokį balsų skaičių, kuris lygus visų į mokytojų tarybą pasiūlytų kandidatų skaičiui. Metodinės grupės narys turi teisę paskirstyti turimus balsus savo nuožiūra, atiduodamas juos už vieną ar kelis kandidatus. Mokytojų tarybos nariais išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai.
Mokytojų tarybos pirmininkas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Mokytojų tarybos posėdžius kviečia mokytojų tarybos pirmininkas. Jis apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios. Mokytojų tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mokytojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu mokytojų tarybos pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams.
Mokytojų tarybos narius gali atšaukti juos išrinkusi gimnazijos metodinė grupė. Mokytojų tarybos narys gali atsistatydinti nesibaigus mokytojų tarybos kadencijai, apie tai ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų raštu įspėjęs mokytojų tarybos pirmininką. Likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki mokytojų tarybos kadencijos pabaigos, skelbiami nauji mokytojų tarybos rinkimai.
Mokinių taryba
Gimnazijoje nuolat veikia gimnazijos mokinių savivaldos institucija - mokinių taryba. Mokinių taryba formuojama rinkimų būdu vieniems metams. Į mokinių tarybą renkama po du mokinius iš kiekvienos 9-12 gimnazijos klasės. Bendras mokinių tarybos narių skaičius priklauso nuo tais metais, kuriais renkama mokinių taryba, sudarytų gimnazijos klasių skaičiaus.
Mokinių tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokinių tarybos posėdis. Posėdžius kviečia pirmininkas. Mokinių tarybos posėdis ir jame priimti nutarimai yra teisėti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų narių. Sprendimai priimami balsų dauguma atviru ar slaptu, priklausomai nuo svarstomo klausimo, balsavimu. Mokinių tarybos narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia mokinių tarybos pirmininko balsas.
Tėvų komitetas
Tėvų komitetą sudaro pirmininkas ir 3 nariai, išrinkti vieniems metams atviru balsavimu klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkime balsų dauguma. Tėvų komiteto posėdžius kviečia pirmininkas, kuris apie posėdžių laiką, svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios. Nutarimai priimami tėvų komiteto posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams.
Komiteto narius gali atšaukti atitinkamos klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) Komiteto narys gali atsistatydinti nesibaigus komiteto kadencijai, apie tai ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų raštu įspėjęs komiteto pirmininką.
Tėvų taryba
Tėvų taryba - aukščiausia tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucija, renkama vieniems metams. Tėvų tarybos nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tėvų tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Tėvų tarybos posėdžius kviečia pirmininkas, kuris apie posėdžių laiką, svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios. Nutarimai priimami tėvų tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams.