Rūkymo taisyklės ir įstatymai daugiabučiuose namuose Lietuvoje

Vis daugiau žmonių socialiniuose tinkluose dalijasi istorijomis apie kaimynus, kurie, nepaisydami viešosios tvarkos, užsirūko namuose, o dūmai ir smarvė skverbiasi į kitus butus. Su tokia situacija susiduria daugelis. Rūkantys kaimynai tampa ne tik kasdienio gyvenimo trikdžiu, bet ir grėsme aplinkinių sveikatai bei veiklai. Tad ką daryti, jei susidūrėte su tokia problema Lietuvoje?

Kadenciją baigęs Seimas priėmė nuo sausio 1 d. įsigaliojusius Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo papildymus dėl draudimo rūkyti ir daugiabučių balkonuose, terasose bei lodžijose ir su tuo susijusius Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus balsų dauguma. Pagal šias įstatymų pataisas, uždrausta rūkyti nurodytose daugiabučių vietose, kai bent vienas namo gyventojas tam prieštarauja.

Šiame straipsnyje aptarsime rūkymo taisykles ir įstatymus daugiabučiuose namuose Lietuvoje, įskaitant prieštaravimo dėl rūkymo pateikimo tvarką, atsakomybę už draudimo nepaisymą ir kitus svarbius aspektus.

Teisinė bazė ir ką reikia žinoti

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeitimai įtvirtino papildomas ribas, kad tabako dūmai nepatektų į kitų gyventojų patalpas. Nors tiesioginio draudimo rūkyti bute nėra, advokatas Aleksandras Kovalevskis aiškina, kad jei tabako dūmai patenka į bendro naudojimo ar kitam asmeniui priklausančias patalpas, tai gali būti traktuojama kaip įstatymo pažeidimas. Tačiau atvejams, kai asmuo rūko savo bute, įstatymas drausminimo priemonių nenumato.

Svarbu pažymėti, kad nuo sausio 1 d. už draudimo rūkyti minėtose vietose pažeidimą gresia bauda nuo 20 iki 90 eurų.

Policija primena, kad Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK) nustato kiek kitokias taisykles, tiriant „rūkymą balkone“.

Kada draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose?

Rūkyti draudžiama šiais atvejais:

• Bendrosiose patalpose - laiptinėse, koridoriuose, rūsiuose, palėpėse, virtuvėse, bendruose tualetuose.
• Buto patalpose, priklausančiose skirtingiems savininkams (pvz., bendrai voniai ar koridoriui).
• Privačiuose balkonuose, terasose ir lodžijose, jei bent vienas gyventojas pareiškia prieštaravimą.

Kas gali pateikti prieštaravimą?

Prieštaravimą dėl rūkymo gali pateikti:

• Buto ar patalpų savininkas.
• Gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą daugiabutyje.
• Nuomininkas, kuris gyvena name, bet nėra deklaravęs gyvenamosios vietos (draudimas galios tik 6 mėnesius, jei per tą laiką deklaracija nepateikiama).

Prieštaravimas teikiamas savivaldybei elektronine forma, el. paštu ar paštu. Pavyzdžiui, Vilniuje jis siunčiamas adresu Konstitucijos pr. 3 arba el. paštu.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą aprašą, daugiabučio namo gyventojas gali pareikšti prieštaravimą dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams. Gavus asmens prieštaravimą, Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu uždraudžia rūkyti daugiabučiame name.

Pasirašytą prieštaravimą asmuo pateikia Skuodo rajono savivaldybės administracijai (toliau - Savivaldybės administracijai). Jame turi būti nurodytas prieštaravimą teikiančio asmens vardas, pavardė, gimimo data, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys (telefono numeris, el. paštas). Prieštaravimą galima pateikti tiesiogiai asmeniui atvykus į Skuodo rajono savivaldybės administraciją, adresu: Vilniaus g.

Trečia, savivaldybės administracijos direktorius įsakymu paskelbia, kad to daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, draudžiama rūkyti.

Už informacinių ženklų apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, įrengimą atsakingas to pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, to daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba savivaldybės vykdomoji institucija.

Informacinis ženklas apie draudimą rūkyti balkonuose

Savivaldybės įsakymų pavyzdžiai dėl draudimo rūkyti daugiabučiuose namuose (Gargždai ir aplink)

Štai keletas pavyzdžių, kur Klaipėdos rajone jau yra įsigalioję draudimai rūkyti, patvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais:

• Nuo 2021 m. sausio 1 d. J. Basanavičiaus g. 61C, Gargždai.
• P. Cvirkos g. 33, Gargždai, Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m.
• J. Janonio g. 22, Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. kovo 17 d.
• Dariaus ir Girėno g. 15, Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. balanždio 14 d.
• Taikos g. 8, Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m.
• Saulės g. 2, Kalotės k., Kretingalės sen. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m.
• P. Cvirkosg. 18,Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m.
• Dariaus ir Girėno g. 35, Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 20 d.

Šis sąrašas nėra baigtinis, ir jį galite tęsti peržiūrėdami savivaldybės priimtus įsakymus.

Kaip sužinoti, ar name uždrausta rūkyti?

Įsakymai viešai skelbiami:

• Teisės aktų registre www.e-tar.lt.
• Savivaldybės interneto svetainėje.

Kas atsakingas už taisyklių laikymąsi?

Draudimo nesilaikantis asmuo atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnį. Draudimo rūkyti nesilaikantys asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso[3] 492 straipsnio 1 ir 2 d. Bauda siekia nuo 20 iki 90 eurų.

Gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą, gali pranešti policijai ar savivaldybei apie pažeidimus, pateikdami duomenis, patvirtinančius faktą.

Pagal įstatymą, buto savininkas ar nuomininkas, rūkantis savo patalpose, privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kaimynų butus. Nepavykus to užtikrinti, gali būti taikoma atsakomybė.

Tokiu atveju, kai informaciniais ženklais, draudžiančiais rūkyti balkonuose, pažymėtame daugiabutyje vis tiek rūkoma - kyla administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnyje numatyta atsakomybė asmenims nesilaikantiems draudimo rūkyti.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 5 dalimi, asmenys gali pranešti policijai ar Savivaldybės administracijai apie draudimo rūkyti pažeidimus tik tame daugiabutyje, kuriame jie yra deklaravę gyvenamąją vietą. Kartu su skundu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys rūkymo daugiabučio namo balkone, terasoje, lodžijoje faktą ir aplinkybes.

Kokie praktiniai apribojimai taikomi gyventojams?

Rūkyti leidžiama tik savo bute, tačiau privaloma užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kaimynų patalpas.

Rūkyti lauke, daugiabučio kieme ar šalia pastato teisės aktai nedraudžia.

Draudimas galioja tol, kol gyventojas, pareiškęs prieštaravimą, gyvena name ir jo deklaracija galiojanti. Jei prieštaravimą pateikė nedeklaravęs nuomininkas, po 6 mėnesių draudimas automatiškai panaikinamas.

Ką daryti, jei kaimynas rūko bute ir dūmai patenka į jūsų patalpas?

Bute rūkyti nedraudžiama, bet bute rūkantis asmuo privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kitus butus. Taigi, ką galite padaryti:

• Fiksuokite faktą ir įrodymus: Siekiant užkirsti kelią kaimynų rūkymui, advokatas pataria fiksuoti patį rūkymo faktą ir tai, kad tabako dūmai skverbiasi į aplinkinius butus ar bendrąsias patalpas.
• Kreipkitės į policiją ar viešosios tvarkos pareigūnus: Turint įrodymus, galima kreiptis į policiją ar viešosios tvarkos pareigūnus. A. Kovalevskis nurodo, kad pateikus visus reikiamus įrodymus, rūkantis asmuo gali būti patrauktas Administracinėn atsakomybėn.
• Kreipkitės į savivaldybę: Jeigu kreipimasis į savivaldybę nepadeda, tokiu atveju galima kreiptis į policiją ir prašyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal atitinkamą straipsnį. Tuomet patalpų savininkui grėstų bauda iki 60 eurų.
• Kreipkitės į teismą: Pasak teisininkės, įmanoma kreiptis į teismą su prevenciniu ieškiniu. Tokiu atveju siekiama uždrausti tam tikrus veiksmus, kurie gali sukelti realią žalą.

Svarbu: Kartu su skundu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys rūkymo daugiabučio namo balkone, terasoje, lodžijoje faktą ir aplinkybes.

Kaip pareikšti prieštaravimą dėl rūkymo balkone, terasoje ar lodžijoje?

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą aprašą, daugiabučio namo gyventojas gali pareikšti prieštaravimą dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams.

Gavus asmens prieštaravimą, Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu uždraudžia rūkyti daugiabučiame name.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 5 dalimi, asmenys gali pranešti policijai ar Savivaldybės administracijai apie draudimo rūkyti pažeidimus tik tame daugiabutyje, kuriame jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad policijos ar Savivaldybės administracijos pareigūno reikalavimu buto ar patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą).

Jei kaimynas rūko balkone, terasoje ar lodžijoje

Tokiu atveju galima pateikti skundą, tačiau, kaip pažymi savivaldybės atstovas G. Grubinskas, skundas vėlgi gali būti svarstomas tik esant tam tikroms sąlygoms.

„Kaip numato Administracinių nusižengimų kodeksas, teisena dėl rūkymo daugiabučio namo balkone, terasoje ar lodžijoje, gali būti pradedama tik jei skundą pateikia tame daugiabutyje gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo, o kartu su pareiškimu pateikiami duomenys, patvirtinantys rūkymo faktą ir aplinkybes“, - atkreipia dėmesį savivaldybės atstovas.

Anot jo, nors skundų savivaldybė sulaukia, tačiau didžiąja dalimi teisena nepradedama, nes nėra įrodymų - vaizdo įrašų ar nuotraukų, kur aiškiai matytųsi pažeidimą darantis asmuo.

„Gavę skundą viešosios tvarkos pareigūnai kreipiasi į skundžiamame bute gyvenančius žmones, informuoja juos apie draudimo rūkyti galiojimą, ragina laikytis įstatymo nuostatų. Kartu rekomenduojame skundą pateikusiems asmenims pasikalbėti su rūkančiais kaimynais, geranoriškai paraginti atsižvelgti į nerūkančių pastato gyventojų prieštaravimą“, - teigia G. Grubinskas.

Kur Kauno mieste papildomai uždrausta rūkyti?

Kauno miesto Savivaldybės taryba Savivaldybės papildomai yra uždraudusi rūkyti: viešojo transporto stotelių laukimo paviljonuose, Nepriklausomybės aikštės vaikų žaidimo aikštelėje, ant Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios laiptų, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Prezidentūros sodeliuose, teritorijoje tarp pastatų Laisvės al. 87, 87A, teritorijoje tarp pastatų Laisvės al. 85A, 87B ir Kęstučio g. 13.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Istatymas savaime neuždraudžia rūkyti balkonuose.

Atsargiai su augalais Vasaros sezono daugelio balkonų turėklai pasipuošia spalvingomis vazoninėmis gėlėmis, čia įkuriamos jaukios poilsio zonos su krėslais ir staliukais, o vakarais įsižiebia lempučių girliandos - čia dažnas nori sukurti jaukią ir estetišką poilsio zoną, net jei balkonėlis ir visai nedidelis.

Neretai tokiais atvejais dekoravimui panaudojami ir patys turėklai - ant jų kabinami vazonai su augalais. Tačiau, kaip sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas, puošiant balkoną augalais labai svarbu žiūrėti, kad juos laistant ar tręšiant vanduo ar kiti skysčiai netekėtų ant kaimynų balkonų, langų, namo sienų ar kitų pastato elementų.

Pasak jo, kuriant poilsio zoną balkone taip pat svarbu atminti, kad per turėklus negalima dulkinti patalynės, pledų, staltiesių ir drabužių ir kitų daiktų, - tai gali nepatikti kaimynams, o jiems pasiskundus gali grėsti bauda.

Kaip taip nenutiktų, augalus patariama komponuoti balkono vidinėje dalyje - tam puikiai tiks įvairios lentynos ir stovai, kur galima gražiai sudėlioti vazonus su žydinčiais augalais.

Augalai balkone

Kietojo kuro kepsninė - draudžiama, o elektrinė? Suprantama, kad įkūrus jaukią poilsio zoną balkone, čia norėsime praleisti kuo daugiau laiko - galbūt net pietauti ar surengti mini grilio vakarėlį draugams.

Tačiau, pasak G. Grubinsko, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastatų stogų draudžiama naudoti kietojo kuro (anglimis ar malkomis kūrenamas) kepsnines, šašlykines ir rūkyklas: „Kūrenti galima 6 metrų spinduliu nuo statinių - tai reiškia, kad aplink kepsninę neturi būti ne tik pastato, bet ir tvoros, nes vėjo išpūstos žarijos gali uždegti šalia esančias degias medžiagas“, - tikino jis.

Tad jei šiltą šeštadienio vakarą sugalvosite balkone išsikepti mėsos ar daržovių ant žarijų nedidukėje anglimis kūrenamoje stalo kepsninėje, galite visai pelnytai sulaukti baudos.

Tačiau pastaruoju metu vis labiau populiarėja elektriniai stalo griliai juose keptas maistas taip pat įgauna malonų dūmo kvapą, naudotis jais saugu ir paprasta, Kaip teigia Aurimas Gudžiauskas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas, elektrinį grilių galima naudoti ir balkone - pagal priešgaisrinės saugos taisykles tai nėra draudžiama.

Dujinė kepsninė - ne aukščiau II aukšto „Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nėra numatytas draudimas balkonuose naudoti ir dujinius grilius, tačiau atkreipiame dėmesį, kad pagal Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisykles, gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose įrengiami dujų balionų įrenginiai, aukštingumas gali būti iki 2 aukštų imtinai.

Draudžiama įrengti dujų balionų įrenginius gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomenės paskirties 2 aukštų pastatuose, kurių pastogėse (mansardose) įrengtos gyvenamosios patalpos.

Taigi, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, dujiniai griliai galėtų būti naudojami ne aukštesnių kaip 2 aukštų pastatų balkonuose.

Primename, kad gyventojai privalo atsargiai elgtis su dujiniais prietaisais ir juos naudoti tik griežtai laikantis gamintojo instrukcijų.

Draudžiama palikti be priežiūros įjungtus neautomatinius dujinius prietaisus.

Dujų balionų įrenginiai turi turėti apsaugos vožtuvą suveikiantį gaisro atveju ir būti su apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo ir didesnio kaip 45 °C įšilimo“, - teigiama Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko atsakyme.

„Papildant temą apie tai, kas draudžiama daugiabučių balkonuose, norėtume atkreipti dėmesį, kad pagal gaisrinės saugos taisykles evakuacijos keliai, išėjimai, avariniai išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu.

Vadinasi, jeigu balkone yra avarinis išėjimas į kitą aukštą (tokie dažniausiai būna 9 ir daugiau aukštų daugiabučiuose), draudžiama užrakinti ar kitaip užblokuoti šį avarinį išėjimą“, - pabrėžė Aurimas Gudžiauskas.

Svarbu - netrikdyti kaimynų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistas taip pat priminė, kad jei bent vienas daugiabučio namo gyventojas yra išreiškęs prieštaravimą dėl rūkymo to namo balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams taip pat rūkyti draudžiama.

Pasak jo, šiuo metu toks draudimas Vilniaus miesto savivaldybėje galioja 2321 daugiabutyje.

Tačiau išgerti taurę vyno ar kito alkoholio balkone nedraudžiama. Tiesa, tik tuo atveju, jei tai nepažeidžia kaimynų interesų.

Pasak specialisto, kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai, bet jei tyčiniais veiksmais būtų siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tai būtų pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį, o pažeidimų kontrolę pagal šį straipsnį vykdo policija.

Tad jei balkone vakarosite kultūringai, ne per garsiai ar kitaip netrikdydami kaimynų, - galite drąsiai mėgautis erdve po atviru dangumi.

Tas pats galioja ir tuomet, jei sugalvosite įgauti tobulą įdegį neišeidami iš namų ir pasideginti tiesiog balkone - variantas „topless“ tinka tik tais atvejais, kai balkono turėklai nepermatomi, kitaip toks jūsų elgesys gali nepatikti kaimynams, ypač auginantiems smalsius mažamečius.

Kokie triukšmo ribojimai galioja? Leisdami laiką balkone, ypač vakare su draugų kompanija, nepamirškite, kad čia, kaip ir butuose ar viešosiose vietose, galioja tam tikri draudimai, užtikrinantys triukšmo prevenciją.

„488 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą. Juo laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais gyvenamosiose vietose vakare (nuo 19 val. iki 22 val.) ir naktį (nuo 22 val. iki 7 val.), kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Taigi atsakomybė dėl, pavyzdžiui, garsios muzikos klausymosi, grojimo gitara ir pan. daugiabučiuose dienos metu nekyla, o vakaro ir nakties - kyla, jei gaunama aplinkinių gyventojų nusiskundimų dėl tokiais veiksmais trikdomos ramybės, poilsio ar darbo“, - tikino G. Grubinskas.

Tačiau, pasak jo, gavus skundų, situacija visada vertinama vietoje, individualiai, siekiant atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes: pareigūnai, prieš priimdami sprendimą, renka įrodymus, siekiama nustatyti triukšmo šaltinio vietą, pažeidimo laiką, taip pat vertinama ir tai, ar skundą pateikusio asmens patalpose langai ir durys uždaryti, nes jų paskirtis - apsaugoti patalpose esančius žmones nuo nepalankių išorės veiksnių, įskaitant triukšmą.

Laukinių gyvūnų šerti - negalima Pastebima kad kone dažniausias kaimynų nepasitenkinimas kyla ne dėl vakarėlio balkone, bet dėl laukinių paukščių ir gyvūnų šėrimo - ne veltui specialiai tam net pritaikyta atskira taisyklė.

Kaip pažymi specialistas, balkonuose draudžiama šerti bepriežiūrius, bešeimininkius laukinius gyvūnus ir paukščius, taip pat mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar pan.

Tai ypač aktualu kalbant apie balandžius - prijaukinti būti lesinami balkonuose, jie ima teršti, o tai kelia kaimynų nepasitenkinimą.

Naminiams gyvūnams jokie draudimai, susiję su balkonais netaikomi, nebent tik tai, kad čia taip pat galioja prevencijos taisyklėse taip pat įtvirtinta nuostata, pagal kurią šunų laikytojai privalo užtikrinti, kad šuns lojimas (staugimas) nebūtų nuolatinis ir trikdantis ramybę, poilsį ar darbą.

„Vertinant konkrečias situacijas, atsižvelgiama ir į aplinkybes, kuriomis šuo loja ar staugia. Pavyzdžiui, jei šuo loja tik kam nors pabeldus į duris, tai nevertinama kaip pažeidimas“, - patikslino G. Grubinskas.

tags: #rukymo #daugiabuciuose #taisykles