Sajų sodyba, esanti Balandiškio kaime (Radviliškio rajonas), yra glaudžiai susijusi su Lietuvos laisvės kovų istorija. Ši vieta mena partizanus, jų rėmėjus ir ryšininkus. Sodyba įtraukta į kultūros vertybių registrą.
Lietuvos okupacijos žemėlapis 1944-1990 m.
Sodybos Istorija ir Reikšmė
Pirmasis sodybos šeimininkas Stanislovas Sajus Balandiškyje įsikūrė 1924 metais. Savo amžių čia nugyveno Stanislovas, jo žmona Elžbieta, dukra Genovaitė. Ši nuošali ir kukli sodyba neturi oficialaus adreso, tačiau žinoma kaip Sajų sodyba. Sodybos šeimininkė Elžbieta Sajienė amžininkų vadinta partizanų motina. Laisvės židinys Sajų sodyboje gyvavo iki 1952 metų.
1949 m. vasario 10 d. Stanislovo ir Elžbietos Sajų sodyboje Lietuvos partizanų vadai susitarė dėl vieningos pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacijos įkūrimo. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis tapo aukščiausiu partizanų kovos pakilimo tašku. 1949 m. rudenį Sajų sodyboje, po daržine įrengtame bunkeryje, įsikūrė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Visuomeninės dalies štabas, vadovaujamas Juozo Šibailos-Merainio. Vienas svarbiausių darbų buvo Sąjūdžio Tarybos laikraščio "Prie rymančio Rūpintojėlio" leidyba.
Sajų sodybos bunkeryje ne kartą lankėsi, žiemojo ar sužeisti gydėsi partizanai. 1950 metais sodybos šeimininkai Sajai įstojo į vietinį kolūkį, tačiau ir prieš, ir po to, iki arešto 1952 m. spalio 17 d., jų sodyboje prieglobsčio ieškojo daugelis Prisikėlimo apygardos partizanų.
Ši sodyba glaudžiai susijusi su Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimu, kuri dar niūriais sovietinės okupacijos metais nubrėžė demokratinės Nepriklausomos valstybės ateities kūrimo gaire. LLKS tapo svarbiausia pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacija, apėmusi visos Lietuvos teritoriją. Norint suprasti šio įvykio svarbą, tenka pasikliauti analogija: jis Lietuvos valstybingumo istorijai iš esmės reiškia tą patį, ką ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) įkūrimas 1988 metais.
Sajų gyvenamojoje troboje įrengtoje kamaraitėje ir sodybos daržinėje 1949 rudenį iškastame nedideliame bunkeryje nuo 1949 m. spalio iki 1950 sausio veikė LLKS visuomeninė dalis, buvo rengiamas ir spausdinamas Prisikėlimo apygardos laikraštis „Prie rymančio rūpintojėlio“.
Diskusijos ir Iššūkiai
Pasirodo, Sajų sodybą Balandiškio kaime gaubia ne tik skirtingi pasakojimai. Štai 2013 metų kovo mėnesį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau LGGRTC, - aut. past.) išplatino raštą „Dėl istorinių faktų iškraipymo“, kuriame teigiama, kad viešojoje erdvėje ne kartą buvo paskleista informacija, esą Balandiškio kaimo Sajų sodyboje 1949 metų vasarį vyko visos kovojančios Lietuvos partizanų suvažiavimas bei buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis (toliau LLKS, - aut. past.). Atitinkama informacija įvardinta kaip „istorinių faktų iškraipymas“ ir konstatuota, kad nerasta jokių archyvinių duomenų apie galimą Sajų sodybos, Balandiškio kaime, vaidmenį 1949 metų LLKS suvažiavime. Tuo itin pasipiktino visuomenininkai.
Yra įvairių pamąstymų. Galbūt deklaracija turėjo būti pasirašyta ne Minaičiuose, o būtent Sajų sodyboje. Yra pasakojimų, kad šios minties buvo atsisakyta dėl baimės būti susektiems, todėl partizanų vadai susibūrė netoliese - vos už keturių kilometrų. Yra ir kita versija, kad čia vyko tik dokumentų parengiamieji darbai prieš pasirašant deklaraciją Miknių sodyboje. Dar viena versija yra ta, kad būtent Sajų sodyboje buvo susirinkę visi partizanų vadai, tačiau pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadas, to, pagal chronologiją, būti lyg ir negalėjo.
Tačiau, išnagrinėjus archyvinius dokumentus ir amžininkų atsiminimus, konstatuojama, kad Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo posėdžiai 1949 m. vasarį vyko Stanislovo Mikniaus sodyboje (Radviliškio r., Mėnaičių k.) buvusiame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje. Analogiško patikimumo dokumentų, liudijančių, kad Suvažiavimas galėjo vykti ir Sajų sodyboje (Radviliškio r. Balandiškio k.) nerasta. Be to, yra patikimi archyviniai dokumentai, liudijantys, kad 1949 m. vasario mėn. Balandiškio kaime, Sajų sodyboje nebuvo net bunkerio; iškastas jis tik 1949 m. spalio mėn.
Dabartinė Būklė ir Ateities Vizijos
Šiuo metu iš 1924 m. įkurtos sodybos komplekso yra belikęs tik baigiantis sugriūti gyvenamas namas. Ilgą laiką dėl įvairių priežasčių Sajų sodybai nebuvo užtikrinta derama apsauga - daržinė-tvartas sugriuvo, o gyvenamasis namas palengva virto griuvėsiais. Padėtis kiek pagerėjo tik 2010 metais, kai visuomenės iniciatyva už paaukotas lėšas gyvenamasis namas buvo uždengtas stogine.
Tačiau čia yra ir kita medalio pusė, nes šiandien, apsilankius Lietuvos istorijai reikšmingoje sodyboje, vaizdas nedžiugina. Vis dėlto, yra viltis, kad Balandiškis atgims. Posėdyje buvo nuspręsta esamą avarinės būklės pastatą po išsamių įvairių specialistų tyrimų išardyti ir visą sodybos kompleksą atkurti kartu su partizanų slėptuve. Šioje vietoje bus organizuojamos stovyklos, užsiėmimai, veiks laisvės kovų informacijos centras, kūrybinės dirbtuvės ir kt.
Pilietinės iniciatyvos ir jaunimo indėlis
Balandiškio kaime (Radviliškio rajonas) esančioje Sajų sodyboje į akademinio jaunimo stovyklą „Laisvės kovų atmintis“ suvažiavę trijų universitetų studentai talkina moksliniams sodybos tyrimams. Stovyklos dalyviai siekė nustatyti Mingilų šeimos gimtosios sodybos vietą Mažuolių kaime. Pavyko rasti ne tik gyvenamojo namo pamatus: paaiškėjo, kad išlikęs ir gimtasis namas - pervežtas į Baisogalą.
Per 20 Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos universitetų studentų, mokslininkų, archeologų atlieka archeologinius kasinėjimus partizanų rėmėjų Sajų sodyboje.
Organizatorių teigimu, partizanų rėmėjų Sajų sodyba turi būti atvira visuomenei ir atgyti. Griūvantis, greitai šimto metų sulauksiantis namas - aptvarkytas, uždengtas stogas, pernai stovyklautojai pasodino medelių, šiemet ketina sukalti inkilų paukščiams, kitąmet sodins gėlių.
Visuomeninis judėjimas ir jaunieji istorikai pasisakė už tai, kad būtų atstatyta visa sodyba.
Sajų Sodybos Chronologija
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1924 | Stanislovas Sajus įsikuria Balandiškyje. |
| 1949, vasario 10 | Lietuvos partizanų vadai Sajų sodyboje susitaria dėl vieningos pasipriešinimo organizacijos įkūrimo. |
| 1949, ruduo | Sodyboje įsikuria LLKS Visuomeninės dalies štabas, leidžiamas laikraštis „Prie rymančio Rūpintojėlio“. |
| 1952, spalis 17 | Sodybos šeimininkai areštuojami. |
| 2005 | Sajų sodybai suteikiamas valstybinės reikšmės apsaugos statusas. |
| 2010 | Visuomenės iniciatyva uždengiama stoginė virš gyvenamojo namo griuvėsių. |
Administracinis Lietuvos žemėlapis