Šiame straipsnyje nagrinėsime sandorius, kurių suma 500 litų, turto administravimą ir teismo leidimo svarbą. Aptarsime, kaip Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau - CK) reglamentuoja šiuos klausimus, bei kokios yra teisinės pasekmės, jei sandoris neatitinka įstatymų reikalavimų. Taip pat panagrinėsime restitucijos taikymo ribas ir galimybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir kitus pagrindinius civilinės teisės principus.
CK 1.81 straipsnis numato, kad sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, yra niekiniai. Taigi, jie pripažįstami negaliojančiais nuo pat jų sudarymo momento. Svarbu paminėti, kad nei viešosios tvarkos, nei geros moralės sampratos nėra apibrėžtos įstatymuose, o tai paliekama teisės doktrinai ir teismų praktikai. Šios sampratos yra kintančios ir gali būti suprantamos skirtingai, todėl būtina jas nuolat kinti ir pritaikyti teisiniams santykiams atitinkamą teisės normą.
Minėtiems tikslams pasiekti CK ir yra įtvirtintas savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas - sandorių negaliojimo institutas. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
Viešoji tvarka ir gera moralė
CK 6.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei jis pažeidžia imperatyvias įstatymų normas, viešąją tvarką ar gerą moralę.
Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas nėra absoliutus. Ūkinės veiklos laisvė ribojama, kai reikia apsaugoti žmonių teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus. Tai reiškia, kad sandorio laisvės principas, kaip ir visi kiti principai demokratinėse visuomenėse, negali būti absoliutus. Priešingu atveju, tai būtų tolygu teisės pažeidimui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. birželio 5 d. nutartyje c.b. V. Raugo individuali įmonė ir A., Nr. 3K-3-831/2002, kat. pažymėjo, kad ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas nėra absoliutus. Šis principas ribojamas, kai reikia apsaugoti asmenų teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus.
Restitucija kaip sandorio negaliojimo pasekmė
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra visiškai aišku, ką daryti su CK 1.81 straipsnio pagrindu pagal tokius sandorius perduoto turto likimo klausimu, šioje teisės šakoje nėra. Ši problema teisės doktrinoje nėra plačiai nagrinėtos. Yra analizavęsis V. Uždanavičius ose, o sandorių negaliojimo problemą teisinių pasekmių prasme yra nagrinėjusi A. Marcijonienė 81 str. atžvilgiu.
Nėra išskirta pagrindinių faktinių aplinkybių, kurios doktrinoje ir teismų praktikoje yra laikomos neatitinkančiomis viešosios tvarkos ar geros moralės kriterijų. Anglija teismai jomis remiasi jau nuo XIX a. Negaliojimo pagrindas taikomas, jei nėra visuotinai sutariama dėl aplinkybių, kurios viešąją tvarką ar gerą moralę pažeidžia.
Svarbu nustatyti CK 1.80 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio daryti su CK 1.81 straipsnio autorei leido atskleisti nagrinėjamą sampratą bei CK 1.81 straipsnio Vitkevičius P., Vėlyvis S., Mikelėnas V. ir kt. Civilinė teisė. Vadovėlis. Kaunas, Vijusta, 1997. P. Mikelėnas V. Sandorių negaliojimo instituto taikymas teismų praktikoje (1) // Justitia, 2006, Nr. 4 (62). 7.
Niekinių ir nuginčijamų sandorių skirtumai
Sandoriai teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra skirstomi į niekinius ir nuginčijamus. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį, tas sandoris, kuris imperatyviems įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Taip gali atsitikti ir tada, kai šalys apie tai nežino, bet dėl visuomenės interesų apsaugos toks sandoris negali būti paliktas galioti.
Kadangi viešosios tvarkos ir geros moralės sąvokos nėra apibrėžtos jokiame teisės akte, būtina išanalizuoti šias sąvokas, idant suvokti CK 1.81 straipsnio ir Lietuvos teisinėje sistemoje.
Banko "Snoras" bankroto pavyzdys
Likviduoti banką „Snoras“ nuspręsta dar 2011-aisiais, bet praėjus daugiau nei metams po banko griūties jo turtas dar neturi naujų šeimininkų. Bankroto administratorius Neilas Cooperis aiškina, kad procedūra užtrunka, nes sandoris sudėtingas, bet teigia įsipareigojęs turtą parduoti kaip galima greičiau. Kreditoriams atstovaujanti pusė svarsto dėl galimo investuotojo pasiruošimo, kai LB pareiškė naująjį savininką tikrinsiąs preciziškai.
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas teigia, kad pardavimo situacija vis dar neaiški. D. Arlauskas pažymi, kad negali susipažinti su aktualia medžiaga, negauna ir paties N. Cooperio atsakymų. Pašnekovas pažymi, kad ir kreditorių komitetas, tikėtina, netinkamai suformuotas atstovauti visų šalių interesams, be to, trūksta narių kontrolės.
Kreditorių komiteto pirmininkė A. Mažintienė baimę dėl nuvertėjusių „Snoro“ verslų vadina nepagrįsta, o pinigų dalis, skirta kreditorių reikalavimams padengti, bus aiški baigus pardavimo sandorį.
Bankroto administratorius N. Cooperis tikina, kad aktyviai tęsia „Finasta Holding“ ir „Snoro lizingo“ pardavimo procesą, derasi su keliais potencialiais investuotojais, bet neatskleidžia, ar britų kapitalo bankas „Omada Capital“ vis dar yra potencialių pirkėjų sąraše.
N. Cooperio teigimu, sunku numatyti, kad pardavimas bus baigtas, nes reikia gauti LB pritarimą, bet tikina įsipareigojęs užbaigti sandorį kaip įmanoma greičiau. Turtas nenuvertėjo.
"Snoro" turto faktai
- 2012 metų rugpjūčio 23 dieną kreditorių komitetas vienbalsiai nusprendė dėl banko „Finasta“, „Finasta Holding“ ir „Snoro Lizingo“ pardavimo metodo, sudarant potencialių pirkėjų eilę pagal finansiškai naudingiausius pasiūlymus
- Analitikai prognozavo, kad už „Finastos“ grupę galbūt pavyktų gauti iki 30 mln. litų, o už „Snoro lizingą“ - iki 15 mln. litų
- Iki teismo nustatytų reikalavimų pateikimo termino bankroto administratorius gavo 28 500 reikalavimų iš 17 399 kreditorių. Jų bendra suma - 9,39 mlrd. litų.