Sanitarinės šildymo normos daugiabučiuose namuose Lietuvoje

Šildymo klausimas daugiabučiuose namuose dažnai sukelia įvairių problemų ir nesutarimų tarp gyventojų. Viena iš tokių problemų - kai kaimynai nešildo savo buto, o tai gali turėti įtakos šalia gyvenančių žmonių komfortui ir šildymo išlaidoms. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti tokioje situacijoje, kokie teisės aktai reglamentuoja šildymo klausimus ir kaip ginti savo teises.

Daugiabučio namo gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas butų ar kitų patalpų šildymui, bendrųjų patalpų šildymui, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bei karštam vandeniui pašildyti.

Daugiabučio namo gyventojai moka cirkuliacijos mokestį, todėl, kad jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. karštas vanduo yra cirkuliuojamas daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra.

Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui.

Taigi, visi daugiabučio namo bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, šildymo būdo ir kitų aplinkybių.

Tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse, rūsiuose) įrengti šildymo prietaisai šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apima šilumos kiekį suvartojamą šildant bendrojo naudojimo patalpas ir šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų).

Teisiniai aspektai ir reglamentavimas

Sprendžiant klausimus dėl šilumos tiekimo pertvarkos daugiabučiuose namuose ir jų butuose, aktualios Šilumos ūkio įstatymo (Įstatymas), Civilinio kodekso (CK) ir energetikos ministro įsakymo „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklės) nuostatos.

Daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema yra pastato bendrojo naudojimo objektas, t. y. ji butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais, o, remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Vienam iš bendraturčių nevykdant pareigų išlaikyti šį bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimą.

Sprendimai dėl pastato šildymo sistemos valdymo ir naudojimo (įskaitant ir šilumos įrenginių pertvarkymą) yra priimami CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Sprendimas pertvarkyti namo šildymo įrenginius, priimtas balsų dauguma, yra privalomas visiems esamiems ir būsimiems bendraturčiams, jei neapriboja šių savininkų teisių ir teisėtų interesų.

Svarbu atsižvelgti į Įstatymo 27 straipsnį, kuris numato, kad sprendimai dėl pastato šildymo sistemos valdymo ir naudojimo (įskaitant ir šilumos įrenginių pertvarkymą) yra priimami CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Bet kuris šilumos vartotojas, kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais, turi teisę nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Tam, kad būtų pradėtas šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų procesas, visų pirma, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo susirinkimo metu, vadovaujantis jau minėta daugumos taisykle, priimti sprendimą pakeisti pastato šildymo būdą.

Norint atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos tik vienam butui ar patalpai, Taisyklės imperatyviai numato, kad tokiems veiksmams būtini visų bendratučių rašytiniai pritarimai teikiamam projektui. Taip pat reikalingas pavedimas bendrojo naudojimo objektų valdytojui keisti buto ar patalpos šildymo būdą ir valdytojo raštiškas sutikimas šiems darbams.

Atkreipiamas dėmesys, kad pertvarkai nepritariantis butas, savavališkai pasididinęs plotą, tačiau to nedeklaruoja, tikėtina, kad yra pasistatęs daugiau ar didesnių radiatorių ir išbalansavęs viso namo šildymo sistemą.

Jei manoma, kad asmuo neteisėtai vykdė statybos darbus, pvz. savavališkai padidino buto ar kitos patalpos plotą, visų pirma, patartina kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Tapačiai, dėl neteisėto šilumos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo suinteresuoti asmenys gali kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos.

Šios institucijos, atliekančios valstybinę priežiūrą ir kontrolę, suinteresuoto asmens prašymu privalo ištirti nurodytas aplinkybes ir jai pasitvirtinus, įpareigoti asmenį pažeidimus pašalinti. Bet kuriuo atveju, patyrę žalos asmenys, turi teisę pradėti teisminį ginčą dėl nuostolių atlyginimo.

Minimali temperatūra bute

Lietuvos higienos norma nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra mažesnė nei 8 laipsniai) turi būti ne mažiau nei 18 laipsnių, temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų - ne daugiau nei 3 laipsniai, santykinė oro drėgmė - 35-60 procentų, oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/s.

Esant temperatūros skirtumui daugiau kaip 4 laipsniams, žmogaus kūno temperatūra kojose sumažėja 7-10 laipsnių. Tuomet į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos, jaučiamas diskomfortas. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paaštrėja buvę sąnarių ir nervų susirgimai, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų susirgimais.

Žemą temperatūrą dažniausiai lydi padidėjusi patalpų drėgmė. Ant drėgnų paviršių vystosi pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti alerginius susirgimus.

Gyvenamosios patalpos turi būti tinkamai vėdinamos. Neteisingai elgiasi tie gyventojai, kurie žiemai užklijuoja visus langus, orlaides, ventiliacijos angas. Esant žemai temperatūrai ir padidėjusiai oro drėgmei bei blogai vėdinamose patalpose visada nustatomas didelis mikroorganizmų skaičius patalpų ore.

Ką daryti, jei kaimynai nešildo buto?

Jei susidūrėte su situacija, kai kaimynai nešildo savo buto, galite imtis šių veiksmų:

• Pasikalbėkite su kaimynais. Pirmiausia pabandykite ramiai pasikalbėti su kaimynais ir išsiaiškinti, kodėl jie nešildo buto. Galbūt jie turi finansinių sunkumų arba yra kitų priežasčių, dėl kurių jie negali tinkamai apšildyti savo būsto.
• Kreipkitės į namo administratorių arba bendriją. Jei pokalbis su kaimynais nedavė rezultatų, kreipkitės į namo administratorių arba bendriją. Jie gali padėti išspręsti šią problemą ir įpareigoti kaimynus laikytis nustatytų šildymo normų.
• Kreipkitės į savivaldybę. Jei namo administratorius ar bendrija negali padėti, kreipkitės į savivaldybę. Savivaldybės atstovai gali atlikti patikrinimą ir nustatyti, ar kaimynai pažeidžia teisės aktus.
• Kreipkitės į teismą. Jei visi kiti būdai nepadėjo, galite kreiptis į teismą. Teismas gali įpareigoti kaimynus šildyti savo butą ir atlyginti jums padarytus nuostolius.

Dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai

Itin dažna problema, su kuria susiduria daugiabučių gyventojai, yra bendros namo šildymo sistemos hidraulinis išbalansavimas. Taip nutinka tuomet, kai buto savininkas savavališkai ir netinkamai atlieka šildymo prietaisų keitimą į didesnius ar mažesnius, dalį jų demontuoja ar netgi įrengia papildomus, kurių neturėtų būti. Kiekviena tokia neteisėta intervencija į šildymo sistemą turi savo padarinius, dėl kurių dažniausiai nukenčia ne pats veikos darytojas, o likę daugiabučio gyventojai.

Saviveikla keičiant šildymo plotą papildomai kainuoja kaimynams. Kuo tokių savavališkų šildymo sistemos pakeitimų daugiabutyje daugiau, tuo ir finansiniai nuostoliai apmokant šildymo sąskaitas gyventojams bus didesni.

Sprendimo būdai:

Norint pakeisti radiatorius ar atlikti bet kokius kitus su pastato šildymo sistema susijusius remonto darbus bute, jo savininkas privalo kreiptis į pastato administratorių ir gauti tam skirtą leidimą. Parengus projektą, jį būtina suderinti su pastato administratoriumi. Tik gavus leidimus darbams bute atlikti, galima imtis projekte numatytų šildymo prietaisų demontavimo ir keitimo darbų. Jei aptinkami savavališki pokyčiai, gyventojas turi arba atstatyti pirminius projekto planus, arba savo darbus įteisinti ir mokėti daugiau.

Šildymo sistemos išbalansavimas

Nemažos dalies senos statybos daugiabučių šildymo sistemos tolygiai netiekia šilumos į butus ir dėl kitokių priežasčių - techninių nesklandumų, kuriuos lemia netinkama arba nepakankama šildymo sistemos priežiūra. Dalis pastato gali perkaisti, o kita dalis vėsti ir tuomet, kai nesureguliuotas šilumos punktas, nesuderinta šildymo ir karšto vandens sistema, kai neveikia balansiniai ventiliai, vamzdynas nebuvo laiku praplautas, todėl užako.

Sprendimo būdai:

Kreipkitės į namo administratorių, kad jis išsiaiškintų energijos vartojimo efektyvumą ir stebėtų, ar name nėra grobstymo, skaitiklių rodmenys deklaruojami tinkamai. Administratorius turi pasirūpinti, kad būtų sureguliuotas šilumos punktas, suderinta šildymo ir karšto vandens sistema, veiktų balansiniai ventiliai ir vamzdynas būtų laiku praplautas.

Buto palikimas nešildomo žiemą

Jei butas paliekamas nešildomas žiemą, tai turi įtakos ir kaimynams, ir visai statinio "sveikatai". Natūralu, kad jei nešildysite būsto, visos sienos, įskaitant ir kaimynų, iš jūsų pusės šals. Vadinasi kaimynams tai bus dar viena lauko siena. Peršalusio pastato sienos gali sutrūkti, sudrėkti, taip pridarydamos didelių galvosūkių ateityje.

Sprendimo būdai:

Rekomenduojama taupumo sumetimais išvažiuojant palikti bent 10 laipsnių šilumos. Jei yra internetas, galima sumontuoti WiFi termostatą, kurio pagalba galima kontroliuoti elektrinio katilo darbą ir palaikyti būste ne žemesnę nei pvz. +5C.

Už ką vis tiek teks mokėti, net užsukus radiatorių?

Esant centralizuotam šildymui butuose gali būti įrengti reguliuojami radiatoriai. Jei butuose nėra įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai, nepriklausomai nuo to, kiek kiekvienas gyventojas yra atsisukęs ar užsisukęs šildymą, visi butai už šilumą moka pagal buto plotą. Jei butuose yra atskiri šilumos apskaitos prietaisai, jie nustato, kiek konkrečiai kiekvienas butas suvartojo šilumos.

Jei gyventojas nenori šildyti buto, jis gali užsukti savo radiatorių, o jo šilumos apskaitos prietaisas fiksuos, kad jis šilumos nevartoja. Vis tik tuomet yra taikoma tolygaus šildymo sąlyga, pagal kurią nustatoma, jog, nepaisant to, kad radiatoriai buvo užsukti, butas sunaudojo tam tikrą šilumos kiekį iš kaimynų per sienas, lubas ir grindis. Yra formulės, skaičiavimai, nustatyti koeficientai, pagal kuriuos šildymą užsukusiam butui yra priskiriamas fiziškai jį pasiekęs šilumos kiekis, nes jį šildo kaimynai. Tada kitiems gyventojams už tą šilumos kiekį, kuris buvo priskaičiuotas nesišildančiam butui, mokėti nereikia.

Ką daryti, jei šildymas necentralizuotas?

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas atkreipė dėmesį, kad daugiabutyje nesant centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, kai kiekvienas butas turi savo atskirą šilumos įrenginį, galima laikyti, kad kiekvienas butas yra tarsi nuosavas namas šildymo atžvilgiu. O nuosaviems namams nėra taikomos jokios pareigos ar teisės, kokią temperatūrą gyventojai privalo palaikyti ir kiek šildyti.

Taigi, kai name nėra centralizuoto šildymo, tai jau yra paties gyventojo reikalas, ar jis šildo, ar nešildo - kiekvienas gyventojas yra pats už save. Pašnekovas pripažino, kad kaimynai gali jausti diskomfortą, jei kiti savo butų nešildo, kadangi šiluma iš šildomų butą per sienas eina ten, kur šalčiau, taigi besišildantiems gali tekti šildytis dar daugiau. Tačiau kažkokios apsaugos ir kažkokių reikalavimų nėra, kad galėtum ateiti pas tą nesišildantį kaimyną ir sakyti: atsuk šildymą, nes yra toks teisės aktas.

Karšto vandens apskaita ir normatyvai

Pažymėtina, jog karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, kuri leidžia karšto vandens tiekėjui tiesiogiai gauti tikslius duomenis apie kiekviename gyvenamojo namo bute ir (ar) kitoje patalpoje suvartotą karšto vandens kiekį, apskaitytą karšto vandens apskaitos prietaisu.

Tai leidžia išvengti situacijų, kai gyventojams netiksliai deklaruojant karšto vandens kiekį, visas daugiabučiame name suvartotas karšto vandens kiekis nesutampa su gyventojų deklaruotu ir/arba pagal normatyvus priskirtu karšto vandens kiekiu.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, jeigu butų (patalpų) savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, įgaliotą atstovą pagal pateiktą raštišką prašymą, šis atsisakymas įforminamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir toliau tokių butų (patalpų) savininkams priskirtinas apmokėti karšto vandens kiekis nustatomas pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26.

Vadovaujantis šia tvarka yra taikomas normatyvas atsižvelgiant į faktiškai būste gyvenančių asmenų skaičių (2,28 m3/žmogui per mėn. vienbučiuose ir daugiabučiuose namuose, 1,52 m3/žmogui per mėn. bendrabučiuose). Nepavykus jo nustatyti, skaičiuojama pagal deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų skaičių, nesant būste deklaruotų asmenų, skaičiuojama būstui/patalpai, pagal pastato tipą (4,56 m3/būstui per mėn. vienbučiuose ir daugiabučiuose namuose, 3,04 m3/būstui per mėn. bendrabučiuose).

Visi normatyviniai kiekiai nustatomi konkrečiu atveju pagal pastato tipą - vienbučiai/daugiabučiai namai ir bendrabučiai.

Taip, reikia. Nepranešus karšto vandens skaitiklio rodmenų daugiau nei tris mėnesius iš eilės, nuo ketvirto mėnesio, suvartotas karšto vandens kiekis už atsiskaitymo laikotarpį yra nustatomas pagal įtvirtintus normatyvus ir taikomas iki kol bus pradėtas deklaruoti karšto vandens suvartojimas. Ši nuostata netaikoma tiems vartotojams, kurie prieš išvykdami ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui apie tai raštu informavo karšto vandens tiekėją.

Karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

• 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Normatyvas skaičiuojamas iki karšto vandens skaitiklių rodmenų deklaravimo. Po 6 mėn. skaičiavimo, atsakingi darbuotojai atlieka kontrolinį rodmenų patikrinimą.

Vartotojui vėliau, po sutartyje nurodyto termino, pranešus karšto vandens skaitiklių rodmenis, suvartoto karšto vandens kiekis įvertinamas pagal skaitiklio rodmenis, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius iš eilės, atliekant skaičiavimus kitą, po atsiskaitymo laikotarpio, mėnesį.

Kai vartotojas praneša apie sugedusį karšto vandens tiekėjui, už suvartotą karštą vandenį per tą laikotarpį, kai karšto vandens apskaita veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio karšto vandens suvartojimo iki gedimo vidurkį. Jei neįmanoma nustatyti gedimo pradžios datos, taikomas pastarųjų 6 mėnesių laikotarpis. Gedimas pašalinamas ne vėliau kaip per 5 d. d.

Kiekvieną ne dėl vartotojo kaltės karšto vandens apskaitos prietaiso gedimo, pažeidimo ar dingimo atvejį karšto vandens tiekėjas ir vartotojas įformina dvišaliu aktu. Priskaitomas vienkartinis mokėjimas pagal priskaičiuotą karšto vandens suvartojimo vidurkį.

Nepranešus tiekėjui apie sugedusį karšto vandens skaitiklį, vartotojo suvartotas karšto vandens kiekis už perskaičiuojamą laikotarpį nustatomas pagal Vandens vartojimo normas - 92 l/parai 1 žmogui, dauginant iš laikotarpio trukmės.

Normatyvas taikomas nuo gedimo pradžios, jei neįmanoma nustatyti gedimo pradžios datos, taikomas pastarųjų 6 mėnesių laikotarpis, bet ne ilgesnis nei laikotarpis, praėjęs nuo paskutinio patikrinimo dienos.

Skaitiklio pažeidimais laikomas mechaninis skaitiklio korpuso pažeidimas, suskaldytas skaitiklio stiklas, siekiant sumažinti skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės priemonės skaitiklio sparnuotei stabdyti.

Karšto vandens skaitiklių metrologinė patikra galioja 6 metus, tuomet skaitiklį būtina pakeisti nauju. Kai skaitiklis keičiamas pagal metrologinės patikros tvarkaraštį, visi keitimo ir plombavimo darbai yra atliekami nemokamai.

Apie būtinybę keisti skaitiklį Jus informuos mūsų darbuotojai telefonu arba informaciniais pranešimais (el.

Šildymo sezono pradžia ir sąnaudos

Savivaldybės ankstyvą šildymą jungia tik savo valdomiems objektams, kaip darželiai, mokyklos. Verslo subjektai paprastai turi galimybę šildymą įsijungti ir atsiskaityti už suvartotą energiją individualiai, todėl priima sprendimus savo nuožiūra. O kaip su daugiabučių namų šildymo pradžia? Dalis žmonių ragina neskubėti, nes taip „sutaupytų“ pinigų dėl mažesnių šildymo sąskaitų. Ar tikrai? Ar pasiremiama skaičiais ar tai tik „jausmai“? Ar įvertinama pati gyvenimo kokybė?

Kadangi į kiekvieną pastatą patenkantį bendrą šilumos kiekį tiksliai išmatuoja šilumos skaitiklis, tai iš bendrojo kiekio išskaičiavus šiluminę energiją, sunaudotą karšto vandens ruošimui ir jo temperatūros palaikymui („gyvatuko“ mokestis) likusi šiluma priskiriama šildymo poreikiams - kai šildymo sistema įjungta ir joje cirkuliuoja tinklo vanduo. Šis šilumos kiekis kiekvienam pastate skirtingas, tačiau jo dydį labiausiai lemia išorės oro temperatūra.

Pavyzdžiui, esant lauke 18-20oC šilumos, šildymo sistema visiškai atvėsta ir energija šildymui nebenaudojama. Kiekvienas namas gali praktiškai pasitikrinti, kiek šilumos sunaudojo šildymui. Pavyzdžiui, koks buvo sąskaitos dydis praėjusių metų spalio mėnesį, padalinus šį dydį iš spalio mėnesio šildymo dienų skaičiaus galima tiksliau sužinoti vienos dienos šildymo išlaidas.

Teisiniu požiūriu sudarytos visos sąlygos pastato bendraturčiams priimti savarankišką sprendimą dėl šildymo sezono pradžios. Deja, šio sprendimo priėmimą turi organizuoti pastato valdytojas, o tai papildomas rūpestis, kurio dažnas administratorius ar bendrijos pirmininkas vengia. Tokioje situacijoje klausimą „šalti ar šildytis?“ turi kelti patys gyventojai. Jeigu pastato valdytojas nereaguoja į gyventojų prašymus - jį galima pakeisti.

Kitas klausimas - higienos sąlygos, kurias turėtų užtikrinti šildymo sistema ir palaikyti 20-22oC patalpose. Peršalimai, išlaidos vaistams, prarastas darbingumas - ar tai nekainuoja daugiau? Svarstant kada pradėti, deja, kol kas kolektyvinio šildymo sezoną, atsakingos įstaigos turėtų „nekankinti“ žmonių ir užtikrinti privalomas higienos sąlygas pagal teisės aktų reikalavimus.

Centralizuotai tiekiama šiluma visus metus cirkuliuoja iki kiekvieno pastato. Šildymo įjungimas techniškai galimas bet kuriuo metu, jeigu tik pastato valdytojas pasiruošęs įjungti šildymą, o gyventojai to nori.

Šilumos suvartojimas senos statybos daugiabučiuose (nešiltintuose) esant +7oC lauko temperatūrai:

tags: #sanitarine #sildymo #norma #daugiabuciuose