Šiame straipsnyje apžvelgsime Santaros reabilitacijos centro patalpų planą, įskaitant "Pušelės" istoriją, uždarymo priežastis, ateities planus ir Nacionalinio Vėžio Centro įsteigimą.
Valkininkų "Pušelė": Istorija ir Uždarymas
Valkininkų "Pušelė", beveik pusę amžiaus gydžiusi vaikus nuo tuberkuliozės, Santaros klinikų sprendimu buvo uždaryta dar 2017 m. gruodį. Geros būklės pastatas stovi nenaudojamas jau nuo 2017 m. galo. Apžvelgsime šio centro istoriją, uždarymo priežastis ir ateities planus.
Uždarymo Priežastys ir Savivaldybės Pastangos
"Pušelė" uždaryta atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas. Varėnos rajono savivaldybė bandė priešintis Valkininkų „Pušelės“ uždarymui, tačiau nesėkmingai. Savivaldybei patalpų išlaikymas atsieidavo apie 40 tūkst. eurų per metus. Anot Varėnos administracijos direktoriaus A., "buvo piktybiškai stengiamasi tą turtą iš Santariškių pusės niokoti".
Varėnos administracijos direktorius sako, kad tuo metu, kai pastatas stovėjo nenaudojamas, jis buvo išlaikomas už savivaldybės lėšas, o tai atsieidavo apie 37 tūkst. eurų per metus. „Turėjome palaikyti šildymą, buvo šiek tiek niokojamas turtas, todėl turėjome įrengti laikinas stebėjimo kameras. Visa tai kainavo apie 40 tūkst. eurų. Šį finansavimo laikotarpį išgyvenome 2 metus“, - sako A.
Renovuotos, geros būklės patalpos buvo visiškai apleistos, o Varėnos rajono savivaldybei jų išlaikymas kasmet kainuodavo apie 40 tūkst. eurų. Nors pastatų būklė atrodo puiki - aplinka apleista. Šalimais esantis miškas po truputį veržiasi į buvusios ligoninės kiemą, o norint pasivaikščioti po teritoriją tenka bristi per aukštą žolę.
Investicijų Paieškos ir Nuomos Konkursai
Siekdama pritraukti investuotojų į apleistą pastatą, savivaldybė suorganizavo 4 konkursus, tačiau norinčiųjų išsinuomoti pastatą neatsirado. Per penktą bandymą atsirado net 3 įmonės. Valkininkų „Pušelę“ jie išsinuomojo 40 metų už simbolinį 135 eurų per mėnesį mokestį ir 10 metų buvo atleisti nuo žemės mokesčio.
Tiesa, taip pat buvo įsipareigota per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo į patalpų renovaciją investuoti ne mažiau kaip 350 tūkst. eurų, o per šešerius - ne mažiau kaip 1,31 mln. eurų. Varėnos miesto savivaldybė sutartį su įmone pasirašė dar 2018 m. gruodį, tačiau 2019 metų sausį sutarties vykdymas buvo atidėtas. Beveik metus trukęs teismo procesas baigėsi 2019 m. spalio 10 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutarimą, kuriuo paliko galioti Kauno apygardos teismo 2019 m.
Tuo metu viešojoje erdvėje taip pat buvo keliami klausimai, kam dvejų valdiškų globos namų direktoriams prireikė įsteigti dar vienus globos namus. Tačiau pats A. Verbickas tikino, kad tokie kaltinimai - iš piršto laužti.
„Negali net kalbų jokių būti. Ir aš, ir meras neatėjome čia siekti postų, atėjome čia iš idėjos, palikę savo rimtas darbo vietas. Nieko panašaus net būti negalėjo, nes mes viską darome viešai ir jokių susitarimų nebuvo. Mums principai neleidžia to daryti, ką ir parodė teismai“, - sako A.
Ateities Planai: Senjorų Namai "Pušelė"
LRT.lt susisiekė su konkursą laimėjusios viešosios įstaigos senjorų namai „Pušelė“ vienu iš steigėjų P. Portalo pakalbintas kitas įstaigos senjorų namai „Pušelė“ steigėjas V. teigė: „Mes jau ten dirbame, yra ruošiamos, pritaikomos patalpos. (...) Vyksta projektavimo, derinimo su atitinkamomis institucijomis dėl licencijų darbai. Vyksta patalpų pritaikymas, statoma įranga. Manome, kad pirmieji gyventojai ten galėtų apsigyventi dar šiais metais. Labai atsargiai vertiname, bet tikimės, kad dar prieš Kalėdas. Tikrai šiais metais, bet ne vėliau“.
Jo teigimu, įgyvendinus pirmąjį darbų etapą, senjorų namuose galės apsigyventi apie 80 žmonių. Užbaigus projektą - apie 200 senjorų. V. teigimu, "patalpose bus įrengti senelių globos namai". Kur konkrečiai per ateinančius 2 metus bus investuoti 350 tūkst. eurų, V. nenorėjo dalytis ta informacija. "Pagrindinė investicija bus patalpoms pritaikyti, kadangi bus reikalingi liftai. Taip pat yra labai apleistos mokyklos patalpos, jos nebuvo renovuotos, lauko apšiltinimo darbai ten nedaryti. Ten yra apie 3 tūkst. kv. metrų, kuriuos reikės remontuoti".
Iš kokių lėšų bus vykdomi statybos darbai, kurių suma sieks daugiau nei 1,3 mln. eurų, V. Gricius atskleisti nepanoro. „Palikime tą klausimą ne žurnalistams. Tai nėra viešai svarstomas klausimas. Jūs turbūt ir pats nenorėtumėte gauti atsakymo. Suprantu, kad žmonės klausia, bet tegul jie domisi apgyvendinimo reikalais, o ne kaip, kas ir iš ko. Čia jau yra nesveikas smalsumas. Aišku, dalis bus skolintų pinigų, o didžioji dalis bus nuosavos lėšos“, - sako V.
Jis taip pat teigia nežinantis, kodėl antroje vietoje likusi įmonė apskundė konkurso rezultatus, ir tikina, kad jei ne teismo procesas - senelių namai jau būtų veikę metus. „Čia yra lietuviško gyvenimo peripetijos. Likę antri nenori susitaikyti su pralaimėjimo kartėliu. Jeigu ne jie, mes jau būtume visus metus dirbę, bet išėjo taip, kad daugiau nei metus sugaišome bylinėdamiesi“, - tikina V.
Apibendrinant, buvusio reabilitacijos centro "Pušelė" istorija yra kupina iššūkių ir pokyčių. Nuo tuberkuliozės gydymo iki uždarymo ir naujų investicijų pritraukimo, šis objektas išgyveno įvairius etapus. Tikimės, kad ateityje senjorų namai "Pušelė" sėkmingai įsikurs ir taps svarbia bendruomenės dalimi.
Etapai ir įvykiai "Pušelės" istorijoje:
| Etapas | Laikotarpis | Veikla/Įvykis |
|---|---|---|
| Reabilitacijos centras | Iki 2017 m. gruodžio | Vaikų gydymas nuo tuberkuliozės |
| Uždarymas | 2017 m. gruodis | Santaros klinikų sprendimas, Valstybės kontrolės rekomendacijos |
| Pastato išlaikymas | 2017 - 2019 m. | Savivaldybės išlaidos ~40 tūkst. eurų per metus |
| Investicijų paieškos | 2018 m. | Nuomos konkursai, sutartis su VšĮ senjorų namai "Pušelė" |
| Teisminiai ginčai | 2019 m. | Konkurso rezultatų skundas, teismo procesas |
| Senjorų namų įkūrimas | Nuo 2023 m. | Patalpų pritaikymas, planuojamas atidarymas |
Nacionalinio Vėžio Centro Įsteigimas
Nuo 2025 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo naujas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas - Nacionalinis vėžio centras. Nacionalinis vėžio centras įsteigtas sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas. Jame pacientų lauks paprastesnė ir patogesnė kelionė diagnozuojant ir gydant vėžį.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė prof. Jelena Čelutkienė džiaugiasi, kad jungtinės specialistų komandos patirtis, papildyta daugiaprofilinės universiteto ligoninės resursais, leis suteikti pacientams dar greitesnę ir visapusišką pagalbą diagnozuojant ir gydant onkologines ligas. „Vykdant bet kokį pokytį, svarbu prisiminti, dėl ko jis daromas.
Nacionalinio vėžio centro sukūrimas - tai ryžtingas įsipareigojimas mūsų šalies pacientams ir pažadas užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, grįstą naujausiais mokslo pasiekimais. Tai, ką darome šiandien konsoliduodami dviejų įstaigų pajėgumus, yra žingsniai tam, kad ateityje garantuotume geresnę ankstyvąją onkologinių ligų diagnostiką, integruotą gydymą, priežiūrą po jo, kad mūsų pacientams būtų užtikrinta tokia pagalba, kokią gauna kitų Vakarų valstybių - Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos - sergantieji onkologinėmis ligomis. Nacionalinis vėžio centras, siekdamas Visapusiško vėžio centro akreditacijos, privalės atitikti ypatingai aukštus tarptautinius reikalavimus ir įsitraukti į tarptautinio tinklo veiklą.
Tai bus neabejotinas garantas pacientams, kad jie sulauks efektyviausio, naujausiais mokslo bei technologijų pasiekimais grįsto gydymo bei priežiūros“, - pabrėžia Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Anot Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. „Konsolidavus abiejų įstaigų klinikines veiklas, resursus bei kompetencijas, bus užtikrinta daugiadalykė 24/7 pagalba visomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.
Pagerės onkologinėmis ligomis sergančių pacientų diagnostikos, gydymo ir priežiūros kokybė, padidės technologijų bei inovacijų prieinamumas pacientams, augs onkologijos srities mokslinės veiklos vystymo galimybės, apjungti abiejų, iki šiol buvusių atskirų, įstaigų mokslo veiklos rezultatai bus diegiami Nacionalinio vėžio centro klinikinėje veikloje. Įstaigų klinikinės veiklos sujungimas sukuria tvirtą ir tvarų pagrindą siekiant įgyvendinti svarbiausius tikslus- didinti onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kompleksinių integruotų paslaugų prieinamumą, mažinti eiles ir užtikrinti sklandų ir koordinuotą paciento kelią nuo diagnozės, gydymo iki ilgalaikės jo sveikatos stebėsenos“, - sako doc. dr. V.
„Nacionalinio vėžio centro įsteigimas atveria naujas galimybes onkologiniams pacientams. Vienas iš svarbių pokyčių - vienoda prieiga prie sveikatos duomenų visiems onkologiniams pacientams. Internetinė paciento kortelė taps prieinama visiems onkologiniams pacientams. Tai ne tik patogus technologinis sprendimas, bet ir svarbi psichologinė parama - pacientai jaučiasi labiau įsitraukę į gydymo procesą, mažėja jų nerimas dėl nežinomybės, didėja pasitikėjimas gydymu. Centro įkūrimas atveria platesnes galimybes pacientams dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir gauti pažangiausią gydymą.
Pacientams taps prieinami dar platesni diagnostikos metodai ir šiuolaikiniai onkogenetiniai tyrimai, užtikrinantys mokslu grįstą gydymo taktiką, o tai reikšmingas postūmis link personalizuoto gydymo, kuris leis pasiekti geresnių gydymo rezultatų ir palankesnės ligos prognozės. Sujungus informacines sistemas, pacientų registracija tiek radiologiniams tyrimams, tiek spinduliniam gydymui taps sklandesnė ir aiškesnė.
Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad pacientams, kurie iki šiol buvo gydomi Nacionaliniame vėžio institute, nuo sausio 1 d. niekas nepasikeitė: jie paslaugas ir toliau gauna tuo pačiu adresu (Santariškių g. 1), pas tuos pačius specialistus, paslaugoms registruojasi ta pačia tvarka tuo pačiu numeriu (+370 5 278 6711). Nuo šiol Nacionaliniame vėžio centre pacientų lauks geriau ir efektyviau organizuojama bei koordinuojama gydymo priežiūra: anksčiau Santaros klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas turėjo atskirus specialistus, dirbančius atskirose įstaigose. Įsteigus Nacionalinį vėžio centrą, abiejų įstaigų specialistai, apjungdami kompetencijas ir patirtį, galės dirbti vienoje komandoje.
Doc. „Nacionalinio vėžio instituto klinikinės dalies integracija su Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis - reikšmingas žingsnis stiprinant mokslinį bendradarbiavimą. Pokytis, be abejo, atveria naujas praktikos galimybes ir stiprina onkologijos klausimų integraciją į Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vykdomas mokslo veiklas - nuo medicinos iki visuomenės sveikatos ir slaugos.
Atsiranda galimybių mokslininkams glaudžiau bendradarbiauti, vykdyti tarpdisciplininius ir transliacinius tyrimus, siekiant kurti naujus sprendimus onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos srityse”, - apie mokslo svarbą kalba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Anot Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof. „Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre turime išvystytas onkogenetikos, pažangios terapijos, transplantacijų technologijas, pacientams sudarytos galimybės dalyvauti personalizuotos medicinos klinikiniuose tyrimuose, ankstyvo inovatyvių vaistų prieinamumo programose.
Sukūrus Nacionalinį vėžio centrą, iki šiol tik Santaros klinikose taikytos technologijos taps prieinamos visiems Nacionalinio vėžio centro onkologiniams pacientams. Ypač svarbu, kad pagerės bendradarbiavimas tarp gydytojų, naujausių onkologijos žinių sklaida, gerės medikų kompetencija, centre atsiras galimybė vykdyti vis daugiau inovatyvių personalizuotos medicinos, pažangios terapijos klinikinių tyrimų, spartinti inovacijų prieinamumą pacientams, kas užtikrins aukštą paslaugų kokybę ir geresnius gydymo rezultatus,“ - sako prof. L. Prof. Tomas Jovaiša, prof. Dalius Jatužis, prof.
tags: #santariskiu #reabilitacijos #centro #patalpu