Daugiabučių Renovacija: Nauda, Valstybės Parama ir Poveikis Jūsų Gyvenimui

Lietuvoje daugiabučių renovacija tampa vis aktualesnė, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti energijos sąnaudas ir tausoti aplinką. Daugiabučių atnaujinimas ne tik sumažina šildymo sąskaitas, bet ir padidina būsto vertę, pagerina komfortą bei prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime daugiabučių renovacijos naudą, valstybės paramą ir procesą.

Ar Renovacija Atsiperka?

Dažnai svarstant apie renovaciją vertinama, kiek atnaujinus daugiabutį sumažės šildymo sąskaitos, išlaidos avarijoms, remontams, padidės būsto vertė, tačiau naudų yra daug daugiau.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovė Nijolė Genovaitė Graužinytė pabrėžia, kad renovacijos atsipirkimą reikėtų vertinti plačiau nei vien finansine prasme. „Atnaujinus daugiabutį, gyventojai ima kitaip rūpintis bendru turtu, atsiranda bendruomeniškumo jausmas ir atsakomybė už aplinką. Sutvarkius šildymo sistemą, apšiltinus sienas, išnyksta problema, kai vienuose butuose per karšta, o kituose - vos 15 laipsnių. Šiluma tampa tolygi, o gyventojai pagaliau gali jaustis patogiai - be striukių ir megztinių žiemą. Tai tikrasis renovacijos rezultatas, kurį sunku išmatuoti pinigais: šiltesni, jaukesni namai, geresnė savijauta ir tvaresnis požiūris į savo gyvenamąją aplinką“, - pasakoja ji.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai paskaičiavo, kad renovuoto buto kaina iš karto šokteli 15-20 procentų. Be to, pastebima, kad naujo būsto besidairantys pirkėjai prioritetą teikia ne tik buto vidui, bet ir visai aplinkai - kiemui, šalia esantiems parkams, automobilių stovėjimo aikštelėms, mokykloms, darželiams, galimybėms naudotis viešuoju transportu ir pan.

Valstybės Parama Renovacijai

Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą. Anot N. G. Graužinytės, paramos sistema veikia dviem etapais. „Dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui. Šios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto. Kita dalis skiriama rangos darbams - tai pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidos“, - teigia projektų vadovė.

Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas. Butų savininkai, turintys teisę į kompensaciją už šildymo išlaidas, norėdami, kad valstybė kompensuotų jų išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.

Kas Lemia, Ar Valstybės Parama Bus Suteikta?

„Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą. Tokiu būdu valstybės parama užtikrina, kad rezultatas bus ilgalaikis, energiškai efektyvus ir naudingas tiek gyventojams, tiek aplinkai“, - sako N. Graužinytė.

Renovacijos Procesas: Nuo Ko Pradėti?

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Vladas Trakimavičius pabrėžia, kad renovacijos procesas prasideda nuo pačių gyventojų sprendimo.

„Pirmasis žingsnis - butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kuriame dauguma turi pritarti dalyvavimui daugiabučių atnaujinimo programoje. Vis dėlto prieš priimant tokį sprendimą būtina išsamiai susipažinti su renovacijos eiga, kvietimo sąlygomis, galimomis paramos priemonėmis ir reikalavimais. Visa svarbiausia informacija pateikiama tinklalapyje modernizuok.apva.lt, kur išdėstyti programos etapai ir finansavimo galimybės, renovacijos vadove būsto savininkui. Be to, patarimų galima kreiptis į renovacijos administratorius ar APVA specialistus, kurie padeda gyventojams pasiruošti ir tinkamai organizuoti visą procesą“, - teigia ekspertas.

Pasak Vlado Trakimavičiaus, renovacijos darbai prasideda nuo investicijų plano patvirtinimo, po kurio pasirašoma dvejų metų paramos sutartis. Vis dėlto, anot eksperto, praktikoje projektų įgyvendinimas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti ir ilgiau - iki trejų metų. Užbaigus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą, butų savininkams išmokama valstybės parama bei pateikiami mokėjimo grafikai.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Svarbu, kad atnaujinus daugiabutį būtų pasiekta ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų, lyginant su suvartota šilumine energija iki pastato atnaujinimo. Tačiau nuo kitų metų atsiranda reikalavimas jau pasiekti ne mažesnė kaip B pastato energinio naudingumo klasę.

Kitos Renovacijos Priemonės

„Pagal atnaujintą daugiabučių modernizavimo programą butų savininkai gali plėsti balkonus iki 1,3 metro gylio, o ten, kur jų iki šiol nebuvo - įsirengti visiškai naujus. Numatytos ir gamtą saugančios priemonės, pavyzdžiui, ant pastato galima įrengti dirbtines lizdavietes čiurliams bei kitiems paukščiams, taip išsaugant biologinę įvairovę. Be to, finansuojamos ir naujos priemonės - priedangų daugiabučių rūsiuose, elektromobilių įkrovimo stotelių bei dviračių saugyklų įrengimas“, - tvirtina V. Trakimavičius.

Renovacija ir Aplinkos Tausojimas

Atnaujinus pastatus sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu - ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekiai, kurie gali siekti šimtus tonų per metus. Kuo daugiau namų atnaujinama, tuo mažesnė tarša ir poveikis aplinkai. „Be to, tai tvari alternatyva naujai statybai - renovacija leidžia prikelti senus daugiabučius naujam gyvenimui, išvengiant didelės statybų metu susidarančios taršos. Tai ne tik energetiškai efektyvus, bet ir aplinkai draugiškas kelias į modernesnį, tvaresnį gyvenimą“, - teigia V. Trakimavičius.

Remiantis viešojoje erdvėje skelbiamais Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. energijos ir sudaro apie 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje. Vienas efektyviausių būdų kovoti su šių dujų išmetimu - didinti pastatų energinį efektyvumą.

Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės. Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.

APVA primena, kad padidėjęs renovuotinų daugiabučių energinis efektyvumas taip pat prisideda ir prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo ir švaresnės aplinkos kūrimo. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro maždaug 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų visoje Europos Sąjungoje. Šias emisijas galime sumažinti didindami daugiabučių energinį efektyvumą juos atnaujindami - skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų gyvenamųjų namų sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh - t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2.

Planuojate renovuoti daugiabutį ir norite dar labiau prisidėti prie aplinkos tausojimo? Įsirenkite alternatyvius energijos šaltinius - taip ne tik prisidėsite prie klimato kaitos stabdymo, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite pinigų, kuriuos skirtumėte šildymui.

Kaip Renovacija Prisideda Prie Aplinkos Tausojimo ir Klimato Kaitos Mažinimo?

Pavyzdžiui, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos.

Nustatyta, kad sename daugiabutyje šilumos nuostolių patiriama: 11 proc. per neapšiltintą stogą, 26 proc. per nesandarius langus, 38 proc. - per neapšiltintas namo išorines sienas.

Įgyvendinant Daugiabučių pastatų atnaujinimo programą kasmet ketinama renovuoti beveik 500 daugiabučių, o kartu sutaupyti po 100 GWh energijos. Pagal šią priemonę iki 2030 m.

Kasmet atliekamo atnaujintų daugiabučių energinio audito duomenimis, atnaujinus daugiabutį, vidutinis faktinis energijos sutaupymas 63 proc., kai kuriuose pastatuose - apie 70 proc. (daugiausiai 87 proc.).

Komfortas Po Renovacijos

Vilnius Tech Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas pažymi, kad renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra.

„Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun. Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos. Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos“, - sako D. Kalibatas.

Pastatų renovacijai naudojant efektyvius šilumos izoliacijos sprendimus, galima ne tik gerokai sumažinti energijos suvartojimą, kai dėl blogai apšiltintų sienų, stogų ir rūsių ji tiesiog išeina į lauką. Gera šilumos izoliacija užtikrina nuolatinę ir komfortišką 21-25 laipsnių patalpų temperatūrą ir šaltą žiemą, ir karštą vasarą.

„Prieš renovaciją dauguma gyventojų galvoja, kad atlikus darbus, name bus šilčiau, mokės mažesnes sąskaitas, o pastatas iš išorės atrodys gražiau. Be šių renovacijos naudų pamirštama įvertinti, kad tinkamai apšiltintuose namuose vidaus mikroklimatas daug geresnis negu, senuose, nemodernizuotuose pastatuose. Šiltinimui naudojant neorganines izoliacines medžiagas užtikrinamas ir tinkamas oro judėjimas, ir drėgmės pasišalinimas iš pastato, taip užkertamos sąlygos susidaryti pelėsiui. Tai ypač svarbu norint mėgautis tinkamu mikroklimatu ir pajusti teigiamą renovacijos pokytį“, - sako dr.

Renovacijos Įtaka Energiniam Efektyvumui ir Šildymo Sąskaitoms

Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės. Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.

APVA duomenimis renovuotose Kauno miesto savivaldybės daugiabučiuose faktiškai pasiektas skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas yra 62,3 proc., o išmetamo ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) kiekio sumažėjimas yra 72,9 t.

Kaip Modernizacija Pakeičia Buto Vertę?

Atnaujintas daugiabutis tampa patrauklesnis ir rinkoje, pažymi D. Kalibatas. „Palyginus du panašius pastatus - vieną renovuotą, kitą ne - modernizuoto namo butų vertė visada būna didesnė. Tai lemia ne tik nauja išvaizda, bet ir geresnės konstrukcijos: renovacijos metu jos sustiprinamos, sutvarkomos susidėvėjusios sienų siūlės, atnaujinamas fasadas, pašalinamos drėgmės ir kondensato problemos. Tokie sprendimai prailgina pastato tarnavimo laiką ir užtikrina, kad būstas išliks patogus, šiltas ir patikimas dar daugelį metų“, - teigia jis.

Atnaujinti daugiabučiai atrodo estetiškiau, padidėja turto vertė ir sumažėja poveikis gamtai.

Dažniausiai Užduodami Klausimai Apie Daugiabučių Renovaciją

Ar žinojote, kad Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių pastatyti dar iki 1993 m., todėl daugumos jų inžinerinės sistemos yra stipriai susidėvėjusios, o pastatus dažnai reikia atnaujinti? Pro senų namų langus bei sienas švilpauja vėjas, stogas praleidžia orą ir lietaus bei sniego vandenį, o senas šildymo sistemos punktas netolygiai paskirsto šilumą į pastato aukštus - problemų daug ir įvairių, o laikui bėgant jos pasireiškia vis dažniau.

„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų - parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ - atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai atsiranda antra, trečia ir taip - be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, - pasakoja APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Kiek Energijos Galima Sutaupyti?

Daugiabučio renovacija gali padėti sutaupyti 50-70 proc. pastato šildymui sunaudojamos energijos, priklausomai nuo investicijų į jo modernizavimą. Galutinį rezultatą taip pat lemia įvairūs veiksniai - kokia yra daugiabučio vidaus sistemų būklė, ar šilumos punktas automatizuotas ir pan. Kokius sutaupymus gali pasiekti kiekvienas daugiabutis, dar prieš renovaciją preliminariai apskaičiuoja specialistai, ruošiantys investicinį planą, atsižvelgdami į tai, kokias energinį efektyvumą didinančias priemones planuojama diegti.

Kaip Renovacija Pagerina Gyvenamąją Aplinką?

Nors renovacija daugeliui asocijuojasi su mažesnėmis sąskaitomis ir sutaupymais, ji taip pat padeda sukurti sveikesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką, taip padidindama ir nekilnojamojo turto vertę. Anot V. Vrubliausko, bet koks daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesnė, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą - rekuperatorius - užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų - tai ypač aktualu žiemą.

Ar Renovacija Padeda Išvengti Pelėsio?

APVA primena, kad nevėdinamose patalpose dažnai susikaupia didelė CO2 koncentracija, taip pat drėgmė, kurios pasekmė būna pelėsis - visi šie veiksniai didina sergamumą įvairiomis ligomis - alergijomis, astma ir kt. Taip pat svarbu žinoti, kad netinkamai vėdinamų patalpų oras gali būti kelis kartus labiau užterštas nei lauke.

Kaip Keičiasi Namo Veidas Po Renovacijos?

Daugiabučio modernizacijos metu atnaujinamos ne tik namo konstrukcijos ir gyvenimo sąlygos butuose tampa komfortiškesnės - taip pat visiškai pasikeičia namo, o dažnai ir visos jo aplinkos veidas. „Gyventojų gyvenimo kokybę itin pagerina būstas, kuriame netrupa sienos, vėjas nepučia pro kiaurus langus. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka - kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia - atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, - pasakoja V. Vrubliauskas.

Kauno Miesto Daugiabučių Renovacija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, Kauno miesto savivaldybėje yra renovuota tik 6,7 proc. daugiabučių tai yra 298 daugiabučiai iš galimų 4473, o Kauno miesto savivaldybė atsiduria 45-oje vietoje iš 60-ies Lietuvos savivaldybių.

2015-2022 metų APVA duomenimis, 2016 (61) ir 2017 (55) metais buvo renovuota daugiausiai daugiabučių, o 2018 metais įvyko staigus renovacijų sumažėjimas, renovuota buvo tik 8 daugiabučiai. 2021 metais buvo renovuoti tik 16, o 2022 metais tik 23 Kauno miesto savivaldybės daugiabučiai. Tokia situacija galimai susiklostė dėl nepakankamo gyventojų informavimo renovacijos nauda, taip pat per mažo daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojų įsitraukimo.

Atlikus renovaciją ne tik mažiausiai 50 proc. sumažėja šilumos sunaudojimas, bet ir pagerėja gyvenimo kokybė, nes renovacija padeda palaikyti komfortišką temperatūrą bute. Atsinaujinus sumažinamos priežiūros išlaidos 80 proc., užkertamas kelias vandentiekio avarijoms, stogo protėkiams, nelieka poreikio neplaninių darbų atlikimui.

APVA duomenimis renovuotose Kauno miesto savivaldybės daugiabučiuose faktiškai pasiektas skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas yra 62,3 proc., o išmetamo ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) kiekio sumažėjimas yra 72,9 t. Atnaujinti daugiabučiai atrodo estetiškiau, padidėja turto vertė ir sumažėja poveikis gamtai.

Kauno Miesto Daugiabučių Renovacija: Statistika

Apibendrinimas

Daugiabučių renovacija yra svarbus žingsnis siekiant energinio efektyvumo, komforto ir aplinkos tausojimo. Pasinaudojant valstybės parama ir įgyvendinant kompleksinius renovacijos projektus, galima ne tik sumažinti šildymo sąskaitas, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę bei padidinti būsto vertę. Svarbu atidžiai išnagrinėti renovacijos procesą ir pasirinkti tinkamas priemones, kad būtų pasiektas ilgalaikis ir naudingas rezultatas.

tags: #satiene #daugiabuciu #renovavimas