Saulės elektrinės įrengimo ant gyvenamojo pastato stogo reikalavimai Lietuvoje

Pastaraisiais metais saulės elektrinės mūsų šalyje populiarėjo žaibiškai. Netylant kalboms apie besikeičiančias elektros kainas, žmonės ieško būdų, kaip įdarbinti atsinaujinančios energijos išteklius. Vienas iš variantų - saulės elektrinės. Lietuvoje jas įsirengusių arba įsigijusių vartotojų skaičius jau pasiekė 130 tūkst., skelbia Energetikos ministerija. Dauguma - beveik 110 tūkst. - elektros energiją gaminančių vartotojų yra fiziniai asmenys.

Dažniausiai saulės elektrinės ant individualaus namo stogo įrengimo procedūra yra tipinė. Tačiau būna išimčių: namas priskirtas kultūros paveldui arba stovi saugomoje teritorijoje, taip pat dviem ar daugiau savininkų priklausantis statinys, daugiabutis pastatas. Visais šiais atvejais atsiranda papildomi saulės elektrinės įrengimo derinimai“, - sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Kaimynų sutikimas

Kartais saulės elektrinės įrengimui gali būti reikalingas kaimynų sutikimas - kai gyvenama name, kuris priklauso dviem ar keliems savininkams, bei gyvenant daugiabutyje. Tokiais atvejais, kai yra keli turto bendrasavininkai, saulės elektrinės įrengimui ant statinio stogo vieno bendrasavininko iniciatyva yra reikalingas kito bendrasavininko sutikimas. Šio dokumento reikalauja ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), skirianti paramą saulės elektrinių įsirengimui. Jei sutikimo nėra, saulės elektrinės įrengimas laikomas neteisėtu, tad ir parama negalės būti skirta“, - aiškina M. Kavaliauskas.

Yra atvejų, kad individualią saulės jėgainę ant pastato stogo įsirengia daugiabučio gyventojas. Eksperto teigimu, tokie sprendimai kol kas tik pavieniai, nes yra ilgai užtrunkantys ir sudėtingi. Kaip ir bet kokių statinių bendrose patalpose atveju, taip ir saulės elektrinės įrengimo ant daugiabučio stogo atveju tai daryti norintis namo gyventojas turi pirmiausia gauti daugumos namo gyventojų (51 proc.) pritarimą.

Be to, pats saulės elektrinės įrengimas tokiu atveju yra pakankamai komplikuotas. Ant stogo tvirtinamus jėgainės modulius reikia prijungti prie inverterio, o inverterį - prie Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) skaitiklio. Pastarieji daugiabučiuose namuose būna ir šalia buto, ir namo rūsyje ar apatiniame aukšte, todėl galime įsivaizduoti, kokio ilgio kabelis reikalingas, kad būtų sujungtos visos elektrinės dalys. Be to, reikia ieškoti tinkamų kabelių nutiesimo kelių, gręžti daugiabučio sienas, o dėl to įrengimo darbų apimtys stipriai išauga“, - tikina jis.

Pašnekovo teigimu, visa tai labai stipriai išaugina visą projekto kainą, tad dažniausiai gyventojai dėl komplikuotumo tokių projektų nevykdo. Kadangi Lietuvoje veikiantis atsinaujinančios energetikos modelis leidžia elektros energiją gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje, daugiabučių gyventojai labiau renkasi dalies saulės parko nuomą arba nutolusios saulės elektrinės turimame sklype įrengimą. Vartotojui toks variantas daug pigesnis, nei įsirenginėti saulės elektrinę ant daugiabučio stogo, o nauda tokia pati.

Kultūros paveldo objekto stogas

Reikiamais leidimais derėtų pasidomėti ir gyventojams, norintiems įsirengti individualias saulės jėgaines ant stogo miestų senamiesčiuose, saugomose teritorijose, nacionalinio ar regioninio parko teritorijoje. Jei nekilnojamojo turto objektas turi ypatingojo statinio ar kultūros paveldo objekto statusą arba yra saugomoje teritorijoje, saulės elektrinės statybą reikėtų derinti su Kultūros paveldo departamento (KPD) teritoriniu skyriumi pagal vietovę. Kiekvienas atvejis yra unikalus, o specialistai padės įvertinti galimybes ir rasti sprendimą.

„Elektrum Lietuva“ atstovas sako, kad tokie derinimai gali užtrukti iki pusmečio, be to, ne visada leidimas statyti saulės elektrinę bus gautas. Yra vietų, kur leidimas saulės elektrinei nebus suteiktas, tarkime, Vilniaus senamiestis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat reprezentacinės zonos: dvarai, dvaro parkai, įvažiavimas į rūmus, bažnyčių stogai. Pasitaiko atvejų, kai norima įrengti saulės elektrinę ant piliakalnio, to padaryti irgi negalima. Visgi jei vieta nutolusi nuo reprezentacinės zonos, pavyzdžiui, ūkinė dvaro ar rūmų dalis, galimybių įsirengti saulės elektrinę būtų“, - vardija pašnekovas.

KPD reikia pateikti projektą, kuriame turi būti nurodyta, kaip planuojama elektrinę įrengti, vizualizacijas, aprašą ir kokią įtaką saulės elektrinės statyba turės vertingajam objektui. Vienas iš pagrindinių reikalavimų - kad saulės elektrinė nekeistų objekto ar teritorijos išvaizdos, fasado, kad jos nesimatytų. Jei objekto stogas yra plokščias, stogo šlaitas nukreiptas į vidinį kiemą, elektrinė statoma toliau nuo vertingų aikščių ir gatvių, vidiniuose kiemuose, kur jos nesimato - galimybių gauti leidimą yra.

Kalbant apie saugomas teritorijas - nacionalinius ar regioninius parkus, Lietuvoje yra situacijų, kada ten yra įrengiamos saulės elektrinės. Pavyzdžiui, itin galingą elektrinę, siekiančią net 60 kW, ant stogo įsirengė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija tokioms elektrinės panaudojo administracinio pastato Plateliuose ir Plokštinės bazės stogus“, - vardija Mantas Kavaliauskas.

Šiuo metu galiojantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas draudžia įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose.

Galingumas

Papildomų leidimų tam tikrais atvejais gali reikėti ir jei pastatas, ant kurio stogo įrengiama saulės elektrinė, nėra nei kultūros paveldo objektas, nei stovi saugomoje teritorijoje, o tiesiog gyventojas norėtų įsirengti galingesnę nei 30 kW elektrinę. Didesnio galingumo elektrinei reikia leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinės prijungimo prie tinklų projekto, leidimo gaminti elektros energiją. Šiuos leidimus išduoda VERT, procesas gali trukti iki pusmečio ar ilgiau“, - sako „Elektrum Lietuva“ atstovas.

Jei išnagrinėjus visas galimybes paaiškėja, kad saulės elektrinės ant stogo įsirengti neįmanoma, to padaryti neleidžia ribojimai ar reikalavimai, pašnekovo teigimu, lieka dvi alternatyvos - nutolusio saulės parko dalis arba saulės elektrinė žemės nuosavybės teise priklausančiame sklype. Saulės parko atveju gyventojas turi sudaryti sutartį su savo pasirinkta bendrove, saulės parko savininke, kuri priskiria reikiamą elektrinės dalį gyventojo nurodytam objektui - namui ar butui.

Atsakymai į dažniausiai iškylančius klausimus

Tačiau, nepaisant didelio susidomėjimo saulės elektrinėmis, žmonėms vis dar kyla klausimų apie jų įsirengimą ir naudojimą. Štai 10 atsakymų į dažniausiai iškylančius klausimus:

1. Ar Lietuvoje pakanka saulės, kad saulės energija aprūpintų namus?

   Saulės šviesos Lietuvoje užtenka, kad žaliąja energija būtų aprūpinti kone visi šalies gyventojai. Kasmet gegužės-rugsėjo mėnesiais sugeneruojama didžioji dalis metinės energijos, tad ilgainiui per vasarą sukauptos saulės energijos užteks visai žiemai. Be to, saulėtasis laikotarpis Lietuvoje ilgėja - šių metų vasaris saulėtų valandų skaičiumi standartinę klimato normą viršijo 30 proc, rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

2. Kokios galios elektrinę rinktis?

   Kiekvienos šeimos elektros energijos suvartojimo poreikiai yra labai skirtingi, tad svarbu tinkamai įvertinti, kokios galios jėgainė būtų efektyviausia namams. Tam, kad būtų galima apskaičiuoti per visus metus suvartojamą elektros energijos kiekį, pakanka žinoti vos vieną formulę - mėnesinį suvartojamų kilovatvalandžių kiekį reikia padauginti iš 12. Tokiu atveju reikėtų rinktis 9,6 kW galios saulės elektrinę.

   Tiesa, vertinant planuojamos saulės elektrinės galią, reikėtų apgalvoti ir ateities planus. Jei svarstote įsirengti elektrinį šilumos siurblį ar įsigyti elektromobilį, kurį įkrauti galėtumėte namuose nuosavoje įkrovimo stotelėje, vertėtų iš karto apsvarstyti didesnės galios saulės elektrinę.

   Jei vis dėlto sudėtinga tiksliai apskaičiuoti, kiek per metus suvartojote elektros energijos, reikalingą saulės elektrinės galią padės išsiaiškinti „Saulės grąžos“ specialistų komanda.

3. Ar saulės elektrinė tilps ant nedidelio namo stogo?

   Jei saulės elektrinę planuojate įrengti ant šlaitinio pastato stogo, skaičiuojama, kad 1 kW reikia 6 m² stogo ploto. Tačiau, jei elektrinę ketinate statyti ant plokščio stogo arba ant žemės, reikės daugiau vietos - 1 kW turi tekti 10 m² ploto.

4. Ar galima įsirengti saulės elektrinę ant ūkinio pastato?

   Jei nei ant gyvenamojo namo stogo, nei ant žemės aplink namus nėra pakankamai vietos saulės elektrinei, ūkinio pastato stogas gali būti vienas iš sprendimų. Svarbiausia, kad ūkiniame pastate būtų užtikrintas sklandus interneto ryšys, kuris reikalingas saulės elektrinės veiklos stebėjimui. Jėgainės veikimą išmaniojoje programėlėje telefone ar kompiuteryje svarbu stebėti ne tik klientui, bet ir įmonei, įrengusiai elektrinę. Mat nuosekliai vertinant elektrinės darbą galima operatyviai reaguoti į atsiradusius trikdžius ar gedimus.

5. Ką daryti, jei niekur nėra vietos nuosavai saulės elektrinei įsirengti?

   Jei saulės elektrinei nepakanka vietos ant gyvenamojo namo ar ūkinio pastato stogo arba nėra galimybės statyti jos ant žemės, nereikėtų galvoti, kad žalios energijos vartoti nepavyks. Tiek fiziniai asmenys - nuosavų namų savininkai, kotedžų ar butų gyventojai - tiek juridiniai asmenys gali įsigyti saulės jėgainę iš nutolusio saulės elektrinių parko.

6. Kuo skiriasi saulės elektrinių parkas ir nutolusi saulės elektrinė?

   Saulės elektrinių parkas - tai tarsi viena elektrinė, kurios galią pasidalina savininkai. Norintieji vartoti saulės energiją, tačiau neturintys vietos įsirengti nuosavą saulės jėgainę, gali reikiamos galios elektrinę įsigyti iš bendro parko. Iš jo į skirtingose šalies vietose gyvenančių žalios energijos vartotojų namus atkeliauja saulės sugeneruojama elektros energija.

   Nutolusi saulės elektrinė - tai tik vienos šeimos jėgainė. Nuo saulės elektrinių parko ji skiriasi tuo, kad yra statoma geografiškai nutolusioje vietoje, tačiau jos ir būsto, į kurį tiekiama elektros energija, savininkas - tas pats žmogus. Pavyzdžiui, žmogus gali gyventi Klaipėdoje, tačiau jei jis turi žemės sklypą šalia Šiaulių, jis gali nutolusią saulės elektrinę įsirengti ne šalia namų, o už pusantro šimto kilometrų nuo jų esančiame plote.

7. Kaip prižiūrėti saulės elektrinę?

   Dažniausiai saulės elektrinėmis pasirūpina lietus, jas vis nuplaudamas. Tačiau turint saulės jėgainę ant namo arba šalia jo, reikėtų periodiškai patikrinti, ar ant saulės modulių nėra susikaupusio storo lapų, žiedadulkių ar purvo sluoksnio. Kiek dažniau pasižiūrėti, ar moduliai yra švarūs, patariama tiems, kurių jėgainės įrengtos ant plokščio namo stogo, kur nėra nuolydžio.

   Dėl pavasarį Lietuvą užklumpančios krušos ar stiprių vėjų nerimauti nereikėtų, nes saulės elektrinių moduliai yra pritaikyti įvairioms oro sąlygoms. Vis dėlto, pastebėjus akivaizdžius gedimus ar modulių deformacijas, svarbu nebandyti problemos išspręsti patiems, o kreiptis į specialistų komandą, kuris galės greitai rasti tikslius sprendimus.

8. Iš ko susideda saulės elektrinės kaina?

   Saulės elektrinę galite įsirengti patys arba įsigyti elektrinės komplektą su projektavimo ir montavimo darbais, finansavimui reikalingų dokumentų tvarkymu. Tačiau reikia atminti, kad atliekant darbus patiems, įsigyti vien modulius nepakanka. Jėgainės veikimui taip pat reikės įtampos keitiklio (inverterio), tvirtinimo konstrukcijų, pritaikytų pagal stogo dangą, nuolydį bei kryptį, ir kitų montavimui svarbių detalų.

9. Ar galima gauti paramą saulės elektrinės įsirengimui?

   Visi, teisingai užpildę Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramos saulės elektrinės įrengimui prašymą, gali susigrąžinti iki 30 proc. investicijų į žaliąją energiją. Paramos suma gali siekti net iki 2 550 eurų, nes už vieną kilovatą teikiama 255 eurų subsidija. Taigi, jeigu 10 kW saulės elektrinės kaina yra 5 300 eurų, su parama ji kainuos 2 570 eurų.

   Taip pat paramą gali gauti ir norintys padidinti jau turimos saulės elektrinės galią. Tuomet suteikiama parama yra 192 eurai už 1 kilovatą.

   Naujausia APVA parama saulės elektrinėms namams startavo 2025 m. vasario 25 d. Į paramą gali pretenduoti gyventojai, įsirengę naujas saulės elektrines arba padidinę esamų elektrinių įrengtąją galią ne anksčiau kaip nuo 2022 m. vasario 1 d. Taip pat nuo kovo 4 d. pradėta teikti parama ir gyventojams, įsigijusiems saulės elektrinę ar jos dalį iš nutolusio saulės elektrinių parko.

10. Kaip išsirinkti saulės elektrinės rangovą?

    Suskaičiavus ir palyginus visus saulės elektrinės įsigijimo variantus, svarbu išsirinkti rangovus, kurie įgyvendins sprendimą. Tam, kad pasirinkimas būtų paprastas, o apsisprendimo procesas neužsitęstų, svarbiausia atkreipti dėmesį į keletą kriterijų:

    • Rangovo patirtį ir įgyvendintus projektus.
    • Įmonės licencijas: rangovas privalo turėti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atestatą elektros įrenginių įrengimui. Pasitikrinti, ar įmonė turi reikiamus atestatus galima čia.
    • Tarptautinius sertifikatus, kurie patvirtina aukštą projektų valdymo kokybę ir įmonės požiūrį į aplinkosaugą bei darbo saugą.
    • Naudojamą įrangą: pasaulinių prekės ženklų atstovavimas Lietuvoje kelia pasitikėjimą rangovu ir jo atliekamu darbu.
    • Įrangos, produktų garantiją: saulės moduliai turėtų turėti ne mažiau nei 12 metų, inverteriai - ne mažiau 5 metų garantiją.

Tegul saulė sumažina Jūsų išlaidas elektrai!

Ir nors ant individualių namų stogų įrengti moduliai nebenustebina nieko, daugiabučių namų, ant kurių stogų ar jų balkonuose būtų sumontuotos saulės elektrinės - vienetai. Dažniau butuose gyvenantys žmonės renkasi įsigyti nutolusią saulės elektrinę. Vis tik nereikėtų atmesti ir galimybės modulius įsirengti ant savo gyvenamojo daugiabučio namo stogo ar balkone. Tik kaip tą padaryti?

Puiku, mat saulės elektrinių įrengimas mūsų šalyje yra remiamas valstybės. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kasmet kviečia pretenduoti į finansinę paramą, skirtą tvariems sprendimams. Vienas tokių - saulės elektrinė ant daugiabučio stogo. Kvietimas finansavimui skelbiamas tokiu pačiu būdu, kaip ir norintiems įsirengti nuosavas elektrines ant individualių namų stogų ar įsigyti elektrinę saulės parke.

Svarbu žinoti, kad saulės elektrinė ant daugiabučio namo stogo gali būti įrengiama skirtingiems tikslams. Pavyzdžiui, elektrinė gali būti skirta daugiabučio namo bendrų reikmių elektros energijos poreikiams dengti. Taip pat ji gali būti įrengta visų daugiabučio namo būtų arba dalies jų elektros energijos poreikiams dengti. Gyventojai, kurie nori įsirengti saulės elektrinę ant daugiabučio namo stogo tik savo butui turi nepamiršti gauti kaimynų leidimus. Norint įsirengti tokią elektriną būtina gauti bent pusės gyventojų pritarimus. Gavus šiuos leidimus galima įsirengti elektrinę ant daugiabučio namo stogo savo asmeniniam naudojimui.

Gyventojai turi žinoti, kad jie turėtų kreiptis į ESO dėl prijungimo sąlygų. Jei gyventojai nori įsirengti elektrinę bendriems poreikiams, tereikia susitarti su kaimynais. Ant stogo įrengta elektrinė tokiu atveju prijungiama į bendrų reikmių įvadą. Svarbu žinoti ir tai, kad vien gyventojų apsisprendimo bei gautų kaimynų leidimų elektrinei gali neužtekti.

Į APVA paramą saulės elektrinei gali pretenduoti tiek naujos statybos, tiek ir senos statybos, modernizuoti arba nemodernizuoti daugiabučiai namai. Šiuo metu įsirengti galima net mobilią - daugiabučio namo balkone telpančią saulės elektrinę. Tokia elektrinė yra kompaktiška, lengvai pajungiama ir gana galinga. Norint įsirengti tokią elektrinę nėra reikalingos jokios sutartys. Vis tik svarbu laisva forma apie naują įrenginį informuoti ESO, kurie nuotoliu atliks apskaitos prietaiso pakeitimus bei programavimo darbus. Pačiam gyventojui tereikia elektrinę įjungti į elektros lizdą ir tiek. Skaičiuojama, kad tokia mobili elektrinė gyventojams atsiperka per maždaug per 5 metus.

Lietuvos energetikos agentūra šių metų rugsėjo mėnesį paskelbė rekomendacijas dėl saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo ant daugiabučio namo stogo.

Saulės elektrinė ant stogo: privalumai ir trūkumai

Saulės energijos naudojimas Lietuvoje nuosekliai auga. Šiandien rinkoje siūloma daugybė techninių sprendimų, leidžiančių gaminti žaliąją energiją: nuo saulės parkų iki individualiai montuojamų modulių ant stogo. Tačiau ar visais atvejais tai yra tinkamiausias sprendimas? Kada verta rinktis modulių montavimą ant stogo, o kada geriau ieškoti kitų alternatyvų? Susipažinkime su jais išsamiau.

Privalumai:

• Ekonomiškumas: ekonomiškesnis sprendimas galingesnėms elektrinėms.
• Vertės didinimas: Padidina nekilnojamojo turto vertę.
• Pasirinkimas: Galimybė rinktis norimą įrangą.
• Pasitenkinimas: Asmeninis pasitenkinimas.

Trūkumai:

• Priklausomybė nuo stogo orientacijos: Stogo orientacija turi įtakos.
• Aplinkos veiksniai: Aplinkos veiksniai.

Kada saulės elektrinė ant stogo - tinkamas pasirinkimas?

Įvertinus pagrindinius saulės elektrinės ant stogo privalumus ir trūkumus, matyti, jog ši alternatyva dažnu atveju išties naudinga:

• Ant gyvenamojo ar kitos paskirties pastato stogo yra pakankamai laisvo ploto.
• Idealu, jei stogas orientuotas į pietus - tai užtikrina maksimalų energijos sugavimą.
• Stogo konstrukcija yra tvirta ir techniškai tvarkinga.
• Namų ūkio elektros poreikiai yra gana aukšti.
• Yra didelis momentinis elektros energijos suvartojimas.

Kada geriau pagalvoti apie kitas saulės elektrinės įrengimo alternatyvas?

• Kai pakanka mažos galios elektrinės.
• Jei elektros poreikis nedidelis ir užtenka mažiau nei 3 kW galios, ekonomiškesniu sprendimu dažnai tampa saulės parkas.

Ant kokio stogo gali būti įrengiama saulės elektrinė?

Saulės elektrinės gali būti montuojamos ant įvairių tipų stogų (šlaitinių ar plokščių).

Saulės elektrinė ant šlaitinio stogo

Į pietus nukreiptas šlaitinis stogas, kurio nuolydis siekia 30-40 laipsnių, laikomas idealiausiu variantu saulės modulių montavimui.

Saulės elektrinės ant plokščio stogo

Plokšti stogai vis dažniau sutinkami naujos statybos gyvenamuosiuose ir komerciniuose pastatuose. Nors jie natūraliai neturi nuolydžio, moduliai ant jų montuojami naudojant specialias konstrukcijas, kurios užtikrina reikiamą pasvyrimo kampą ir kryptį. Tuo pačiu principu kai kurie gyventojai renkasi ne tik stogo erdvę, bet ir alternatyvą - saulės elektrinę stoginę, kuri gali būti įrengiama virš automobilių stovėjimo vietos ar kiemo erdvės.

Kas lemia saulės elektrinės efektyvumą?

Renkantis, kur ir kaip įrengti saulės elektrinę, svarbu įvertinti ne tik stogo tipą, bet ir kitus veiksnius, kurie turi tiesioginę įtaką jos efektyvumui ir atsiperkamumui.

Stogo kryptis

Tinkamiausias sprendimas saulės modulių montavimui - į pietų pusę nukreiptas stogas. Svarbu paminėti, kad praktikoje teorija ne visada lemia galutinį sprendimą. Net esant ne visai idealioms sąlygoms, galima pritaikyti sprendimus, leidžiančius maksimaliai išnaudoti turimas galimybes.

Stogo danga

Saulės moduliai, pritaikius optimaliausius techninius sprendimus, gali būti montuojami ant įvairios (bitumas, metalas, čerpės, daugiasluoksnės plokštės ir kita) stogo dangos. Tiesa, šio projekto įgyvendinimui yra reikalingas pradinis biudžetas, tad klausimas, kiek kainuoja įsirengti saulės elektrinę ant stogo, aktualus dažnam.

tags: #saules #elektrine #gyvenamojo #pastato #stoge