Saulėtekio mokslo ir technologijų parkas įsikūręs prestižiniame Antakalnio rajone, greta didžiausių Vilniaus universitetų. Straipsnyje aptariama patalpų nuoma Saulėtekio slėnyje, kainos, bei Lietuvos mokslo slėnių istorija ir dabartinė situacija.
Patalpų Nuoma Saulėtekio Verslo Slėnyje
,,Saulėtekio verslo slėnis‘‘ išnuomojamos biuro patalpos. Šalia viešojo transporto stotelė. Netoliese kavinės, parduotuvės, degalinės. Šalia studentų miestelis, netgi 3 universitetai VGTU, VU, TUM. Patogus susisiekimas su visais mikrorajonais.
Galimos patalpų nuomos kainos ir plotai:
- PLOTAS, KAINA (10,90 EUR/kv.):
- 41,72 kv. m
- 65,89 kv. m
- 81,52 kv. m (2 vnt. patalpos po 81,52 kv. m)
- PLOTAS, KAINA (10,30 EUR/kv.):
- 129,27 kv. m
- 32,53 kv. m
- KAINA - 5 EUR/KV.
Nemokamas parkavimas požeminėje ir antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ,,Saulėtekio‘‘ verslo slėnio įmonių darbuotojams.
Kiti Pasiūlymai
- IMMOV. Efektyvi pagalba ir konsultacijos Jūsų NT klausimais
- CAPITAL - pirmaujanti nekilnojamo turto agentūra LietuvojeCAPITAL - tai nekilnojamo turto agentūra, vienijanti patyrusius ir savo darbą puikiai išmanančius brokerius.
Čia kiekvienas klientas sulaukia profesionalios pagalbos ieškant optimaliausio būsto pirkimo ar nuomos varianto. Nesvarbu, ar ieškote naujos statybos buto, jaukaus namo, kotedžo, sodybos, vasarnamio, garažo ar sklypo, CAPITAL brokeriai pasirūpins, kad paieškos būtų sklandžios, o sprendimas atitiktų tiek Jūsų poreikius, tiek finansines galimybes. Jei svarstote apie savo turto pardavimą, mūsų specialistai padės įvertinti objekto rinkos vertę, parengs patrauklų skelbimą, pasirūpins reklama įvairiuose kanaluose ir pritrauks potencialius pirkėjus, kad pardavimo procesas būtų greitas ir saugus.
Lietuvos Mokslo Slėnių Istorija ir Dabartis
Pats terminas „slėnis“ brėžia analogiją su žymiuoju JAV Silicio slėniu, simbolizuojančiu sėkmingą mokslo ir verslo bendradarbiavimą, iš kurio gimė daugybė privačių įmonių bei sėkmingų produktų. Lietuviškieji slėniai buvo inicijuoti prieš dešimtmetį, tai yra 2008 metais. Apsispręsta, kad mums reikia net penkių slėnių: „Santaros“ ir „Saulėtekio“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune bei „Jūrinio“ Klaipėdoje.
Nors nusamdyti užsienio ekspertai bandė įrodyti, kad mažai mūsų valstybei tiek akivaizdžiai per daug ir visiškai užtektų vieno ar dviejų, mes nusprendėme kitaip - reikia visų penkių, nesvarbu, kad jie dubliuos vienas kitą. Taip pat nuspręsta, kad ir lėšų jiems reikėtų nepagailėti, tad ir mostelta - net pusė milijardo eurų. Iš tikro šie slėniai turėjo sukurti proveržį, išplėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą Lietuvoje, netgi steigti žinioms imlias įmones, sukurti mokslo rezultatų komercializavimo, technologijų perdavimo, mokslo, studijų ir verslo sąveikos aplinką, na ir sudaryti sąlygas didinti Lietuvos mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Bet nieko panašaus neįvyko.
Tiesiog už minėtus milžiniškus pinigus buvo pristatyta daug tūkstančių kvadratinių metrų naujų pastatų ir jie prifarširuoti modernios įrangos. Taip universitetai ir mokslo institutai atnaujino savo infrastruktūrą, tikrai pagerino darbo sąlygas darbuotojams, bet dauguma kitų tikslų įgyvendinta nebuvo, o kai kurie slėniai išvirto į kažkokias keistas patalpų nuomos kontorėles. Tokios išvados aiškėja iš paskutinio Valstybės kontrolės tyrimo ir audito.
Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė patvirtina: „Iš tiesų auditas parodė, kad slėniuose įsteigtų Mokslo ir technologijų parkų, kurie turėjo pritraukti ir remti verslo įmones, taip pat komercinti mokslo ir studijų institucijų atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus, pagrindinė veikla - patalpų nuoma“.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas paaiškina: „Na, statyti naujus statinius už Europos Sąjungos lėšas tikrai lengviau nei užpildyti tuos pastatus turiniu. Lietuva visada tuo pasižymėjo ir mėgo statyti bet ką ir bet kur. Tai ir yra vadinamasis pinigų įsisavinimas“.
Gerai, kad neįvyko pats prasčiausias variantas ir pinigai nebuvo pavogti - pastatai juk stovi ir įranga supirkta, tačiau išmintingu ir efektyviu ES lėšų panaudojimu mokslo slėnių projektas net nekvepia, na ir kalbėti apie investuotų pinigų grąžą taip pat būtų nerimta ir net beviltiška, nes šios investicijos nė trupučio neatsipirks.
Regis, kad šie slėniai apskritai juda istorijos šiukšlyno link, nes jų valdymas sueižėjęs, jų veiklos stebėsena nebevykdoma nuo 2013 metų, o veiklos rezultatai apskritai niekada nebuvo apibendrinti ir pateikti visuomenei. Taigi, nors turime fantastiškus pastatus, nors juose sumontuota moderniausia mokslinė įranga, jos panaudojimas minimalus ir primityvus.
Kaip konstatuoja Valstybės kontrolė, audituotų atviros prieigos centrų vidutinė apkrova tėra 40 proc., o kai kuriais atviros prieigos centrais išorės vartotojai visiškai nesinaudojo, nors visur skelbta, jog tai viešoji infrastruktūra ir ja gali naudotis visi. Blogiausia, kad iki mokslo slėnių įrangos labai sunku prasibrauti studentams, kolegijų vadovai skundžiasi, kad ji neprieinama ir jų dėstytojams bei studentams, o verslininkai apskritai dažnai moja ranka ir atviros prieigos principu veikiančių laboratorijų įranga naudojasi ypač retai.
Kaip atrodo pažadai ir realybė, akivaizdžiai galima pamatyti iš keleto skaičių: tarkime, 2015 m. planuota 10 jungtinių mokslo ir verslo iniciatyvų, bet 2016 m. pabaigoje dar nebuvo net kvietimų teikti paraiškas; arba „Inoklaster Lt+“ buvo planuota pritraukti 57 mln. eurų privačių investicijų, bet vėliau suma pakeista į 13,64 mln. eurų; arba už 1,3 mln. eurų buvo sukurta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų identifikavimo ir administravimo sistema „E-mokslo vartai“, tačiau verslo ji nepritraukė.
| Rodiklis | Planuota | Faktinė |
|---|---|---|
| Jungtinės mokslo ir verslo iniciatyvos (2015 m.) | 10 | 0 (2016 m. pabaigoje) |
| „Inoklaster Lt+“ privačios investicijos | 57 mln. eurų | 13,64 mln. eurų |
Auditoriai signalizuoja, kad į mokslo ir technologijų parkus iki 2020 metų bus investuota beveik 700 milijonų eurų, nors ankstesnio finansavimo rezultatai pasiekti toli gražu ne tokie, kokie buvo planuoti. „Juk mums, visuomenei, buvo pažadėta, kad mokslo slėniai, mokslo ir technologijų parkai ne tik uždirbs lėšų sau išlaikyti ir įrangai atnaujinti, bet ir prisidės prie ekonomikos augimo, užsienio investicijų pritraukimo, taip pat padės pasikviesti užsienio mokslininkų ir susigrąžinti emigravusius mūsų profesorius. Deja“, - liūdnai konstatuoja L. Balėnaitė.
tags: #sauletekio #slenis #patalpu #nuoma