Savaime išaugęs jaunuolynas sklype: kaip tinkamai jį prižiūrėti ir pasinaudoti parama

Miško auginimo procesą reguliuoja valstybė. Miško savininkai įstatymu įpareigoti atlikti jaunuolynų ugdymo kirtimus, kurie labai svarbūs būsimam miškui. Tačiau kokie miškai laikomi jaunuolynais, kada ateina jų ugdymo laikas ir kodėl verta pasinaudoti parama jaunuolynams ugdyti? Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos klausimus.

Kas yra jaunuolynas ir kodėl jį reikia ugdyti?

Jaunuolynu laikomas jaunas miškas. Mišką reikia ugdyti, kai pasodintus ar savaime išaugusius medelius ima stelbti nepageidaujamų rūšių medžiai ar krūmai. Pagrindinis jaunuolynų ugdymas atliekamas iki 20 miško metų. Kirtimų metu šalinamos nepageidaujamos medžių rūšys, krūmai, stelbiantys ir užtamsinantys tikslines medžių rūšis.

Šiuo kirtimu siekiama suformuoti tikslinę medyno rūšinę sudėtį. Taip pat siekiama sudaryti kuo palankesnes augimo sąlygas tikslinėms medžių rūšims. Jei niekas jaunų medelių nestelbia, jie auga per daug tankiai, todėl būtinas retinimas, iškertant silpnesnius.

Profesionalūs miškininkai pabrėžia, jog visaverčio miško pradžia yra jaunuolynai, kuriuos būtina tinkamai prižiūrėti, kitaip tariant, ugdyti. Kirtavietėje pasodinus naują mišką, joje, be jaunų medelių, ima želti ir krūmų ar kita menkavertė augmenija. Tokie savaiminiai medeliai nėra perspektyvūs. Jeigu pasodintos eglaitės, pušaitės ir kiti medeliai užgožiami, negauna pakankamai šviesos, jie skursta.

Todėl, siekiant formuoti norimą medyną, jaunuolynus būtina retinti, paliekant tikslines medžių rūšis. Keičiantis medyno amžiui, keičiasi ir ugdymo kirtimų tikslas.

Parama jaunuolynų ugdymui

Norite auginti socialiniu ir ekonominiu požiūriu naudingą mišką ir planuojate savo valdoje ugdyti jaunuolynus? Miško savininkams, ypač turintiems didesnius nei hektaro jaunuolynų plotus, tikrai verta pasinaudoti šia parama.

Labai gerai, kad yra galimybė pasinaudoti parama jaunuolynų ugdymui, nes tai kompensuoja tam tikrą dalį išlaidų tuo metu, kai iš miško pajamų dar nebūna. Paraišką užpildyti gana nesudėtinga, tačiau, žinoma, reikia atidumo, įgudimo.

NMA duomenimis, per šių metų pavasarį vykusį kvietimą pasinaudoti parama pagal priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ buvo gautos 259 paraiškos. Jose prašoma daugiau kaip 768 tūkst. Eur. Kadangi kvietimui buvo skirta 4,2 mln. Eur paramos lėšų, tad prašoma suma mažesnė nei skirtoji ir visi pareiškėjai, kurių paraiškos atitiko reikalavimus, galėjo pasinaudoti parama.

Pagal dabartinius statistikos duomenis, priemonės „Jaunuolynų ugdymas“ patvirtinta paramos suma sudaro tik 12 proc. visų šiai priemonei per 2023-2027 m. laikotarpį numatytų lėšų. Tad miškų savininkai turi didelių galimybių pasinaudoti parama jaunuolynų ugdymui, svarbu būti aktyvesniems.

Paramos dydis ir tinkamos finansuoti išlaidos

Paramos dydis nustatomas pagal planuojamą ugdomo jaunuolyno plotą kiekvienam projektui atskirai. Parama skiriama taikant nustatyto dydžio fiksuotąjį vieneto įkainį už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą - 365 eurai.

Pagal nustatytas šios intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles maksimalus plotas, už kurį prašoma paramos, negali viršyti jaunuolyno ploto, nurodyto ugdymo reikalingumą pagrindžiančiuose dokumentuose. Be to, šis plotas negali būti didesnis už miško žemės plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre arba Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Atkreipiamas pareiškėjų dėmesys, kad jaunuolynų ugdymo darbai gali būti pradėti tik po paraiškos pateikimo ir turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo paramos skyrimo dienos. Jei paraiškos pateikimo metu jaunuolyno amžius yra 19 metų, visi darbai turi būti baigti iki tų metų gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad, atlikus numatytus darbus, reikia pateikti mokėjimo prašymą. Jis taip pat turi būti pateiktas per metus nuo paramos skyrimo dienos. Ar jaunuolynuose numatyti darbai atlikti tinkamai, tikrina Valstybinės miškų tarnybos specialistai.

Kas gali pretenduoti į paramą?

Priemonės „Jaunuolynų ugdymas“ galimi pareiškėjai:

  • Ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys;
  • Juridiniai asmenys (išskyrus asmenis, kuriems pavesta patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka, vykdyti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą (netaikoma savivaldybėms);
  • Savivaldybės.

Kada teikti paraiškas?

Kaip numatoma, paraiškas pagal priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus galima teikti nuo 2026 m. vasario 2 d.

Paraiška ir pridedami dokumentai gali būti teikiami naudojantis ŽŪM informacinės svetainės (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu arba pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir siunčiami el.

Miškininkystės paramos priemonės

Lėšos miškininkystei - pagal tris priemones Strateginiame plane per visą laikotarpį miškininkystės sričiai iš viso skirta per 32 mln. Eur: iš jų - priemonei „Jaunuolynų ugdymas“ - 6,05 mln. eurų, priemonėms „Miško veisimas ir atkūrimas“ - 7 mln. Eur, „Miško priežiūra ir apsauga“ - 11 mln. Eur. Parama „Natura 2000“ miškuose sudaro dar 8,24 mln. eurų. Visos minėtos paramos priemonės padeda savininkams puoselėti miškus.

O tinkamai ugdomi jaunuolynai prisideda prie miškų atnaujinimo, juose susikuria buveinės įvairioms gyvosios gamtos rūšims, dirvožemis apsaugomas nuo erozijos. Miškai padeda švelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos, be kita ko, mažinant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją.

Raimundo Nagelės patirtis

Rūpinasi savo miškais, padeda ir kitiems Rokiškio rajono pakraštyje, netoli sienos su kaimynine Latvija, Taručių kaime įsikūręs ir nuosavus šeimos miškus prižiūrintis Raimundas Nagelė sako, kad kasmet ugdymo darbus atlieka 10-15 hektarų jaunuolynuose. O tai, pasak vyro, tikrai nemaži plotai.

„Ūkininkaujame šeimos miškuose. Kirtimuose miškai atželdomi, o jaunuolynuose atliekami jų ugdymo darbai. Jauniems medeliams reikia erdvės. Iškirtus menkavertę augmeniją, miškas pradeda geriau augti. Formuojasi tikslinės rūšys. Jaunas miškas tampa našesnis, atsparesnis“, -pasakoja miško savininkas.

R. Nagelės šeima jau ne vieną kartą pasinaudojo priemonės „Jaunuolynų ugdymas“ teikiama parama. Teikė paraišką ir pernai, ir šiemet, taip pat planuoja teikti ir kitais metais, kai bus paskelbtas naujas kvietimas.

„Jaunuolynų ugdymas prasideda 7-erių metų miškuose, o prieš tai dar būna priežiūros darbai. Viską nuosekliai atliekame. Pasodintų medelių negalima keletą metų palikti likimo valiai ir nieko nedaryti. Tokiu atveju kai kurių tikslinių rūšių, pavyzdžiui, pušų, gali ir nebelikti, nes jas tiesiog užgožia kitos savaime želiančios rūšys“, - apie miško priežiūros specifiką pasakoja R. Nagelė.

Šeimos miškų augavietės labai įvairios - nuo sausų pušynų iki šlapių pelkinių lapuočių. Tad atkuriant miškus sodinti tenka įvairias medžių rūšis, pradedant spygliuočiais ir baigiant lapuočiais (beržais, juodalksniais).

„Vertiname tvarumą, todėl tam tikrose vietose siekiame formuoti natūraliai atsikuriantį savaiminį mišką. Ne visur tai pavyksta, kitose vietose reikia miškus atsodinti“, - teigia R. Nagelė, pagal išsilavinimą profesionalus miškininkas. Jis pasidžiaugia, kad miškininko profesiją įgijo ir vienas iš sūnų.

Kalbėdamas apie miškų priežiūrą pašnekovas priduria, kad, be kita ko, daug dėmesio tenka skirti ir spygliuočių apsaugai nuo miško žvėrių: jų yra daug, daro didelę žalą. Tad be ugdomųjų kirtimų, jaunuose miškuose atliekami ir kitokie priežiūros darbai.

„Yra darbų, kurių jaunuose miškuose tarsi nesimato. Kai gražus miškas auga, kitiems atrodo, kad jis toks atsirado savaime. Tačiau taip nėra. Rezultatų atneša tik profesionali priežiūra. Ugdymo darbus irgi reikia atlikti taip, kad jie atitiktų nustatytų medžių skaičiaus, tankumo normatyvus. Kai kuriuos jaunuolynus ugdome du kartus ir tai pasiteisina, nes antrąkart iškirstą augmeniją surenkame ir gaminame biokurą. Tai jau yra tvari nauda“, - patikina pašnekovas.

Profesionalus miškininkas R. Nagelė net ir kitiems miškų savininkams padeda atlikti jaunuolynų priežiūros darbus, nes turi subūręs nedidelę darbuotojų brigadą.

Jis ragina ir kitus miško savininkus skirti dėmesio jaunuolynams, jeigu norima, kad auginamas miškas taptų našus.

Privatūs miškai Lietuvoje

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, maždaug pusė visų šalies miškų yra privatūs miškai ir jie užima apie 924 tūkst. ha. Lietuvoje yra apie 255 tūkst. privačių miškų savininkų. Vidutiniškai vienam savininkui priklauso 3,4 ha miško.

Daugiau informacijos galite rasti nma.lt.

tags: #savaime #isauges #jaunuolynas #sklype