Daugiabučių namų bendrijų veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymais, o sprendimų priėmimas dažnai reikalauja gyventojų parašų rinkimo. Šiame straipsnyje aptarsime svarbius butų savininkų bendrijos (BSB) susirinkimų organizavimo ir protokolo pildymo aspektus Lietuvoje. Pateiksime pavyzdžių ir patarimų, kurie padės užtikrinti, kad susirinkimai būtų teisėti ir efektyvūs.
Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą. Tačiau galime pateikti bendrą informaciją ir patarimus, remiantis įstatymų nuostatomis ir praktika.
Bendrijos narių susirinkimo organizavimas yra esminis žingsnis siekiant priimti svarbius sprendimus dėl daugiabučio namo priežiūros ir valdymo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turėtų atrodyti butų savininkų parašų rinkimo lapas, atsižvelgiant į įvairias situacijas ir klausimus, susijusius su bendrijų veikla.
Daugiabučių namų savininkų bendrija - tai savarankiška gyventojų organizacija, skirta efektyvesniam pastato valdymui, bendrų interesų atstovavimui ir sprendimų priėmimui dėl namo priežiūros. Tinkamai veikianti bendrija gali padėti sumažinti išlaidas, užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę ir didesnę gyventojų kontrolę savo namų aplinkoje.
Tačiau bendrijos steigimas reikalauja kruopštaus pasirengimo ir teisinių žinių. Svarbu ne tik įvykdyti visus teisės aktų reikalavimus, bet ir užtikrinti, kad procesas būtų skaidrus ir suburtų gyventojų palaikymą. Tokiu būdu galima išvengti konfliktų ir sukurti tvirtą pagrindą sklandžiai bendrijos veiklai.
Bendrijos steigimas paprastai
Bendrijos steigimą gali inicijuoti bet kuris daugiabučio buto ar kitos patalpos savininkas arba jų grupė. Pirmasis žingsnis - suburti iniciatyvinę grupę, kuri imsis organizacinių veiksmų. Ši grupė atsakinga už bendrijos įstatų projekto parengimą, dokumentų ruošimą ir susirinkimo planavimą.
Steigiamojo susirinkimo organizavimas
Iniciatyvinė grupė turi užtikrinti, kad visi butų ir kitų patalpų savininkai būtų tinkamai informuoti apie steigiamąjį susirinkimą. Pranešime būtina nurodyti susirinkimo datą, laiką, vietą ir darbotvarkę. Taip pat privaloma informuoti esamą pastato administratorių apie numatomą susirinkimą.
Patarimas: Pasirūpinkite, kad pranešimai savininkams būtų pateikti raštu ir laiku, kad išvengtumėte procedūrinių klaidų.
Norėdami palengvinti steigiamojo susirinkimo organizavimą, galite pasinaudoti pavyzdinėmis formomis, kurias rasite čia.
Steigiamojo susirinkimo vedimas
Susirinkimo metu svarstomi ir priimami esminiai sprendimai:
- Bendrijos įstatų tvirtinimas.
- Valdymo organų (pvz., pirmininko, valdybos) rinkimai.
- Bendrijos buveinės adreso nustatymas.
Kad sprendimai būtų teisėti, susirinkime turi dalyvauti dauguma butų ir kitų patalpų savininkų arba jų įgaliotų atstovų. Sprendimai paprastai priimami balsų dauguma.
Dokumentų tvirtinimas ir registravimas
Po steigiamojo susirinkimo bendrijos įstatus turi patvirtinti notaras. Tuomet bendrija registruojama Juridinių asmenų registre. Reikalingi dokumentai:
- Patvirtinti įstatai.
- Steigiamojo susirinkimo protokolas.
- Valdymo organų narių sąrašas.
- Kiti dokumentai, jei to reikalauja teisės aktai.
Patarimas: Ruošiant dokumentus rekomenduojama naudotis specialistų pagalba arba pasikonsultuoti su patirtį turinčiomis įmonėmis. House Care gali padėti paruošti reikalingus dokumentus, sutvarkyti steigimo procedūras ir užtikrinti, kad visi formalumai būtų atlikti sklandžiai.
Norėdami parengti tinkamus bendrijos įstatus, galite pasinaudoti pavyzdiniais įstatų paketais, kuriuos rasite čia.
Bendrijos veiklos pradžia
Sėkmingai užregistravus bendriją, pradedama veikla:
- Perimama pastato techninė dokumentacija.
- Sudaromos sutartys su paslaugų teikėjais.
- Organizuojama bendro naudojimo objektų priežiūra.
Svarbu: Užtikrinkite, kad pirmieji darbai būtų vykdomi skaidriai ir atsižvelgiant į visų gyventojų poreikius. Tai sustiprins pasitikėjimą bendrijos valdymu.
Bendrijos Narių Sąrašas
Sudaryti, laiku atnaujinti ir pildyti bendrijos narių sąrašą yra bendrijos pirmininko pareiga.
Organizuojant bendrijos narių (BN) susirinkimą būtina turėti registruotojo bendrijos pirmininko parašu susirinkimo dieną patvirtintą bendrijos narių sąrašą, kurį reikia pridėti prie BN susirinkimo protokolo.
Problema gali tapti tai, ar gausite aktualų bendrijos narių sąrašą.
Jei bendrijos pirmininkas nevykdo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą ir nepateikia bendrijos narių sąrašo, galima arba gauti visų 100 proc. savininkų rašytinį patvirtinimą parašu, kad jis yra bendrijos narys arba nėra bendrijos narys ir taip sudaryti sąrašą.
Prie bendrijos narių susirinkimo (balsavimo raštu) protokolo reikia pridėti bendrijos narių sąrašą, kurį savo parašu patvirtina tą dieną įregistruotasis bendrijos pirmininkas.
Taigi, klausimas dėl bendrijos narių sąrašo yra aktualus. Kaip elgtis, jeigu garažų bendrija daugybę metų nedaro susirinkimų? Norėdami išsiaiškinti situaciją, bendrijos nariai sušaukia susirinkimą, bet nežino, ar jam užtenka kvorumo, nes nežino, kiek yra bendrijos narių, o pirmininkas nepasirodo susirinkime.
Esu išrinkta DNSB pirmininke. Per susirinkimą buvo priimtas sprendimas tvirtinti naujų įstatų redakciją. Susirinkimo metu nebuvo pateiktas bendrijos narių sąrašas. Paklausus buvusios pirmininkės, ar išvis yra toks sąrašas, ji pasakė, kad tokio sąrašo neturi ir, kad ji laikė BN senus gyventojus nuo bendrijos steigimo momento. Keli, jos 3 metų pirmininkavimo laikotarpiu, prašymai įstoti į bendriją yra.
Reikalavimas Surengti Susirinkimą
Jeigu susirinkimą šaukia bendrijos nariai, pirmiausiai jie turi įteikti reikalavimą raštiškai bendrijos pirmininkui.
Vadovaujantis Bendrijų įstatymo 11 str. 1 punktu, susirinkimą gali iškviesti 1/5 bendrijos narių, įteikus bendrijos pirmininkui reikalavimą raštiškai, kad jis per mėn. laiko organizuotų susirinkimą, jei to nepadaro 1/5 bendrijos narių patys organizuoja susirinkimą. Kaip turėtų atrodyti tas įteikiamas dokumentas pirmininkui, kuriuo reikalaujama surengti susirinkimą? Ar tame teikiamame rašte turi būti 1/5 bendrijos narių parašai su pavardėmis?
Dokumentą reikėtų aiškiai pavadinti: REIKALAVIMAS. Taip, dokumentą turėtų pasirašyti visi susirinkimo reikalaujantys bendrijos nariai.
Bendrijos valdyba ir bendrijos nariai nori sušaukti bendrijos visuotinį susirinkimą. Jie surinko reikalingus parašus, tačiau bendrijos pirmininkas prašymo nepriima ir liepia siųsti registruotu laišku. Žinoma, kad nuo prašymo dienos, pirmininkas per vieną mėnesį turi sušaukti susirinkimą. Nuo kada skaičiuoti prašymo įteikimą: ar nuo tos dienos, kai laiškas išsiųstas, ar nuo tos dienos, kai laišką pasiims bendrijos pirmininkas? Būna atvejų, kad pirmininkas laišką pasiima tik už dviejų ar trijų savaičių.
Pagal Bendrijos įstatymo 11 str. 1 dalį, bendrijos narių visuotinį susirinkimą gali sušaukti ir valdyba (be bendrijos narių). Valdyba sprendimą sušaukti susirinkimą gali priimti ir tuomet, jeigu, pavyzdžiui, vienas narys (bendrijos pirmininkas) tam ir nepritartų, tik svarbu, kad būtų įgyvendintos Bendrijų įstatymo 16 str.
Bendrijos pirmininkė sušaukė susirinkimą paskutinę termino dieną nuo reikalavimo įteikimo (pagal bendrijų įstatymą 11 str.). Tačiau į darbotvarkę neįtraukė klausimo iš įteikto reikalavimo dėl valdymo organų perrinkimo. Kaip turėtų elgtis bendrijos nariai? Ar užtenka (ar gali) pranešti pirmininkei apie netinkamą susirinkimo sušaukimą ir tada nariams jį organizuoti patiems, nes kaip minėjau, pirmininkė jį sušaukė paskutinę termino dieną?
Terminas sušaukti susirinkimą nebuvo pradelstas, susirinkimas buvo sušauktas, bet vis tiek norite terminą ginčyti, ar taip suprantame? Jeigu pirmininkas tik iš dalies neįvykdė reikalavimo, pavyzdžiui, neįtraukė esminio reikalavimo klausimo dėl valdymo organų, reikškia, jis formuoja ginčą.
Galbūt verta įteikti dar vieną reikalavimą (saugesnis sprendimas), o gal susirinkime visgi buvo priimti reikalingi sprendimai? Reikėtų labai išsamiai išnagrinėti situaciją.
Kvorumas ir Balsavimas
Organizuojamas bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Kiek bendrijos narių turi dalyvauti gyvai, kad susirinkimas būtų laikomas įvykusiu?
Visuotinis ataskaitinis bendrijos narių susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Jeigu bendrijos narys, pavyzdžiui, ilgam išvykęs, iš anksto pateikė savo nuomonę pareiškimo biuletenį, ar užsiskaitys tie patys neįvykusio susirinkimo išankstinės nuomonės pareiškimo biuleteniai pakartotiniame susirinkime, ar iš naujo reikės balsuoti jau pareiškusiems nuomonę bendrijos nariams?
Bendrijos narių visuotiniame susirinkime (arba bendrijos nariams balsuojant raštu) vienas bendrijos narys turi vieną balsą, nesvarbu, kiek į bendriją įtrauktų butų ar patalpų, ar pastatų jis valdo nuosavybės teise.
Balsavimo metu už aktualų klausimą pasisakė pvz 22, prieš 10, susilaikė 15 balso teisę turinčių narių. Ar tai teisėtas pritarimas aktualiam klausimui? Logiškai mąstant susilaikę asmenys neturi būti priskiriami nei prie už, nei prie prieš. Susirinkimas buvo pakartotinis, kvorumo nereikia. Jeigu kalbate apie garažų bendrijos narių pakartotinį susirinkimą, tai pagal Bendrijų įstatymo nuostatas Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (jeigu susirinkime dalyvavo 47, "už" balsavo 22, tai užtenka balsų) , išskyrus sprendimus dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos likvidavimo ar reorganizavimo.
DNSB steigimo metu priimtuose ir užregistruotuose įstatuose buvo nuostata, kad kiek patalpų su unikaliais numeriais turi savininkas, tiek balsų jis turi balsavimo metu. Ar šia nuostata galima remtis skaičiuojant balsus?
Jei keičiami įstatai, tai ar nėra taip, kad ir dalyvavę visuotiniame susirinkime asmenys tampa bendrijos nariais iš naujo kaip steigiant bendriją?
Bendrijos pirmininką renka, taip pat ir bendrijos įstatus tvirtina ne visi savininkai, o tik bendrijos nariai. Susirinkimo (balsavimo raštu) dieną būtina žinoti bendrijos narius, kad būtų galima žinoti kvorumą ir apskaičiuoti balsavusiųjų "už" dalį (skaičių).
Susirinkimo metu pirmininkas paprašė mokėti 100 eurų kas mėnesį, tai į protokolą kokią sumą rešyti, ar 170 neatskaičius mokesčių ar 100 eurų, atskaicius mokesčius? Patys su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių geriau neskaičiuokite, nes jie gali keistis.
Balsavimo Teisės Perleidimas
Butas priklauso mamai, mama bute negyvena, o gyvena sūnus, kitu atveju butas priklauso uošvienei, o gyvena marti. Kokius dokumentus turi pateikti bendrijai sūnus ir marti, kad galėtų dalyvauti bendrijos susirinkimuose su balsavimo teise? Ar užtenka balsavimo perleidimo sutarties, ar ne?
Jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta, kad balsavimo teisės perleidimo sutartis gali būti perleista, pavyzdžiui, tik kitam bendrijos nariui, tuomet sūnui ar marčiai jūsų nurodytu atveju užtenka pateikti laisvos rašytinės formos balsavimo teisės perleidimo sutartį.
Vienas savininkas gali būti vienu bendrijos nariu.
Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose).
Pranešimas Apie Susirinkimą
Bendrijos įstatuose įrašyta, kad apie bendrijos narių visuotinį susirinkimą pranešama viešu skelbimu ir papildomai pasirašytinai. Koks procentas bendrijos narių, priėmusių pranešimą pasirašytinai, yra pakankamas, kad susirinkimo šaukimas būtų teisėtas?
Jeigu įstatuose įrašyta, kad tokiais atvejais pranešimą reikia įteikti į rankas, reiškia, visiems (100 proc.) bendrijos nariams ir reikia įteikti į rankas. Dažniausiai įstatuose būna įrašyta keletas variantų: arba registruotu laišku, arba į rankas, arba į pašto dėžutes, gal jums verta pagalvoti apie tai.
Bendrijos valdyba ir bendrijos nariai nori sušaukti bendrijos visuotinį susirinkimą. Jie surinko reikalingus parašus, tačiau bendrijos pirmininkas prašymo nepriima ir liepia siųsti registruotu laišku. Žinoma, kad nuo prašymo dienos, pirmininkas per vieną mėnesį turi sušaukti susirinkimą. Nuo kada skaičiuoti prašymo įteikimą: ar nuo tos dienos, kai laiškas išsiųstas, ar nuo tos dienos, kai laišką pasiims bendrijos pirmininkas? Būna atvejų, kad pirmininkas laišką pasiima tik už dviejų ar trijų savaičių.
Pagal Bendrijos įstatymo 11 str. 1 dalį, bendrijos narių visuotinį susirinkimą gali sušaukti ir valdyba (be bendrijos narių). Valdyba sprendimą sušaukti susirinkimą gali priimti ir tuomet, jeigu, pavyzdžiui, vienas narys (bendrijos pirmininkas) tam ir nepritartų, tik svarbu, kad būtų įgyvendintos Bendrijų įstatymo 16 str.
Bendrijos Pirmininko ir Valdybos Rinkimai
Bendrijoje pirmininko ir valdybos narių kadencija pasibaigusi prieš kelis mėnesius, revizoriaus kadencija taip pat pasibaigusi. Visuotinį bendrijos narių susirinkimą šaukia ne mažiau kaip 1 /4 bendrijos narių.
Bendrijos narių parašų rinkimo metu (dėl teisės sušaukti visuotinį susirinkimą) bendrijos narių sąraše buvo 47 nariai. Per pasirengimo būsimam visuotiniam susirinkimui laikotarpį keli butų savininkai pateikė raštu prašymus įstoti į bendriją asmeniui (bendrijos nariui), kuris rengia būsimo visuotinio susirinkimo dokumentus. (Dalis pateikusių prašymus įstoti į bendriją yra kandidatai į valdybos narius, todėl privalo būti bendrijos nariais.)
Taigi narių skaičius padidėjo iki 56 - šiems asmenims buvo raštu (per pašto dėžutes, surašant aktą) įteikti pranešimai apie šaukiamą visuotinį susirinkimą, vyksiantį po 3 savaičių. Per tas 3 savaites atsirado dar 5 butų savininkai, kurie pateikė prašymus įstoti į bendriją ir nori balsuoti visuotiniame bendrijos narių susirinkime arba pateikti užpildytą ir pasirašytą išankstinės nuomonės pareiškimo biuletenį. Bendrijos narių skaičius išaugo iki 61.
Niekur nėra parašyta, kad valdybos nariai privalo būti bendrijos nariais (nebent jūsų bendrijos įstatuose yra tokia nuostata).
Mano kaip DNSB pirmininko, taip pat ir valdybos narių kadencija baigėsi, o dėl COVID-19 pravesti bendrijos narių visuotinį susirinkimą nėra galimybės. Ar galima nuotoliniu ar kitokiu budu organizuoti naujo pirmininko ir valdybos narių, taip pat laiptinių įgaliotinių, revizoriaus, ginčų komisijos rinkimus? Kaip tai organizuoti? Ar įregistruos VĮ Registrų centras?
Neturime informacijos, kad negalima šaukti bendrijos narių visuotinio susirinkimo dėl COVID-19. Bendrijos nevykdo renginių, pramogų organizavimo veiklos, bendrijos darbas turi būti vykdomas užtikrinant darbo organizavimo būtinąsias sąlygas.
Bendrijos nariai nori perrinkti (atšaukti) bendrijos pirmininką ir valdybos narius. Pirmininkė nesutinka organizuoti susirinkimo, teigdama, kad tai neteisėta, nes į skelbimą turi įrašyti kandidatus, tam kad bendrijos nariai (kurie negali dalyvauti susirinkime gyvai) galėtų balsuoti iš anksto.
Skelbiant bendrijos narių susirinkimo darbotvarkę siūlomus sprendimus galima nurodyti, galima ir nenurodyti (nebent jūsų bendrijos įstatuose tuo klausimu kas nors įsakmiai įrašyta, kuo abejotume). Siūlomą sprendimą privaloma argumentuoti susirinkimo metu.
Kiti Svarbūs Klausimai
Ar bendrijos narių susirinkime gali dalyvauti svetimas asmuo, t. y. ne bendrijos narys, ne sutuoktinis, ne šeimos narys, ne nuomininkas? Ateina kažkieno draugas ir susirinkimo metu pirmininkui uždavinėja klausimus apie vykdomą veiklą. Ar tai nepažeidžiamas BDAR, mano ir kt. narių, kurie dalyvauja susirinkime? Ar teisę turi dalyvauti svetimas asmuo bendrijos susirinkime?
Susirinkimo pirmininkas turėtų paklausti, kokiu pagrindu ir kokiu tikslu dalyvauja ne bendrijos narys ir ne savininkas. Bendrijos narių susirinkimas gali balsuoti už tai, kad būtų leista tam asmeniui dalyvauti arba gali balsuoti taip, kad jis turi pasišalinti (turėtų pasišalinti, jei to nepadarytų, galima būtų kviesti policiją, pareiškiant kaltinimą dėl trukdymo susirinkimui).
Ar visuotiname susirinkime priimtą klaidingą sprendimą gali visuotinas susirinkimas atšaukti, paskelbti negaliojančiu, sekančiame susirinkime? Aukščiausias organas bendrijoje - bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Jis gali priimti įvairius sprendimus, taip pat ir atšaukiančius, žinoma, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, žalos nedarymo, teisėtumo principais.
Koks kiekis bendrijos narų turi balsuoti naujos redakcijos įstatų priėmimui?
Pagal kompetenciją kai kuriuos sprendimus priima bendrijos nariai (bendrijos narių visuotiniame susirinkime, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 11 str., arba balsuodami raštu), o kai kuriuos - savininkai (savininkų susirinkime, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 12 str. ir Civilinio kodekso 4.85 str., arba savininkams balsuojant raštu).
Ką daugiabučio namo susirinkimo darbotvarkėje turėtų reikšti formuluotė „Kitų klausimų svarstymas“? Ar tai neturėtų būti klausymų, iškilusių susirinkimo metu, aptarimas? Ar namo administratorius gali po šia formuluote „dangstyti“ klausymus, kuriuos yra iš anksto numatęs svarstyti susirinkimo metu, tačiau vengia juos konkrečiai įvardinti prieš susirinkimą skelbiamoje darbotvarkėje?
Ne, darbotvarkės dalyje "Kiti klausimai" neturėtų būti slepiami svarbūs klausimai. Tai galėtų būti kažkokie papildomi nenumatyti klausimai, bet nelabai reikšmingi.
Parašų Rinkimo Lapo Pavyzdys
Atsižvelgiant į aptartus klausimus, parašų rinkimo lapas galėtų atrodyti taip:
| Eil. Nr. | Buto Nr. | Savininko Vardas | Savininko Pavardė | Parašas | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 1 | Jonas | Jonaitis | ||
| 2 | 2 | Petras | Petraitis | ||
| ... | ... | ... | ... | ... | ... |
Pagrindiniai teisės aktai ir konsultacijos
Bendrijų steigimą, veiklą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai, todėl svarbu juos gerai išmanyti prieš pradedant steigimo procesą. Pagrindiniai teisės aktai apima:
- Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymas: Šis įstatymas apibrėžia bendrijos steigimo, valdymo ir veiklos tvarką. Jis nurodo, kaip turi būti sudaryti įstatai, organizuojami susirinkimai ir renkami valdymo organai. Visa įstatymo redakcija pasiekiama Infolex svetainėje.
- Civilinis kodeksas: Civilinis kodeksas numato savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu.
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas: Šis įstatymas svarbus organizuojant bendrijos finansinę veiklą ir užtikrinant skaidrų apskaitos tvarkymą.
Išsamesnę informaciją apie teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučių namų savininkų bendrijas, rasite čia.
Kiek kainuoja bendrijos steigimas?
Bendrijos steigimo kaina priklauso nuo kelių veiksnių:
- Dokumentų tvirtinimo pas notarą mokesčiai.
- Juridinių asmenų registro įregistravimo mokestis.
- Galimos išlaidos konsultantams ar specialistams, jei kreipiatės pagalbos.
Vidutiniškai bendrijos steigimo procesas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo paslaugų poreikio.
Norint optimizuoti bendrijos steigimo išlaidas ir išvengti nereikalingų papildomų kaštų, verta pasinaudoti House Care paslaugomis, kurios padės sumažinti laiko sąnaudas ir išlaidų riziką.
Ar visiems daugiabučio gyventojams reikia sutikti steigti bendriją?
Ne, steigimui nereikia visų gyventojų sutikimo. Pagal įstatymą bendrijos steigimui užtenka daugumos butų ir kitų patalpų savininkų balsų steigiamajame susirinkime. Svarbu užtikrinti, kad visi gyventojai būtų tinkamai informuoti apie susirinkimą ir turėtų galimybę dalyvauti.
Kas atsitinka, jei dalis gyventojų nesutinka steigti bendrijos?
Gyventojai, kurie nesutinka su bendrijos steigimu, netenka teisės dalyvauti jos veikloje ir sprendimų priėmime, tačiau jie privalės prisidėti prie bendrų išlaidų (pvz., pastato priežiūros), kaip nustatyta teisės aktuose.
Kokius dokumentus reikia paruošti bendrijos steigimui?
Pagrindiniai dokumentai:
- Bendrijos įstatai.
- Steigiamojo susirinkimo protokolas.
- Valdymo organų narių sąrašas.
- Bendrijos buveinės adreso nustatymo dokumentai.
- Notaro patvirtinti įstatų dokumentai.
Kokie yra alternatyvūs daugiabučio valdymo būdai, jei bendrija nėra steigiama?
Jei bendrija nėra steigiama, daugiabučio valdymui gali būti pasirinkti kiti būdai:
- Pastato valdymą perima savivaldybės paskirtas administratorius.
- Paslaugas organizuoja jungtinės veiklos sutartimi susijungę gyventojai.
tags: #savininku #bendrijos #steigiamojo #susirinkimo #protokolas