Lietuvos Respublikos žemės fondą sudaro privati, valstybinė ir savivaldybių žemė.
Atsiradus galimybei įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, agrarininkai nesnaudžia - per sausį pateikta daugiau nei pusantro tūkstančio prašymų. NŽT duomenimis, šiuo metu išnuomotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas - 203 461 ha, iš kurio maždaug pusė (101 317 ha) sudaro plotai, siekiantys iki 3 ha, tai yra maksimalus leistinas įsigyti sklypo dydis.
Valstybinė žemė: kas tai?
LIETUVOS valstybinę žemę sudaro: valstybės išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė, valstybės paveldėta žemė, pagal sandorius valstybės nuosavybėn įgyta žemė, perduota neatlygintinai valstybės nuosavybėn savivaldybės teise priklausiusi žemė, žemė, kuri įstatymų nustatyta tvarka paimta visuomeniniams poreikiams.
Dar priklauso žemė, kuri kaip šeimininko neturintis turtas teismo sprendimu perduota valstybės nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka už teisės pažeidimus konfiskuota žemė, kita žemė, kuri buvo konfiskuota SSRS ir nėra įsigyta savivaldybių ar perduota privačion nuosavybėn.
Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta žemė. Ji naudojama:
- Valstybinės reikšmės keliams ir geležinkeliams.
- Pajūrio juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo.
- Valstybiniams rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms.
- Valstybinės reikšmės miškams ir parkams.
- Valstybinės reikšmės istoriniams, archeologiniams ir kultūriniams objektams.
- Valstybinės reikšmės vidaus ir teritoriniams vandenims.
- Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijai.
- Pasienio juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina pasienio juosta).
Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės savivaldybių ar privačion nuosavybėn įsigyti negalima.
Valstybinės žemės valdymas ir disponavimas
Kita valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudoti, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001), Žemės įstatymo (1994, nauja redakcija 2004) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai, valstybės turto privatizavimo institucijos, kiti įstatymų nustatyti subjektai bei Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas.
Sprendimus išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę - apskrities viršininkas. Sprendime turi būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos sutarties termino nustatymo motyvai.
Valstybinės žemės įsigijimo galimybės
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė, kad per pirmąjį šių metų mėnesį jau gavo 1 559 prašymus įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Tokia galimybė atsirado nuo sausio 1 d. įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms.
Žemdirbiai pagaliau galės įsigyti įsiterpusius ar šalia esančius valstybinės žemės gabalėlius, kurie keldavo visokių nepatogumų ir nerimo, kad kas nors ten gali įkelti koją.
Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama už rinkos vertę, pridedant 25 proc. Visgi žemdirbiai nepuola stačia galva pirkti valstybinės žemės, nes jos kaina nėra tokia patraukli - ji bus 25 proc. brangesnė nei kita parduodama rinkoje.
Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas akcentavo, kad žemės sklypų vertė nustatoma pagal masinį vertinimą, kurį atlieka VĮ Registrų centras, arba pagal individualų vertinimą, jei pirkėjas to pageidauja. Tokiu atveju už vertinimą turi sumokėti pats žemės pirkėjas.
Rokiškio r. ūkininkas Egidijus Medekša vienas pirmųjų pateikė prašymą pirkti valstybinę žemę. Jis ilgai nesvarstė, nes nori pagaliau sutvarkyti savo ūkį ir išvengti nepatogumų dėl dviejų nedidelių valstybinės žemės sklypelių, įsiterpusių tarp jo valdomos žemės.
Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos (VKŪS) pirmininkas Arvydas Šlivinskas pripažino, kad žmonės domisi valstybinės žemės įsigijimu, tačiau didelio anšlago nesijaučia. Jis ir pats turi apie ką pagalvoti, nes dirbamuose laukuose turi įsiterpusių valstybinės žemės gabalėlių.
LŪS vadovas Raimundas Juknevičius svarstė, kad žmonių, pateikusių prašymus pirkti valstybinę žemę, skaičius galbūt atrodo įspūdingai, bet tai nėra tiek daug, kaip galėtų būti. LŪS vadovas akcentavo, kad valstybinės žemės pardavimas pirmiausia yra naudingas pačiai valstybei, nes planuojama surinkti nemažai lėšų, ir tai būtų rimta injekcija į šalies saugumą.
Politikai pasielgė protingai, leidę žmonėms pirkti nedidelius valstybinės žemės sklypus. Tai tikrai teigiamas dalykas, kad galima tuos įsiterpėlius įsigyti, ir pagaliau išspręsti problemą. Manau, daug kas tuo pasinaudos, kad nebūtų vargo dėl mažų sklypelių. Aišku, kad ten, kur yra dideli žemės masyvai, prie kelių ar saugomų teritorijų, valstybinės žemės parduoti nereikia.
Valstybė nori parduoti apie pusę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto, kartu tikisi nemažų įplaukų į biudžetą - iki 1 mlrd. Eur.
Politinė valia tokia, kad didžioji už parduotą valstybinę žemę gautos sumos dalis - 80 proc. - teks Valstybės gynybos fondui, o kur kas menkesnę dalį - 20 proc. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas teigė, kad iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimų gauti beveik 1 mlrd. Eur - optimistinė prognozė.
Parlamentaras M. Skamarakas atkreipė dėmesį, kad iš parduotos valstybinės žemės naudą turėtų pajusti ir žemės ūkis bei kaimas, nes 20 proc. numatyta skirti žemės ūkio sektoriui - infrastruktūros projektams, modernizavimui, melioracijai.
Aplinkos ministerijos (AM) Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Aistė Semėnė aiškino, kaip numatyta panaudoti 20 proc. iš valstybinės žemės pardavimo gautų lėšų. Ši dalis bus paskirstoma taip: po 10 proc. bus pervedama NŽT ir Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC). „NŽT lėšos bus naudojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti apleistuose valstybinės žemės plotuose, žemės sklypų servitutams nustatyti, žemės ūkio paskirties žemėje teisėtai pastatytiems statiniams ir įrenginiams išpirkti.
Pagal įsigaliojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nebus galima įsigyti išsimokėtinai - ji turės būti perkama iš karto.
Štai pagrindiniai aspektai, susiję su valstybine ir savivaldybės žeme Lietuvoje. Ūkininkams svarbu žinoti savo galimybes ir atidžiai įvertinti ekonominę naudą prieš įsigyjant valstybinę žemę.
Štai kaip nusipirkti nuomojamą turtą kitoje valstijoje (pradedantiesiems)
tags: #savivaldybes #zeme #yra #valstybine #zeme