Šeimos turto padalijimas skyrybų atveju Lietuvoje

Pasitaiko atvejų, kada sutuoktiniai nebežino, kuris turtas yra jų bendras, o kuris jiems priklauso asmeniškai, dėl ko dažnai skiriantis kyla ginčų. Apie tai, kaip pasikeičia asmenų turto teisinis režimas susituokus, koks turtas skyrybų atveju pagal įstatymą laikomas asmeniniu vieno sutuoktinio turtu ir ar galima santuokos metu įgyti turto tik vienam iš sutuoktinių, atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Reda Rimkienė.

Svarbu pažymėti, kad bendrai gyvenantiems, tačiau santuokos nesudariusiems asmenims, ir sutuoktiniams taikomas skirtingas teisinis turto reglamentavimas.

Sutuoktinių turto teisinis režimas

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.

Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Asmeninė nuosavybė

Ar šeimoje žmona / vyras gali turėti turto tik savo vardu? Ar skyrybų atveju į šį turtą turės pretenzijų vienas sutuoktinių?

Skyrybų atveju asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas nėra dalinamas. Taigi iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o kitas sutuoktinis jokių teisių į šį turtą neturi. Išimtis taikoma turtui, esančiam šeimos būstu (šeimos gyvenamąja vieta), kadangi tokiu atveju atsiranda šeimos turto teisinis rėžimas.

Turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita).

Asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomi sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai (pavyzdžiui, rūbai); lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui (pavyzdžiui, įrankiai); lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ir kita.

Taip pat po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas gali būti laikomas kiekvieno sutuoktinio asmeniniu, kai sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį ir joje nusimatę, kad, pvz., sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis (pajamos) ir (ar) įsigytas kilnojamasis turtas (pavyzdžiui, automobilis), nekilnojamasis turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Vienas sutuoktinis gali įgyti turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo), asmeninės nuosavybės teise, jeigu turto įgijimo metu aiškiai išreiškia valią turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise ir yra kito sutuoktinio sutikimas.

Taigi, skaitytoja galėtų santuokoje įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, jeigu kitas sutuoktinis išreikštų rašytinį sutikimą, tokiu atveju sutuoktinis išreiškęs sutikimą prarastų teisę pretenduoti į įsigytą turtą.

Svarbu žinoti ir tai, kad jeigu vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas santuokos metu pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis (ar darbu), tokiu atveju sutuoktinis, kuris pagerino ir (ar) investavo asmenines lėšas į kito sutuoktinio turtą, turėtų teisę į piniginę kompensaciją už pagerinimus ar net prašyti pripažinti turtą bendru abiejų sutuoktinių.

Bendra jungtinė nuosavybė

Teisės aktuose nustatyta, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendraja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu.

Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis.

Po santuokos sudarymo sutuoktinių turtas įgyjamas bendrąja jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos, kitos pajamos ir įgyjamas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas tampa sutuoktinių bendrąja nuosavybe ir jiems abiems priklauso po lygiai.

Taigi, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties, taip pat jeigu gautos lėšos yra iš darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, toks turtas po santuokos sudarymo bus laikomas įgytas sutuoktinių bendrai ir priklausys jiems po lygiai.

Įvertinus skaitytojos išdėstytą situaciją, matyti, kad jos pajamos gautos iš darbo santykių, individualios veiklos, pagal įstatymo taikytiną sutuoktinių turto teisinį režimą būtų laikomos bendromis sutuoktinių pajamomis. Tai, kad gautos pajamos iš individualios veiklos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti ir tai, kad skaitytojos sutuoktinis į pajamas santuokos metu nepretendavo, savaime nereiškia, kad pajamos tapo vieno sutuoktinio (šiuo atveju skaitytojos) asmeninėmis lėšomis.

Apibendrinant, jeigu sutuoktiniai nėra susitarę dėl kitokio teisinio režimo, pagal įstatymą jų sutaupytos lėšos iš darbo užmokesčio ir / ar individualios veiklos pajamų būtų pripažįstamos bendromis ir todėl santuokos nutraukimo metu kaip ir kitas santuokoje įgytas turtas gali būti dalinamos.

Konkrečiu atveju, skaitytoja skyrybų metu galėtų pretenduoti į gyvenamojo namo ½ dalį, jeigu nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Tačiau yra atvejų, kuomet nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Asmeninė nuosavybė gali tapti bendru turtu, kai vienas iš sutuoktinių ženkliai pakelia kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės vertę. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu. “Pagerinimas iš esmės” - pavyzdžiui, kapitalinis buto remontas, o ne tik sienų perdažymas.

Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Tarkime, jei vyras perdažė žmonos butą, tai vyrui už tai gali būti priteista kompensacija, bet butas liks žmonai. Analogiškai daroma, ir jei vienas sutuoktinis įdėjo daugiau nuosavų pinigų perkant tą daiktą.

Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis. Tarkime, jei bendras vyro ir žmonos namas buvo rekonstruotas iš vien žmonos paveldėtų pinigų, tai žmonai gali būti priteista ne 50%, bet 75% tokio namo (tikslus procentas priklausys nuo indėlio).

Turto padalijimo būdai

Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios. Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu.

Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai. Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį kitam; arba butą paliekant vienam, o kitam išmokant pusės buto vertės dydžio kompensaciją.

Santuoką nutraukdami bendru sutarimu dėl turto padalijimo ir kitų klausimų sprendžiate patys, tad galite susitarti taip, kaip jums patogu. Atkreiptinas dėmesys, jog, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo.

Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė šiuo klausimu teismo nesaisto. Teisės aktai numato, kad turtas yra padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu jį galima taip padalyti.

Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.

Nukrypimas nuo lygių dalių principo

Įstatymuose yra įtvirtintos sąlygos, kada sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis.

Atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta.

Taip pat, lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.

Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikant šią išimtį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, todėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais.

Sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo lygių dalių principo:

• Nepilnamečių vaikų interesai
• Vieno sutuoktinio sveikatos būklė
• Vieno sutuoktinio turtinė padėtis
• Kitos svarbios aplinkybės

Finansinio turto ir skolų dalybos

Jeigu santuokos metu įsigijote obligacijų ar kitos rūšies vertybinių popierių, sukaupėte finansinę atsargą, pavyzdžiui, santaupas grynais - sutuoktiniams priklausančios turto dalys nustatomos šalių susitarimu arba teismo sprendimu.

Dažnai nusprendžiama, jog tam tikros rūšies sukauptas turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o kitos rūšies - kitam. Dalinant ne grynuosius pinigus, vienam iš sutuoktinių taip pat gali būti sumokama kompensacija, proporcinga kitam sutuoktiniui palikto finansinio turto daliai.

Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.

Kalbant apie bendrą turtą svarbu nepamiršti, kad sutuoktiniai kartu įgyja ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, todėl net ir vieno iš sutuoktinių parašu patvirtinti finansiniai įsipareigojimai, tokie kaip vartojimo kreditai ar lizingai, tampa abiejų sutuoktinių atsakomybe. Taigi skyrybų metu dalinamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos.

Vedybinės sutartys

Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi.

Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.

Skyrybų kaina

Skyrybų kainai reikšmės turi sutuoktinių turimo turto balansas ir sutuoktinių pozicijos dėl atitenkančio turto dalių. Kuo daugiau turto turi sutuoktiniai ir kuo sunkiau jie sutaria dėl dalybų, tuo ilgiau užtrunka skyrybų procesas, todėl skyrybų kaina padidėja.

Sutuoktinių turimo turto kiekis ypač didelę reikšmę skyrybų kainai turi ginčo atveju, kadangi teismui papildomai turi būti sumokamas žyminis mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo reikalaujamo priteisti turto vertės.

Būsto paskola skyrybų atveju

Santuokos nutraukimas, kai šeima turi įsipareigojimų bankui dėl būsto paskolos, yra sudėtingas procesas, keliantis daugybę klausimų. Skyrybose turint būsto paskolą visada kyla klausimų, kokiomis taisyklėmis turi būti padalinamas būstas ir kaip toliau vykdoma prievolė bankui.

Dažniausiai sutuoktiniai būna bendraskoliai, o įkeistas turtas - jų bendroji jungtinė nuosavybė. Svarbu suprasti, kad teismas ir bankas sprendžia skirtingus klausimus. Teismas, nutraukdamas santuoką, sprendžia dėl santuokinio turto padalijimo, įskaitant ir kam atiteks būstas, įgytas su paskola. Teismas gali priteisti būstą vienam iš sutuoktinių arba padalinti jį dalimis.

Sutuoktiniams, turintiems būsto paskolą, yra keletas galimų sprendimo variantų, kaip elgtis su turtu ir įsipareigojimais bankui:

• Vienas sutuoktinis perima būstą ir paskolą: vienas iš buvusių sutuoktinių tampa vieninteliu būsto savininku ir perima visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Tam būtinas banko sutikimas.
• Būstas parduodamas, atsiskaitoma su banku: sutuoktiniai parduoda įkeistą turtą, iš gautų lėšų padengia likusią paskolos dalį bankui, o likusią pinigų sumą (jei tokia lieka) pasidalina tarpusavyje.
• Paskola padengiama neparduodant būsto: jei sutuoktiniai turi pakankamai kitų lėšų, jie gali padengti visą likusią paskolos sumą bankui neparduodami būsto. Po to sprendžiama dėl būsto nuosavybės.
• Būstas lieka abiem per pusę, paskola mokama bendrai: tai dažniausiai pasirenkamas sprendimas, kai sutuoktiniai neranda kito sutarimo arba bankas neduoda sutikimo keisti paskolos sutarties sąlygų.
• Būstas lieka abiem per pusę, paskolą moka vienas iš sutuoktinių: šis variantas pasirenkamas retai. Nors turtas lieka abiejų nuosavybe, vienas iš sutuoktinių (dažniausiai tas, kuris lieka gyventi būste) įsipareigoja mokėti visą paskolą.

Tačiau net jei teismas paskiria būstą vienam sutuoktiniui, tai automatiškai nereiškia, kad paskolos įsipareigojimai taip pat pereina tik jam. Bankas nėra teismo proceso dalyvis turto dalybų klausimu ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo bankui nėra privalomas keičiant kredito sutarties šalis. Santuokos nutraukimas nėra pagrindas pasibaigti solidariai prievolei - sutuoktiniai lieka bendraskoliai.

Klaidų vengimas

Skyrybų procese turint būsto paskolą, pasitaiko klaidų, kurios gali sukelti papildomų problemų ateityje:

• Klaida: neinformuojamas bankas ir negaunamas jo sutikimas dėl prievolės modifikavimo.
• Klaida: sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodoma, kas po santuokos nutraukimo lieka atsakingas už paskolos mokėjimą arba nurodoma neaiškiai.
• Klaida: manoma, kad teismas automatiškai nuspręs dėl to, kam liks paskolos įsipareigojimai.

Vengiant šių klaidų, svarbu laiku kreiptis teisinės pagalbos.

Pavyzdys

Jonas ir Agnė santuokos metu įsigijo butą už 120 000 Eur, paėmę 100 000 Eur būsto paskolą ir tapę bendraskoliais. Likusi paskolos suma - 80 000 Eur. Jie nusprendžia skirtis.

Galimi sutarimo variantai:

• Jonas perima butą ir paskolą
• Butas parduodamas
• Butas lieka abiem, paskolą moka bendrai

Dokumentai reikalingi skyrybų procesui

Skyrybų procesui Lietuvoje reikalingi tam tikri dokumentai. Pagrindinis sąrašas:

• Galiojantys asmens tapatybės dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
• Santuokos liudijimas.
• Nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai.
• Kiti dokumentai, priklausomai nuo situacijos (pvz., sutuoktinių gyvenamosios vietos pažymos).

Svarbūs aspektai tvarkant dokumentus:

• Legalizavimas ar apostilavimas: Užsienio valstybėse išduoti oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille.
• Dokumentų vertimas: Visi užsienio kalba surašyti dokumentai turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Ar teismas gali priteisti būstą vienam, bet paskolą palikti abiem? Taip, teismas sprendžia dėl nuosavybės teisės į turtą.
• Ar galiu likti gyventi būste, jei paskola buvo abiejų vardu? Galite, jei taip susitariate su kitu sutuoktiniu ir/ar teismas nustato tokią naudojimosi tvarką arba jums priteisia būstą.
• Ar galima iš karto po skyrybų parduoti turtą? Taip, jei turtas yra jūsų asmeninė nuosavybė po padalijimo arba jei kitas bendraturtis sutinka.
• Kas moka paskolą, jei vienas išvyksta į užsienį? Tai priklauso nuo jūsų susitarimo ir kredito sutarties su banku. Jei prievolė solidari, bankas gali reikalauti mokėjimų iš bet kurio sutuoktinio, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos.
• Ką daryti, jei sutuoktinis nustoja mokėti įmokas? Jei prievolė yra solidari, kitas sutuoktinis turės padengti įmokas, kad būtų išvengta delspinigių ir galimo skolos išieškojimo.
• Ar galima pakeisti paskolos sutartį be kito sutuoktinio sutikimo? Ne, jei kitas sutuoktinis yra bendraskolis, jo sutikimas keisti esmines paskolos sutarties sąlygas yra būtinas, kaip ir banko sutikimas.
• Ką daryti, jei būstas buvo įsigytas su valstybės parama? Skyrybų atveju reikia atsižvelgti į paramos suteikimo sąlygas. Gali tekti grąžinti dalį paramos arba gauti papildomus institucijų sutikimus.

Kad išvengtumėte brangių klaidų - pasitarkite su teisininku ir aptarkite situaciją su banku dar prieš kreipdamiesi į teismą.

tags: #seimos #bustas #skyrybos