Šeimos turto pažyma: Kas tai ir kam ji reikalinga?

Šeimos turto sąvoka, nors ir skamba paprastai, gali sukelti nemažai klausimų ir netgi biurokratinių kliūčių. Kas tai yra šeimos turtas, kam jis reikalingas ir kaip jį įregistruoti? Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia šeimos turto sąvoka Lietuvoje, kodėl ji svarbi ir kokios problemos kyla nesusituokusiems asmenims, auginantiems vaikus.

Kas yra šeimos turtas?

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras aiškina, kad šeimos turto sąvoka gana siaurai apibrėžta Civiliniame kodekse. Anot V. Mizaro, ji ypatingą vaidmenį atlieka tuomet, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų.

„Taip numatyta nepilnamečių vaikų apsauga tam, kad vaikams būtų kiek įmanoma labiau užtikrinta teisė į būstą, į gyvenamąją patalpą, kad vaikai nebūtų išmesti į gatvę, jei būtų išieškojimai dėl skolinių įpareigojimų į tą gyvenamąją patalpą.

Tačiau ką reiškia šeimos turto sąvoka ir kodėl ji svarbi?

Šeimos turto svarba

Nutikus negandai, pavyzdžiui, praradus darbą, šeimos turto įregistravimo faktas apsaugos nepilnametį vaiką auginantį tėvą nuo kreditorių išieškojimo iš šio turto, jei sandoris nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams, aiškina M.

Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė situaciją apibūdina taip: tiek metų diskutuojame apie įvairias šeimos sąvokas ir kalbame apie tai, kad reikia stiprinti šeimą, tačiau neieškome būdų, kaip pašalinti tokias kliūtis.

Žingsniai, kaip pardavėjui patvirtinti automobilio perleidimą kitam asmeniui?

Šeimos turtas ir nesusituokę asmenys

Susituokusieji registruoti šeimos turtą gali paprastai, tačiau tuo atveju, jei nesi sudaręs santuokos ir augini vaikus, susiduri su biurokratiniais sunkumais. Su tokia situacija susidūrė visuomenininkė Karilė Levickaitė, kuri turi kreiptis į įvairias institucijas ir kovoti dėl to, dėl ko susituokusiems žmonėms sunkumų nekyla.

Notarui prireikus pateikti pažymą, K. Levickaitė sužinojo, kad jai priklausantis butas, kuriame gyvena kartu su vaikais, negali būti juridiškai registruotas kaip šeimos turtas, nes ji nėra ir nebuvo susituokusi.

Dėl tokio šeimos turto apibūdinimo K. Levickaitė turi kreiptis į teismą ir įvairias kitas institucijas, kad galėtų bankui įkeisti perkamą būstą.

Tokiu atveju tėvas arba motina neturi galimybės nekilnojamojo turto objektui įregistruoti šeimos turto režimo, aiškina V. Mizaras. Jis pažymi, kad situacija kiek kitokia, kai vaikų tėvai nesusituokę.

„Tai jau yra didelė problema. Mano manymu, tai tikrai bloga situacija, aš traktuočiau, kad taip pažeidžiamas lygiateisiškumo principas prieš įstatymą. Bent jau konstitucine teisine prasme visos šeimos turi apsaugą pagal Konstituciją, visos šeimos yra saugomos, turi būti paisoma visų šeimų lygiateisiškumo principo, nepriklausomai nuo turimo statuso“, - LRT.lt komentuoja V. Mizaras.

Institucinė diskriminacija

„Mes turėtume kalbėti apie tokius struktūrinės diskriminacijos atvejus, kai įstatymas, iš pažiūros neva sudarantis lygias galimybes visiems, iš tikrųjų jų neužtikrina. Žmogus kreipiasi ir jam reikalinga Registrų centro išduodama pažyma, kad turtas yra šeimos turtas, bet žmogus to negali padaryti, nes augina vaikus vienas“, - LRT.lt tvirtina B. Sabatauskaitė.

Žmogaus teisių centro direktorė pažymi - Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ir pagal Konstituciją šeima yra ne tik santuokoje esantys asmenys ir jų vaikai. Šeima gali būti nesusituokę vyras ir moteris, asmenys, auginantys vaikus ir įsivaikinę, ar nesusituokę vyras ir moteris su vaikais, vardija B.

„Praėjusių metų Konstitucinio Teismo nutarimas sako, kad šeima yra neutrali ir lyties požiūriu. Turime daugybę šeimos išraiškos būdų. Santuoka yra šeimos forma. (...) Bet remdamiesi vien ja mes negalime sudaryti apsunkinančių galimybių“, - pabrėžia B.

Su tokia nuomone sutinka ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. „Labai aiškiai pasimato, kad valstybės įmonės, šiuo atveju - Registrų centras, vadovaujasi Civilinio kodekso straipsniu pažodžiui, visiškai ignoruodamas susiklosčiusią teisinę praktiką. (...) Man atrodo, toks traktavimas yra diskriminacinio pobūdžio. Čia žmonės traktuojami skirtingai diskriminaciniais pagrindais, remiantis būtent šeiminiu statusu“, - LRT.lt sako T. V. Raskevičius.

Jis akcentuoja: „Čia ieškome teisinių kabliukų - ką Civilinis kodeksas sako, ką Lygių galimybių įstatymas sako... Man atrodo, kad yra labai aiškiai įtvirtintas diskriminacijos draudimas šalies Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad diskriminacijos pagrindų sąrašas Konstitucijoje nėra baigtinis. Man tiesiog labai apmaudu, kad valstybės institucijos čia nesivadovauja sveiko proto kriterijumi“.

Registrų centro pozicija

Anot M. Samkaus, Registrų centras savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir neturi teisės jų interpretuoti ar aiškinti plečiamai. Vis dėlto, sako M. Samkus, Registrų centras siūlys inicijuoti Nekilnojamojo turto registro nuostatų pakeitimą, siekiant numatyti, kad žyma apie nekilnojamojo turto priskyrimą būtų daroma turtui, priklausančiam ne tik sutuoktiniams, bet ir nesusituokusiems asmenims, auginantiems nepilnamečių vaikų.

Teisingumo ministerijos vertinimu, šioje situacijoje pirmiausia keltinas klausimas, ar kiekvienu atveju pasirenkamos tikrai tinkamos ir proporcingos nepilnamečių vaikų apsaugos priemonės. Ministerijos teigimu, būtent toks yra ir aprašomas atvejis.

„Tokio leidimo neturėtų būti reikalaujama tais atvejais, kai šeima jau turi vieną gyvenamąją patalpą ir siekia parduoti ar įkeisti kitą.

Lietuvos notarų rūmų prezidentas Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis sako, kad problema turi būti sprendžiama teikiant prioritetą nepilnamečių vaikų interesams.

Jis teigia: „Ir teisės doktrinoje, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nekilnojamasis daiktas gali būti šeimos turtu ir tais atvejais, kai jis priklauso asmeniui, kurio santuoka pasibaigusi, arba nesusituokusiam asmeniui, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai. Pabrėžtina, kad notarų praktika šiuo klausimu yra aiški, suprantama ir vienoda. Notarai, atskirais atvejais nurodydami kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti turtą, pirmiausia atsižvelgia į prioritetinę užduotį - apsaugoti nepilnamečių interesus“.

Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis komentuoja: „Paprasčiausias ir greičiausias būdas - atgaivinti anksčiau galiojusią Registrų centro praktiką. Kai bus aiški Registrų centro pozicija dėl šeimos turto statuso registravimo, kai dėl to kreipiasi nesusituokę ar išsituokę asmenys, auginantys nepilnamečių vaikų, Lietuvos notarų rūmai apibendrins notarų praktiką šiuo klausimu“.

Kaip gauti turto deklaracijos išrašą?

Gyventojai, pageidaujantys gauti Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašą ir/ar Metinės pajamų deklaracijos išrašą, taip pat gyventojai, pageidaujantys gauti Gyventojo (šeimos) turto deklaravimo pažymos FR0690 formą ir/ar Gyventojo pajamų deklaravimo pažymos FR0691 formą, su prašymu turi kreiptis į mokesčių administratorių.

Kreipimosi būdai

  • Prašymo forma: Prašymo išduoti pažymą apie turto ir/ar pajamų deklaravimą arba turto ir/ar pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus PRC909 forma.
  • Dokumentai, kuriuos reikia pateikti: Prašymas išduoti pažymą apie turto ir/ar pajamų deklaravimą arba turto ir/ar pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus (PRC909).
  • Paslaugos teikimo būdai: Prašymą galima pateikti tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu (būtina pasirašyti elektroniniu parašu). Dokumentus atsiimti galima tiesiogiai, paštu.

Paslaugos teikėjas: Apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

Pažymos gavimo terminas

Paslaugos suteikimo trukmė: 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymas

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių, įsigyjamų NT objektų, bendros mokestinės vertės. Masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje įvedus NT unikalų numerį.

Gyventojai neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį gali užsisakyti Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą vienam NT objektui arba (savininkui paprašius) visiems NT objektams esantiems viename registre.

Registrų centras per 7 darbo dienas parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė.

Kaip užsisakyti išrašą?

Į Registrų centrą dėl pažymos užsakymo galite kreiptis keliais būdais:

  • Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą, išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
  • El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą.

Energinio naudingumo sertifikatas

Energinio naudingumo sertifikatas yra būtinas dokumentas parduodant ar išnuomojant nekilnojamąjį turtą (NT). Net jei sandoris vyksta tarp šeimos narių, sandorio metu privaloma pateikti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą, kuriame nurodyta pastato energinio naudingumo klasė.

A.Kazickienė atkreipė dėmesį, kad parduodant ar išnuomojant pastatus ar jų dalis - butus ar kitos paskirties atskiras patalpas - būtina pirkėjui arba nuomininkui perduoti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Be to, skelbimuose apie parduodamą ar išnuomojamą turtą turi būti nurodomas sertifikate pateiktas energinio naudingumo rodiklis.

M.Nyderis akcentavo, kad parduodant NT privaloma pateikti energinio naudingumo sertifikatą (PENS). Šis dokumentas reikalingas tam, kad pirkėjas būtų informuotas apie būsimas išlaidas pastato išlaikymui.

„Šiuo metu ir bankai taiko skirtingas palūkanų normas, priklausančias nuo pastato energinio efektyvumo, todėl tai liečia ne tik pardavėją ar pirkėją, bet ir kreditorių“, - pabrėžė jis.

Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (FR0001)

Pateikimo terminas: Praėjusių ataskaitinių metų deklaracijos turi būti pateikiamos iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. (už 2025 metus iki 2026 m. gegužės 4 d.), išskyrus žemiau nurodytus atvejus.

Deklaracijų duomenys gali būti tikslinami 5 praėjusius kalendorinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kalendorinių metų, buvusių prieš tuos kalendorinius metus, kuriais deklaracija tikslinama.

Kas privalo deklaruoti turtą?

Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (GTDĮ) 2 ir 6 straipsnius turėtą turtą iki 2026 m. gegužės 4 d. deklaruoti privalo:

  1. akcinių bendrovių (įskaitant uždarąsias akcines bendroves), kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  2. antstoliai ir jų šeimų nariai;
  3. asociacijų, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimų nariai;
  4. gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai;
  5. Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos, ir jų šeimų nariai;
  6. ... (ir kiti asmenys, nurodyti įstatyme)

Deklaruoti turtą privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje.

Deklaracijos FR0001 priedai

Pateikti prie metinės turo deklaracijos (FR0001) pridėti priedai bei jų naudojimo paskirtis:

Deklaracijos FR0001 priedo pavadinimas Deklaracijos FR0001 priedo paskirtis
FR0001T priedas Šiame priede turi būti nurodomas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų pabaigoje turėtas nekilnojamasis turtas (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal LR teisės aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas.
FR0001V priedas Šiame priede turi būti deklaruojami tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų pabaigoje turėti vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, vekseliai ir pan.), pajai (dalis žemės ūkio, kooperatinėse bendrovėse, ūkinėse bendrijose, gyvenamojo namo statybos bendrijose) ir kiti dokumentai, kurie laikomi vertybiniais popieriais, kai vieno gyventojo turimų vertybinių popierių (įskaitant pajus ar dalis) bendra vertė yra didesnė nei 1 500 Eur.
FR0001L priedas Šiame priede gyventojas privalo deklaruoti visas didesnes nei 1 500 Eur lėšas, ataskaitinių metų pabaigoje turėtas tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių bankuose ir ne bankuose, įskaitant ataskaitinių metų pabaigoje te...

tags: #seimos #turto #pazyma