Kas yra turto vagystė: apžvalga ir teisiniai aspektai

Nusikalstamumas yra socialinis ir teisinis reiškinys, su kuriuo susiduria bet kuri valstybė. Siekiant visuomenės socialinės stabilizacijos, siekiama baudžiamosios ir bausmių politikos tobulinimo, tinkamai organizuojant nusikalstamumo prevenciją, vedamos užimtumo programos, vykdoma mokyklinė prevencija ir kt. Nepaisant visų dedamų pastangų, kol kas nepavyko užkirsti kelio nusikalstamumui ir jis vis auga arba yra stabiliai didelis.

Nuosavybės teisė žinoma jau nuo labai seniai. Nuosavybės teisė ginama ir dabar, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Taip pat Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje yra įtvirtintas teiginys, ginantis asmens nuosavybę. Kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais. Tačiau, kad ir kiek pastangų būtų dedama apsaugoti nuosavybę, turtinio nusikalstamumo mastai vis dar išlieka stulbinamai dideli.

Turto vagystės apibrėžimas ir teisiniai aspektai

Bendroji nusikalstamos veikos nuosavybei samprata įstatymuose nėra suformuluota. Mokslininkai, tyrinėjantys baudžiamąją teisę, dažniausiai pasisako tik apie atskiras nusikalstamas veikas nuosavybei rūšis, kurios sudaro bendrą turtinio nusikalstamumo sistemą. Taigi bendra turtinio nusikalstamumo samprata nėra išgryninama. Atskirus nusikaltimus nuosavybei panašumus ir skirtumus padeda suvokti tiesioginis bei rūšinis nusikalstamos veikos objektas - nuosavybė ir nuosavybės teisė, kuri anot LR CK yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Baudžiamajame kodekse turtinio nusikalstamumo veiksmai nurodoma kur kas daugiau. Autorių kolektyvas, išleidęs vadovėlį "Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis" teigia, kad baudžiamasis įstatymas leidžia suformuluoti nusikaltimus nuosavybei sampratą. Šiuo baudžiamuoju kodeksu, nusikaltimus nuosavybei galima apibūdinti ir kaip nusikalstamus veiksmus padarymą, numatytą BK XXVIII skyriuje. Svarbiausia, kad nusikalstama veika pažeidžia asmens (nukentėjusiojo) turtines teises arba kėsinasi į turtą.

Lietuvos teisės specialistų (V. Mikelėno, P. Žiaus, A. Taminsko) nuomone, nuosavybės teisė gali būti suprantama objektyviąja ir subjektyviąja prasme. Baudžiamieji įstatymai garantuoja vienodą nuosavybės teisinę apsaugą, ginama bet kokios formos nuosavybė, nepriklausomai nuo nuosavybės įvairumo, veikos kvalifikuojamos vienodai, atsižvelgiama tik į materialiosios vertės skirtumus. Pagal juos skiriama didelės vertės turtas ir mažos vertės turtas. LR BK numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės - kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Asmens teisė turėti nuosavybę nėra ribojama nei kiekio nei vertės požiūriu.

Turtinio nusikalstamumo objektas gali būti šalyje egzistuojanti visų formų ir rūšių nuosavybė: viešoji (valstybės ir savivaldybės), privati (fizinis ar juridinis asmens), mišrioji. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje ją būtina nustatyti, kadangi tai būtinas įrodinėjimo dalykas. Taip pat objektu gali būti ir nuosavybės ar kitos daiktinės, prievolinės ar kitokios kilmės turtinės teisės, turtiniai interesai. Kai kuriose turtinio pobūdžio nusikalstamose veikose objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir asmens sveikata ar veiksmo laisvė.

Turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos dalykas - svetimas turtas, priklausantis tam tikram asmeniui, valstybei ar savivaldybėms. Tai gali būti konkretūs daiktai, kuriems būdinga socialinis, ekonominis, fizinis ir teisinis požymių visuma. Baudžiamajame kodekse vartojama turto sąvoka yra platesnė už daikto sąvoką. Turto sąvokai priskiriama ir civilinėje apyvartoje esanti įvairios rūšies energija, dujos ir pan. Turtą sudaro materialūs ir nematerialūs objektai. Daiktai turi savo visuomeninę paskirtį, formą, teisinę priklausomybę bei materialaus įvertinimo piniginę išraišką. Turtas gali būti skirstomas pagal pobūdį į kilnojamus ir nekilnojamus. Turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos būtinas dalyko požymis - svetimumas. Atsakomybė už nusikalstamas veikas nuosavybei kyla tik tada, kai kaltininkui turtas nepriklauso. Svetimu paprastai laikomas toks turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai savininko valdomas.

Turtinio nusikalstamumo dalykas nėra dokumentai, intelektinės veiklos rezultatai, bagažiniai ir rūbiniai žetonai, daiktai išimti iš apyvartos ir kt. Taip pat nelaikoma turtinio nusikalstamumo dalyku ir narkotinės medžiagos, ginklai. Turtinis nusikalstamumas gali būti padaromas tiek veikimu tiek neveikimu. Dažniausiai padaroma aktyviais veiksmais, kuriais siekiama neteisėtai paimti, užvaldyti svetimą daiktą. Tačiau padaroma ir neveikimu, kuomet turtinė nauda gaunama apgaule, piktnaudžiaujant ar sunaikinant turtą dėl neatsargumo. Pasitaiko atvejų, kad tokios veikos daromos iš altruistinių paskatų, siekiant įsiteikti asmens poreikiams tenkinti.

Turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos subjektu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Svarbu tik paminėti, kad ne už visas turtines nusikalstamas veikas atsako juridiniai asmenys. Pavyzdžiui, už vagystę, plėšimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, turtinės žalos padarymą apgaule, turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą.

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia nei fizinio nei juridinio asmens sąvokų. Jas galime rasti LR civiliniame kodekse. Šiam subjektui skiriama visa LR CK antros knygos pirma dalis, kurioje apibrėžiamas asmens teisnumas ir veiksnumas, nuolatinė gyvenamoji vieta ir kt. Tačiau vieningos nuomonės nėra. Tikėtina, kad toks šių veikų mastas lemia vis didesnes diskusijas, siekiant kuo efektyvesnės turtinių teisių ir nuosavybės apsaugos.

Dažniausiai iš nusikalstamų veikų nuosavybei sistemos išskiriamos atskiros veikų grupės, kurių bruožai iš esmės yra skirtingi. Šiame baudžiamajame kodekse įvardintas nusikalstamas veikas nuosavybei galima skirstyti pagal daugelį požymių, kaip pavyzdžiui pagal kaltę, motyvą, veiklos pobūdį, subjektą ir panašiai. Egzistuoja nemažai šių nusikalstamų veikų klasifikacijų, kurias kiekvienas autorius skirsto savaip. Tačiau nepakankamas. Šiame skirstyme neatsižvelgiama į tokį svarbų dalyką kaip smurto naudojimas ar kėsinimasis jį panaudoti, norint pagrobti svetimą turtą. L.Gauchman ir S. išskiria veikas, kurios kėsinasi į nuosavybės teises.

Prie svetimo turto grobimo galima priskirti vagystes ir plėšimus. Veikas, kuriomis siekiama užvaldyti turtą ar juo naudotis, galima vadinti turto prievartavimu ar radinio pasisavinimu, o turto sunaikinimo ar sužalojimo veikos apima turto sunaikinimo ar sugadinimo veikas numatytas LR BK 188 straipsnyje. P. Matiaševskio turtinio nusikalstamumo sisteminimas nukreiptas į padarytų veikų sutaptis, kuomet panaudojamas fizinis smurtas, o kartu ir pasikėsinama į nuosavybę. Toks sisteminimas padeda išvengti kvalifikavimo klaidų. Pavyzdys - fizinio smurto panaudojimas ir daikto pagrobimas - plėšimas. P. O. Gana tiksliai turtinio nusikalstamumo veikas skirsto K. Jovaišas. Toks skirstymas tinkamas ir šiomis dienomis, kadangi neišskiriami jokie specialieji požymiai ar būdai. K. atsižvelgia. Kadangi daugėja pakartotinai nusikaltusių asmenų, svarbu išskirti ir pagal tai ar asmenys padaro nusikalstamą veiką pirmą kartą ar ne.

Pagal veikos pobūdį turtiniai nusikaltimai ir nusižengimai gali būti skirstomi į padarytus veikimu ir neveikimu. Juos dar galima išskirti į smurtinius ir nesmurtinius. Svarbus skirstymas pagal turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos dalyko vertę: nedidelės vertės ir didelės vertės. Šis skirstymas svarbus kvalifikuojant veiką, nes dažnai nulemia bausmės dydį.

Politiko A. Furso vagystės istorija

A. Furso biografijos faktai

• Kandidato į parlamentą anketoje nurodoma, kad jis yra įmonės Islandijoje vadovas, gimęs Baltarusijos mieste Polocke.
• Rinkimų anketoje A.Furs prisipažįsta buvęs nuteistas Panevėžio apylinkės teisme 2000-aisiais, kai jam buvo 19 metų.
• Kartu nurodo Baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio pavadinimą - 271 str. 3 d.
• Deklaracijoje A.Furs nurodo turintis 260 tūkst. eurų privalomo registruoti turto - tiek įvertintas namas Trakuose - ir per 80 tūkst. eurų santaupų.
• Jis taip pat turi pasiėmęs 46,5 tūkst. eurų paskolą.
• Vyras deklaravo pernai gavęs per 358 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjęs 43,7 tūkst. eurų mokesčių.

Artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvaus ir du teisti Panevėžio krašto kandidatai. Kandidato į parlamentą anketoje nurodoma, kad jis yra įmonės Islandijoje vadovas, gimęs Baltarusijos mieste Polocke. Rinkimų anketoje A.Furs prisipažįsta buvęs nuteistas Panevėžio apylinkės teisme 2000-aisiais, kai jam buvo 19 metų. Kartu nurodo Baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio pavadinimą - 271 str. 3 d. Tačiau kokia tai buvo vagystė, liko neaišku. Norint pakalbinti A.Furs prireikė pastangų.

Pasak pašnekovo, A.Furs registruotas Trakuose, kadangi Panevėžyje neturėjo nekilnojamojo turto. R.Žemaitaitis patikino, kad A.Furs yra grynas panevėžietis ir dabar turėtų būti Panevėžyje, tačiau nežinojo, kur yra apsistojęs. „Paauglystėje močiutė pagavo vagiant obuolius. A.Furs teigė pagal tautybę esantis baltarusis, nes toje šalyje gimė. Jis patikino, kad šiuo metu gyvena prieš keletą metų mirusių tėvų namuose Panevėžio rajone, Karsakiškio kaime.

Panevėžio archyve yra dokumentai apie A.Furs nuosprendį. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, tačiau teisiamieji nėra praeityje teisti ir nusikalto būdami nepilnamečiai. Vis dėlto grotų jaunieji nusikaltėliai išvengė. Jaunųjų vagišių taikiniu tapo netoli Karsakiškio, kitapus kelio, esančiame Startų kaime įsikūrusi sodų bendrija „Startai“. Antrame aukšte rastus sofą-lovą ir du fotelius paaugliai išmetė pro langą. Susikrovęs į rogutes A.Furs grobį parsivežė namo.

Kitą kartą sodo bendrijoje pašeimininkavę jaunuoliai iš kito namelio pavogė dviejų degiklių elektrinę viryklę. Šįsyk grobis atiteko antram paaugliui. Tai išsiaiškinę bandėme paklausti A.Furs, kodėl jis melavo apie vagystę - juk ne obuolius vogė. Vidurinio išsilavinimo jis taip ir negavo, specialybės taip pat. Sulaukęs pilnametystės jis išvykęs dirbti į Norvegiją, vėliau persikėlęs į Islandiją.

Deklaracijoje A.Furs nurodo turintis 260 tūkst. eurų privalomo registruoti turto - tiek įvertintas namas Trakuose - ir per 80 tūkst. eurų santaupų. Jis taip pat turi pasiėmęs 46,5 tūkst. eurų paskolą. Vyras deklaravo pernai gavęs per 358 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjęs 43,7 tūkst. eurų mokesčių. Kieme sutiktas vyras teigė, kad Karsakiškyje tai paskutinis kolūkio laikais pastatytas namas. Jis yra dviejų butų, turinčių atskirus įėjimus priešingose namo pusėse. Keli kalbinti karsakiškiečiai sakė šiomis dienomis matę A.Furs su šunimi stovintį prie kaimo parduotuvės ir su visais besisveikinantį.

Karsakiškio seniūnė Rima Jaškūnienė teigė, kad A.Furs nepažįsta, matė jį tik vieną kartą, kai į seniūniją buvo atėjęs gauti leidimo palaidoti motiną. A.Furs nebuvo malonu prisiminti bylą. Šis namas, kurio dalį dar sovietmečiu gavo A.Furs tėvai, dabar irgi padalytas į dvi dalis. Gyventojai teigė matantys iš Islandijos kartais grįžtantį vyrą.

tags: #seimos #turto #vagyste