Šiame straipsnyje remiamasi žmonių atsiminimais, užrašytais prieš 10-20 metų. Magnetofono juostos buvo pataisytos, tad žmonių atsiminimai pateikiami beveik netaisyti. Kita sudarytojo pastaba ar data įterpiama laužtiniuose skliaustuose. Straipsnis iliustruotas gautomis nuotraukomis.
Čia pateikiami pasakotojai iš Tauragnų, Daugailių ar Užpalių apylinkių, dažnai prisimenantys močiutę, kaimyną ar tolimą giminaitį. Taip pat minimi asmenys iš Saldutiškio apylinkių.
Deja, ne visi pasakotojai sulaukė spausdinto savo žodžio. Tarp jų: Povilas Gasiūnas, Adelė Miškinytė, Antanas Musteikis, Emilija Vaišnoraitė, Ona Ramanauskaitė, Juozas Inčirauskas, Stasys Buitvydas, Aleksandras Prokopjevas, Stasė Jakštonytė, Valė Tumienė, Elena Keraitė, Aleksas Šimelis, Vladas Ilčiukas, Aldona Liuimaitė, Vytautas Krugiškis, Vytautas Ruzgas, Juozas Veteikis, Ona Putrimaitė, Valė Kalytytė, Juozas Žibėnas, Balys Barysa, Vytautė Čipkutė, Emilija Musteikytė, Vytautas Jasiunevičius, Elena Tarulytė, Elena Labuckaitė, Marijona Ryliškytė, Jonas Graužinis, Bronius Dijokas, Vaclovas Viburys, Aleksas Pajeda, Jonas Tutinas, Vytautas Braukyla, Stasė Daujotytė, Bronė Šatkutė, Edvardas Švaikauskas, Elvyra Petrulionienė, Jonas Marganavičius, Balys Juodzevičius, Jonas Vanagas, Ona Leiputė, Elvyra Medinytė, Antanas Vaškelis, Valerija Pladaitė, Adelė Dūdėnaitė, Jeronimas Laurinėnas, Mykolas Balčiūnas, Alfonsas Pelėda, Emilija Godaitė, Paulina Gaidelytė, Antanas Dikmanas, Bronius Baliūnas, Bronius Judickas ir Eleonora Lauciūtė, Bronė Petronienė.
Balys Juodzevičius: Atsiminimai apie Slapstymąsi ir Partizanavimą
Balys Juodzevičius, gimęs 1927 m., pasakoja apie savo patirtį slapstantis ir partizanaujant.
„Turėjom 11,5 ha žemės. Buvau augalotas. Brolį Petrą, gimusį 1923 metais, skrebai paėmė. Antanas buvo 1915 metų ir slapstės. Juozapas buvo Vokietijoj darbuos. Antaną ir mane, tai pradėjau slapstytis. Mane suėmė Daugailių skrebai. Atvarė į Uteną. Pralaikė 6 savaites milicijos rūsy. Brolį Petrą buvo nuvežę į Vilnių, bet iš ten pabėgo. Grįžusį vėl suėmė. Policijos rūsy susitikom. Brolis Petras buvo mažesnis, liesesnis. 4 metais vyresnis, bet jį pripažino jaunesniu, o mane vyresniu. Mane išvežė į Vilnių. Varant per Aušros vartus, du pabėgo. Prabuvom 5-6 paras. Liko 1 užpalėnas ir 1 molėtiškis. Pabėgom, paskui mieste vėl susitikom. Žiūrim - ateina skrebai. Atvarė į miliciją. Išlaikė 3 paras. Gaižiūnų poligoną. Ten prabuvom 8 paras. Ruošiamės į pirtį. Išdavė raštelį be anspaudo ir paleido. 1945 m. gruodžio 23 d. beeinant į stotį, vėl sulaikė skrebai ir atvarė į dalinį. Nuėjau į Gaižiūnų geležinkelio stotį. Sutikau atvarant pulką žmonių. Kubiliuos sužinojau, kad mūsų namai iškonfiskuoti. Dirbom iš pusės žemę. 1948 m. užrašė ir mus. Tada išdavė ir pasą, ir karinį. Viesulas. Brolis Antanas buvo jau lagery. Petras ir aš. Bunkerį surado, bet tuščią. pas Gubertą Guigą užklupo partizanus."
Lietuvos partizanų apygardos
Malvina Gurkšnienė: Apie Partizanų Rėmimą ir Bunkerio Likimą
Malvina Gurkšnienė, gimusi 1914 m., pasakoja apie partizanų rėmimą ir bunkerio likimą.
„Gimiau Drobų kaime, Degučių valsčiuje. 1936 metais. Mano vyras Albertas Gurkšnys turėjo 12 hektarų žemės. Turėjom, sugyvenom gražiai, vienas kitam pikto žodžio nepasakėm. kariuomenėn nebuvo paimtas. Gasiūnas, bet partizanus rėmė beveik visi kaimo žmonės. Vytautas Miškinis, Edvardas ir Aleksas Juodvalkiai, Vajasiškio Alfonsas Dumbrava. Kiek vien Kubiliuos iššaudė! O Gaidžiai - kaip šventa žemė. svetimų nenušovė. Labai vieningi buvo. Antilgėj tai nušovė Adolfą Miškinį iš Papiliakalnės, dar Praną Vaitiekūną. Sirvydžių ruskiai mūsų labai nepuolė. Stučius. Nuskubėjau pranešt, o ten namie tik vaikai. Suradau tas aveles. Vaišnoraitė mane ir suvedė su partizanais. Buvom tada pas juos nuvažiavę. jų bunkeris, nežinau. Ne kartą Vajasiškin nešiau ir jų laikraštėlius. sugalvojo išsikast bunkerį. Kvailai buvo padaryta: visas kalnas dirvonuoja, o apie bunkerį suarta. Pranešėm tiems vyrams, jie ir išbėgo. Skrebai pabadė strypais ir tą bunkerį surado. pradėjo iš bunkerio mėtyt daiktus. Bunkery žmonių nebuvo. Rado tik šautuvus. Mėgino šaut, bet buožė atkrito. Parsivarė mane namo. Mane suėmė ir jau varys į Tauragnus. liepė vaikus prižiūrėt. Nuvarė į Tauragnus. „Kas bunkery buvo? Kas jį įrengė?" Reikėjo išsigint: nemačiau, nežinau... Sumušė, sudaužė kaip obuolį. Nuvarė į sandėliuką. Ruduo, šalta, vėjas pučia. Nei kam pasiskųsti. Guliu ir drebu susitraukus. tardymas, vėl mušimas.“
Antanas Vaškelis: Apie Partizanų Nepasiruošimą ir Ryšius su Aukščiausia Valdžia
Antanas Vaškelis, gimęs 1915 m., dalinasi savo įžvalgomis apie partizanų nepasiruošimą ir bandymus užmegzti ryšius su aukščiausia valdžia.
„Gimiau 1915 metais. Tauragnų valsčiuj, Stūglių kaime ir dirbau žemės ūky. mes į frontą niekas nėjom, tai reikėjo slėptis. daug, o netoli buvo Sirvydžių ir Stapšėnų kaimai - vieni rusai. organizacija, ryšio nėra... Manęs tas nežavėjo. Karišku atžvilgiu jie buvo nepasiruošę. be apsaugos, o šnipų jau buvo. Kada užpuola, daug mūsiškių žūsta. klausdavau: kokia jūsų programa? Ar jūs kariškai pasiruošit? katrie iš viso šautuvo rankoj neturėję. Jeigu pavojus, kaip jūs ginsitės? mes nežinom net, kaip ir taikyti. Nebuvo ir tvarkos. vieton, kitas kiton. Mat buvo du viršininkai. Na o šitie seka kaip avys. vadindavom, kažkoks kariškis buvęs, leitenantas. Stundžia buvo vietinis. jį patys partizanai nušovė. Jis norėjo mane priverst miškan eit, tai aš net pabėgau. Vadas jis buvo menkas: turėjo gal apie šimtą vyrų, o liko tiktai keletas. pradėjo labai gert. elgesys jau mum buvo nepriimtinas. taiklus, nes mes neturim tiekimo. Kiek mes terboj nešamės, tai tiek ir mūsų. Mums niekas daugiau neatneš. O rusam mašinom veža. taikliai šaudyt ir veltui šūvių neleist. neapsimoka dar. Per mažas mūsų kraštas. Aš taip supratau.“
Vaškelis taip pat pasakoja apie savo darbą pašte ir bandymus susisiekti su partizanų štabo viršininku. „šita špargalka važiavau Kaunan. Man baisiausia buvo pereit per saugumą. viską knisa iš šaknų - kas tu toks, kaip čia yr? saugumą, per komisiją, kai buvo „egzaminai" išlaikyti, tai pradėjau dirbt. Apklausė centriniam Kauno pašte. Ten buvo kambarys saugumo. sesers drauge. Išsišnekėjo. sesuo ir suveikė. Būč nesuėjęs. viršininkas, dokumentus atsiųsim..." O aš norėjau „žaliūtėn". dirbt - gink sviete, legalizuotis! Dabar dirbu tenai. žūsta. Mūsiškiai jokio ryšio neturi su niekuo. susirišau, nes butą nuomavau iš švietimo skyriaus vedėjo. mokytojai. Išgeria - atviresni. žmogus." Ir pradėjo šnekėt pirma apie save, bet aš dar bijau. sakau: sakyk, ar yra kur aukščiausia instancija, kad būt galima susižinot. Sako, gerai. sako, suvesiu. Na tai gaunu raštelį nuo jo. Ir sutariam: susitinkam Kaune, centriniam pašte. laiškam. Aš pagal nusakymų salėn įėjau, o jis jau vaikšto vaikšto. neprakalbėję pirma susijuokėm: iškart viskas atitiko pagal susitarimą. Sako, gerai. Tada išėjom Laisvės alėjon. Vaikščiojam. turi du pistoletus į kišenes įsikišęs. Sako, mane seka du jauni vyrai. Išsišnekėjom. Jis pasakė taip. Kovot su jais [rusų kareiviais] nėra prasmės. reikia slėptis kaip galima. slėptis, nepakenkiant kitiems. Yra tokių: sueina ir lošia kortom. Šnipai praneša. Atlekia kareiviai, partizanai išbėga, o žmones šaudo ir degina. Žodžiu, jis aiškino, kad reikia saugot ir kitus.“
Vaškelis taip pat mini kitus asmenis, susijusius su partizanų veikla, įskaitant teatro solistą ir mokytoją, kurie buvo įtraukti į jo bylą. „Jie patikėjo pažadais. Pasakyk viską, ir dovanosim. Paduok tuos, kurie klaidina. Jie ir išdavė mane. Tada mums duoda kailin. Sakau, paderinęs duosiuos kaktos viduriu - ir galas. protą: paminėjau žmones, kurių gyvenime nebuvo. parodymus. perduodu. Aš tik bijojau susitikt pažįstamų. dar nepasitikėjo, aš gi jiems nebuvau dirbęs. Suėmė mane darbe. Turėjau dokumentus, kad esu ligonis. Aiškinau, kad dirbu ir gydaus. Šiokio tokio darbo buvau gavęs pašte. skyriaus vedėjas mane lenkiškai truputį pamokė. Ir neblogai sekės. Ašiai per tardymus daug prišnekėjau, norėdamas laiko išlošt. Mat, jeigu kalbi, nemuša. Prirašė daug protokolų. teisingai, kaip iš tikrųjų buvo. Dieve, aplipdytas vata visas. Šitas pradėjo pasakot. Pradėjo kitaip sakyt. Reikia man prisipažint. bus neaišku, mane atveš čia, Tauragnuos, tada man bus galas. pasakiau, nes būtų ir mane mušę, ir jį mušę. kita bėda - ryšiai su Utena. dar „plėmai" kokie, sienos dažais kaip krauju aptaškytos, visur juoda. pamygo, jie nusileido, man rankas pririšę, pakėlė, suka ratu ir šveičia. Ir kelniotės nusmuko. pradėjau gal siusint. rūsy - šlapias, supiltas. ты постепенно подохнешь”(Ne, tu pamažu padvėsi). Vežiojo dar studentą Balį Bikelį. Dirbo jis mokykloj. Reikėjo rinktis: ar be garbės, ar be galvos. Jaunas vyras, mokslas jau beveik baigtas. Geriau pats nusižudė, bet kitų neišdavė. rado spaustuvę. Suėmė ten vieną ir įtaisė pasalą. Kas ateina, to ir nėr. Iš savo bylos dabar nežinau nė vieno. Visiems buvo duota po 25 metus. Man 10 metų paliko (ir dar pagal BK 17 str. 25 metus katorgos ir visus atskyrė.
Partizanaut darės vis sunkiau. Vienus pagavo, kitus nušovė. žuvo Šinkūno du sūnūs, dar Vaikšnoras, Kučinskas. Gyvų neliko nė vieno. O Milašius Mykolas kitus skundė. Jo žmona agitavo, kad vyrai eitų į frontą - bus geriau. Jo šeimą partizanai sušaudė. Kaltino ir mane. Mano sesuo buvo drąsi. Paklausė ir leitenantas, ką ji sako. Tas pasakė, išvertė. tegu įrodo. Ot, sako, ir įrodysiu. visa šeimyna. Aš, sakau, niekur nedalyvavau, nebuvau, aš įrodysiu. Pašto viršininko neužtenka. buvau. savaitėj važiuoja tarnybiniais reikalais į Kauną pinigų parsivežt. su šitais dokumentais, su seseria nueinam. Tai, sako, brolį pristatei? Pristačiau, sako. pažiūri... O Milašių susitikau dar prieš tai. Tai ką, sako, atsiradai? manęs. Taigi, sako, o ką aš žinau. Ir anas įėjo NKVD kambarin. Įšaukė mane. paklausinėjo ir paleido. Tik Ribakovas sako: „Ne dėl ligos ten būvi. pečiai platūs"... Aš juos mušdavau, o anys mus mušdavo. tai juos kampan suvarydavau. Ir sakau jam: „Gal daktarai geriau žino"... Mes buvom avys, anys buvo vilkai. Azijonas ir pasakė, kai mama paklausė, kaip dabar bus. Sako, va teip bus. Išsikask duobę, griūk pati ir lauk, kada žemėm apipils. Mažiau pergyvensi! Dar ir dabar čia tokia yr Aleksiejeva, Prokuroru vadinama. Sirvydžiuos suimtus žmones bulvių rūsy sumetę laikydavo. Norkūną užmušė. Smetonos laikais buvo agitatorius, komunistas. Agitavo ten Zizus, Semėnioką. Tėvas pats atsivertė. kunigą šaukė, ir viską. sugadino. Va Bajorų Linkiokas Kaziukas. kartu dirbom, žuvo važiuodamas motociklu. Jo brolis [Antanas] buvo studentas. Gaudavo pinigų ir ėjo mokslą. viskas kaip reikia, bet rūpi mums, kas gi už Maskvos. mokslus, rusų kalbą mokėjo gerai. kokių 50 kilometrų už miesto. Ir užeinam, sako, kolchozan. kaip, sakom, pas jus? pasaulio, taip gražiai apsirengę. O Linkų buvo visi broliai į kairę pakrypę. prakalbas sakydavo, ir Jonas prakalbas sakydavo. netikėkit, ką parodžia kine ir kas knygoj parašyta. Aš pats pamačiau gyvenimą. Partizanaudamas aš dar su Antanu susikirtau. žiūri, siela jo kokia. Šunio vietoj, sako, nugnybt, ir viskas. durnas. Gyvybės atimt mes neturim teisės, ne mes ją duodam. išdurnino. Tai aš jam sakau: Antanai, tu važinėjai raudonu dviračiu mitinguos. Nesikarščiuok. palaikė, pradėjo man plot, džiaugtis. paskui visą žiemą pas jį išmito, pas tą, kurį norėjo nušaut. saugojo juos baisiausiai. Pats man sakė. apynasriu, tas Graužinis klausia, kur einu. Tau, sako, žarnos reikia per gerklę ištraukt, o ne arklio. Bet pasakė pasakė, keršyt negerai. sirvydiškių atlyginimo: gal žemės duos ar tarnybą. Va tave išveš, tave išveš. visais pažintį turiu, tai išsuksiu. išsuksi, nei kitas. nes buvau katalikiško jaunimo pirmininku. 1941 m. išvežė Stundžios (vėliau partizano) šeimą. Laurinavičių šeimą - 4 brolius ir seserį. Vyrai žuvo visi. Tauragnų inteligentus vežė su pirmu Romanovo ir Ruzgo parašu. Romanovas buvo žydas, daktaras. Reikėdavo trijų parašų. Petravičiaus. Anas dar, sako, kur gyvas yra, tarnauja. komunistai. Baronėnai...“
Šie atsiminimai atspindi sudėtingą ir tragišką laikotarpį Utenos apylinkėse, kai žmonės stojo į kovą už laisvę, susidurdami su žiaurumu ir neteisybe.
| Asmuo | Gimimo metai | Gyvenamoji vieta | Svarbūs faktai |
|---|---|---|---|
| Balys Juodzevičius | 1927 | - | Slapstėsi, partizanavo, buvo suimtas, kalintas. |
| Malvina Gurkšnienė | 1914 | Drobų kaimas, Degučių valsčius | Rėmė partizanus, buvo suimta ir tardoma. |
| Antanas Vaškelis | 1915 | Stūglių kaimas, Tauragnų valsčius | Bandė užmegzti ryšius su partizanų vadovybe, dirbo pašte, buvo suimtas ir tardomas. |