Būsto tipas priklausė nuo gamtos sąlygų, socialinės struktūros ir kultūros tradicijų. Aptarsime, kaip senovės jakutų būstai atspindėjo jų gyvenimo būdą ir kultūrą.
Ankstyvieji Būstai
* Ankstyvojo paleolito žmonės dažniausiai gyveno kalnų urvuose ir olose.* Paleolito ir mezolito būstas buvo palapinės tipo, apskrito arba ovalaus plano.* Europos ir Azijos miškų zonoje apskrito plano būstus jau paleolite pradėta statyti iš įvairaus tankumo statmenų šulų, kurie būdavo išpinti šakomis ir apkrėsti moliu, su viduryje išgrįsta aikštele židiniui.
Neolito Būstai
Po paskutinio ledynmečio pasaulio klimatui atšilus imta kurti sėslias gyvenvietes.* Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių ir Vidurio Europoje neolito gyvenamieji pastatai dažniausiai keturkampiai, kartais su akmeniniais pamatais (Sesklas, Tesalija), jų karkasai iš rąstų, sienos glaistytos moliu, stogai plokšti (Çatal Hüyükas, Turkija), arba pastatų konstrukcija stulpinė, jie šiek tiek įleisti į žemę, su dvišlaičiu stogu (Achilėjas, Tesalija); židiniai dažniausiai buvo įrengiami kieme.* Rytų Europoje buvo paplitusios žeminės ir pusiau žeminės.* Vidurio ir Vakarų Europoje (ir Lietuvoje) statyti būstai buvo keturkampiai (6-8 m ilgio, 4-6 m pločio), stulpinės konstrukcijos, su atviru židiniu prie angos (Tolkmicko gyvenvietė, Lenkija, Šventoji, Palanga).* Sienos darytos iš pavienių arba dvigubų kuolų eilių. Tarpai užpildyti gulsčiomis kartimis ir šakomis, samanomis.* Stogas keturšlaitis arba dvišlaitis, rėmėsi į pėdžių eilę statinio viduje. Stogo paklotas darytas iš eglių mauknų, dengtas nendrėmis arba velėna.* Be keturkampių, iki bronzos amžiaus statyti ir ovalūs pėdinės konstrukcijos būstai (Samantonių stovyklavietė), jų sienos pintos žabais ir iš abiejų pusių apkrėstos moliu.* Šiaudų ir mauknų stogą laikė būsto viduje į žemę įkastos dvi storos pėdžios, ant kurių pašelmenyje gulėjo permetinis rąstas gegnėms užkabinti.* Vėliau apskrito ar ovalaus plano dažniausiai buvo tik kulto pastatai; jų liekanų randama piliakalniuose.* Vėlyvajame neolite pradėta statyti ilgus, kelių patalpų būstus su giliau įleista asla ir dvigubų šulų eilių sienomis. Židiniai buvo įrengiami visose patalpose, dažniausiai duobėse. Tokių būstų (tik židiniai apdėti akmenimis) randama ir ankstyvuosiuose piliakalniuose.* Paskutiniais amžiais pr. Kr. ir pirmo tūkstantmečio pirmaisiais amžiais patalpos kampe iš akmenų pradėta mūryti primityvias krosnis (Kernavė).* Pradėjus naudoti metalinius darbo įrankius (kirvį ir kaltą) pastatų konstrukcija tobulėjo, sudėtingesnis tapo ir būsto dalių apdorojimas, sienas pradėta ręsti iš gulstinių rąstų.
Unbelievable Life of Nomads Surviving –71°C in the Arctic Tundra | Yakutia
Jakutų Būstas
Jakutai (savivardis sacha) yra Azijos tauta, gyvenanti daugiausia Jakutijoje, Rusijos Federacijoje. 21 amžiaus pradžioje jų buvo apie 400 000. Jų kalba - jakutų kalba.
Tradiciniai Amatai
Jakutai garsėjo savo amatais:* Medienos apdirbimas* Tošies apdirbimas* Kailio apdirbimas* Odos apdirbimas* Metalų (geležies, sidabro, vario) apdirbimas* Lipdytinė keramika
Gyvenvietės
* Žiemos gyvenvietės buvo netoli šienavimo vietų, jas sudarė 1-3 jurtos.* Vasara - netoli ganyklų, jas sudarė iki 10 jurtų.
Žieminė Jurta
Žieminė jurta buvo nuolaidžiomis plonų rastų sienomis, ręstinio karkaso dengta žemu dvišlaičiu stogu. Sienos iš vidaus buvo aptepamos su mėšlu sumaišytu moliu. Būstas statytas orientuotas į pasaulio šalis: įėjimas į rytus, langai - į pietus ir vakarus. Vasarinės jurtos mažai kuo skyrėsi nuo žieminių.
| Elementas | Aprašymas || :---------------- | :------------------------------------------------------------------------------ || Sienos | Nuolaidžios, plonų rastų || Stogas | Ręstinio karkaso, žemas, dvišlaitis || Apdaila | Sienos aptepamos moliu, sumaišytu su mėšlu || Orientacija | Įėjimas į rytus, langai į pietus ir vakarus || Sezoniškumas | Vasarinės jurtos mažai skyrėsi nuo žieminių |Tradiciniai Drabužiai
Tradiciniai vyriški ir moteriški drabužiai:* Trumpos odinės kelnės* Kailinis pilvaraištis* Vieneilis durtinys (žiemą - kailinis, vasarą - iš arklio ar karvės odos plauku į vidų; turtingieji turėjo iš audinio pasiūtų durtinių).Šeima - mažoji.
Istorija
Jakutai susidarė Sibiro taigos autochtonams evenams, evenkams ir tungusams susimaišius su 10-13 amžiuje čia atsikrausčiusiomis tiurkų-mongolų gentimis. 17 amžiaus pradžioje Rusija užgrobė jakutų gyvenamąją teritoriją. 17 amžiuje susiformavo jakutų tauta. 19 amžiaus pradžioje sukurti jakutų kalbos rašmenys, 20 amžiaus pradžioje atsirado jakutų inteligentija. Nuo 19 amžiaus vidurio (jakutų gyvenamose teritorijose atradus aukso ir kitų naudingų iškasenų, 19 amžiaus pabaigoje-20 amžiaus pradžioje planuojant plėtoti Sibiro geležinkelių tinklą) prasidėjo intensyvi rusų ir rusakalbių kolonizacija, jakutus imta persekioti, 20 amžiaus 3 dešimtmečio antroje pusėje-4 dešimtmetyje jie patyrė sovietų valdžios represijų (tik 20 amžiaus 7 dešimtmetyje tauta pradėjo atsigauti).
tags:
#senoves #jakutu #bustas