Senų medinių namų pamatų stiprinimo būdai

Lietuvoje mediniai namai visada buvo daugiau nei tik pastatai - jie mena kelias kartas, pasakoja šeimos istorijas ir suteikia ypatingą jaukumą. Tačiau laikas šiems statiniams negailestingas: medis dėvisi, dažai blunka, šiluma išgaruoja per senus tarpus. Būtent todėl medinių namų renovacija tapo ne tik aktuali, bet ir būtina.

Medinis namas - kultūros paveldo dalis.

Antro aukšto įrengimas: nuo ko pradėti?

Tarkime, savininkas turi vienaukštį sodo namelį, vasarnamį, sodybą, bet po kelių metų nusprendė papildomai pristatyti antrą aukštą. Yra 2 pagrindiniai variantai, kaip padidinti namo aukštį - mansarda ir pilnavertė patalpa. Mansardos atveju patalpa su inžinerinėmis komunikacijomis įrengiama po esamu stogu. Pilnavertės patalpos atveju - išmontuojant esamą stogą, statant visas sienas su langais ir nauju stogu.

Be to, pačioje projekto pradžioje, reikia apsispręsti, kokio tipo bus laiptinė į antrą aukštą, jungianti viršutinę ir apatinę patalpas, ir kokioje vietoje ji bus įrengta. Vieno ar kito varianto pasirinkimas priklauso nuo pastato pirmo aukšto ir pamatų medžiagos stiprumo ir tipo.

Pagal naują Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 "Statinių klasifikavimas" sodo namelis, vasarnamis ar sodyba, kurių plotas neviršija 50 m², o aukštis neviršija 5 m, priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių. Kadangi naujo aukšto pristatymas ant esamo pastato yra laikomas statinio rekonstravimu arba perstatymu, kitas Statybų techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 numato atvejus, kai būtina gauti leidimą tokiems statybų darbams.

3 priedo punkte 2.1 nurodyta, kad leidimas reikalingas, jeigu I grupės nesudėtingas statinys stovi kultūros paveldo objekto teritorijoje, “Natura 2000” zonoje, mieste, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą.

Antro aukšto pristatymas ne mansardos, o pilnavertės patalpos pavidalu turėtų prasidėti tik po kompetentingos profesionalios ekspertizės ir tyrimų. Būtina įvertinti:

• Kokia yra laikančiųjų konstrukcijų būklė?
• Reikalingų sąnaudų apskaičiavimas medžiagoms, įrangai, įrankiams, darbininkams ir kt.

Inžineriniame ekspertiniame vertinime turi būti pateikta informacija apie pastato pamatų ir laikančiųjų elementų techninę būklę, apie laikančiųjų konstrukcijų patvarumo atsargą ir saugos ribą, apie galimus pamatų ir konstrukcijos laikančiųjų elementų stiprinimo variantus.

Po ekspertizės jūsų rankose bus visas dokumentų paketas:

• statinio apžiūros aktai;
• techninė ataskaita;
• pastato techninės būklės pasas.

Taip pat bus pateiktos raštiškos rekomendacijos dėl esamų defektų šalinimo ir tolesnės pastato eksploatacijos, paaiškinimai dėl rekonstrukcijos galimybės/negalimumo.

Remdamiesi gautais dokumentais, skaičiavimais ir rekomendacijomis, galite pradėti namo 2-o aukšto įrengimo projektą. Ekspertizės užsakymas ir rekonstrukcijos projektas yra būtini. Projekte turi būti pateikta visa techninė informacija: nuo pamatų sutvirtinimo būdo iki fasado rekonstrukcijos.

Pamatų stiprinimo būdai

Pamatai stiprinami įvairiais būdais, priklausomai nuo namo tipo ir medžiagos, iš kurios jis pastatytas. Mediniams pastatams pamatai keičiami iš dalies arba visiškai. Mūriniams ir betoniniams namams pamatai sustiprinami armuojančiomis juostomis - tokiu atveju aplink namo perimetrą iškasama tranšėja, o esamas pamatas tampa tranšėjos vidine siena. Įrengiami klojiniai ir armatūra, pilamas betonas.

Šio būdo trūkumas - galimas namo suslūgimas vėliau. Todėl patį 2-o aukšto pristatymą galima bus pradėti tik po 1 metų.

Jeigu neįmanoma sustiprinti senų pamatų ir pastato laikančiųjų elementų, jie "iškraunami" naudojant išorinį arba vidinį karkasą. Išorinis karkasas susideda iš atramų - kolonų arba polių išdėstytų palei pastato perimetrą, sumontuotų ant specialiai joms įrengto pamato. Būtent šios atramos atlaikys visą naujo aukšto apkrovą. Vidinis karkasas (taip pat ant atskirų pamatų) statomas namo viduje.

Norint statyti antrą aukštą ne kaip mansardą su nuožulniomis sienomis, o kaip pilnavertę patalpą, reikės pastatyti stačias kapitalines sienas. Dažniausia statybai pasirenkamas lengvas variantas, pavyzdžiui, jeigu namo apačia mūrinė ar blokinė, tai antras aukštas statomas karkasinis arba iš tašo medienos.

Pasirenkama, atsižvelgiant į namo pirmo aukšto ypatumus. Pavyzdžiui, jeigu pirmas aukštas yra medinis, tuomet antro aukšto įrengimas iš plytų, betono ar gelžbetonio jokiu būdu neįmanomas. Užtat karkasinės technologijos naudojimas šiuo atveju bus labiau pagrįstas. Kadangi tai nesudarys didelės apkrovos tiek apačios sienoms, tiek pamatams.

Stogo įrengimas ir fasado apdaila

Toliau seka:

• Esamo stogo demontavimas.
• Grebėstų montavimas, stogo šiluminės izoliacinės ir stogo dangos klojimas.

Antram karkasinės konstrukcijos aukštui (jei pamatai buvo sustiprinti minimaliai), tinka tik lengvos stogo dangos medžiagos. Metalinės stogo dangos, skardos ir metalinės čerpės taip pat turi mažą svorį (apie 4-6 kg/m²). Lanksčios ir bituminės čerpės ant ištisinių grebėstų sveria apie 6 kg/m².

Pabaigoje - išorinių fasadinių sienų apkalimas-apsiuvimas, naudojant lakštines medžiagas (OSB, garo ir šilumos izoliacija, sandarinimo plokštės). Taip pat svarbu nepamiršti lietaus vandens nuvedimo latakų montavimą, lietaus kanalizacijos ir drenažo sistemos lietaus vandeniui nuleisti.

Dažniausios problemos senų medinių namų konstrukcijose

• Sienų ir stogo šilumos nuostoliai
• Medienos pažeidimai ir grybelis
• Pamato nusėdimas ir konstrukcijų deformacijos

Stogo remontas - svarbus renovacijos etapas.

Kokią izoliaciją rinktis medinio namo renovacijai

Tinkama izoliacija - vienas svarbiausių sėkmingos renovacijos žingsnių. Nuo jos priklauso ne tik namo šilumos išsaugojimas, bet ir visos konstrukcijos „kvėpavimas“. Šiuolaikiniai specialistai pabrėžia, kad ne visos izoliacijos rūšys tinka medienai. Sintetinės medžiagos, tokios kaip poliuretano putos ar polistirenas, gali užrakinti drėgmę konstrukcijoje ir sukelti pelėsio atsiradimą.

Mineralinė vata išlieka viena populiariausių izoliacijos rūšių. Ji pasižymi geru garų pralaidumu, todėl tinka mediniams namams, kurie natūraliai sugeria ir išskiria drėgmę.

Jei siekiama tvarumo ir natūralumo, verta atkreipti dėmesį į ekologines izoliacines medžiagas:

• Celiuliozės vata - gaminama iš perdirbto popieriaus, prisotinto boro druskomis, todėl yra atspari ugniai ir kenkėjams. Ji idealiai tinka senų namų sienoms ir perdangoms.
• Kanapių pluoštas - pasižymi puikiomis šilumos ir garso izoliacijos savybėmis. Kanapės auginamos be pesticidų, todėl tai itin draugiškas aplinkai pasirinkimas.
• Medvilnės pluoštas - švelni, elastinga ir patvari medžiaga, dažnai naudojama vidaus pertvaroms.

Švedijoje ir Norvegijoje daugiau nei 70 % medinių pastatų šiltinami ekologiškomis medžiagomis. Populiariausia - celiuliozė ir kanapių pluoštas. Tai ne tik aplinkai draugiškas, bet ir praktiškas sprendimas, nes šios medžiagos natūraliai reguliuoja drėgmės lygį.

Energinio efektyvumo reikalavimai

Europos Sąjungos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo (EPBD) nurodo, kad iki 2030 m. visi gyvenamieji pastatai turi būti beveik nulinės energijos vartojimo. Lietuvoje ši direktyva įgyvendinama etapais, todėl renovuojant seną medinį namą, reikia atsižvelgti į šiuos reikalavimus.

Mediniai namai turi savitą mikroklimatą, todėl jų renovacija reikalauja subalansuoto sprendimo. Griežtas sandarinimas be vėdinimo gali sukelti drėgmės kaupimąsi ir konstrukcijų puvimą.

Energinių klasių palyginimas

Ši lentelė aiškiai parodo, kad net ir senas medinis namas, atnaujintas naudojant kvėpuojančias medžiagas ir gerai suplanuotą vėdinimą, gali pasiekti A energinio naudingumo klasę.

Energetinio naudingumo sertifikatas - svarbus renovacijos dokumentas.

tags: #senu #medinio #namo #pamatu #sutvirtinimas