Čiukčių Jaranga: Tradicinis Būstas Atšiaurioms Arkties Sąlygoms

Čiukčiai (savivardis lygjoravetljan) - Azijos tauta, gyvenanti Rusijos Federacijos Čiukčių ir Koriakų autonominėse apygardose bei Jakutijoje. Iš viso Rusijos Federacijoje gyvena apie 15 000 čiukčių. Jie kalba čiukčių ir rusų kalbomis, dauguma išpažįsta stačiatikių tikėjimą, dalis - tradicinius tikėjimus.

Pagal tradicinius verslus čiukčiai skiriami į dvi pagrindines grupes:

  • Tundros klajokliai elnių augintojai (čiavšu)
  • Pajūrio sėslūs jūrinių gyvūnų medžiotojai (ankalyn)

Šios dvi grupės turi skirtingus gyvenimo būdus, kurie atsispindi ir jų būstuose.

Tradicinis čiukčių gyvenamasis būstas yra vadinamas jaranga. Jaranga - tai palapinės tipo būstas, pritaikytas prie atšiaurių Arkties sąlygų ir klajokliško gyvenimo būdo. Jarangos konstrukcija ir medžiagos priklauso nuo to, ar ją naudoja elnių augintojai, ar jūrų medžiotojai.

Čiukčių jaranga

Jaranga: Konstrukcija ir Medžiagos

Jaranga susideda iš karkaso, dengto elnių kailiais arba vėplių oda. Karkasas dažniausiai gaminamas iš medinių stulpų, o viršus dengiamas keliais sluoksniais kailių arba odos, kad būtų apsaugotas nuo vėjo ir šalčio.

Tundros čiukčių, kurie klajoja su elnių bandomis, jarangos yra lengvai surenkamos ir išardomos. Jie naudoja elnių kailius, kurie yra lengvi ir gerai izoliuoja šilumą.

Pajūrio čiukčiai, kurie gyvena sėsliau, naudoja vėplių odą, kuri yra tvirtesnė ir atsparesnė drėgmei.

Jaranga: Vidaus Išplanavimas

Jaranga viduje yra padalinta į kelias zonas. Centrinėje dalyje yra židinys, skirtas šildymui ir maisto gaminimui. Aplink židinį įrengiamos miegamosios vietos, padengtos kailiais. Taip pat jarangoje yra vietos daiktams ir įrankiams laikyti.

Svarbu paminėti, kad jaranga ne tik suteikia pastogę, bet ir yra svarbi socialinė erdvė. Čia šeima leidžia laiką kartu, dalinasi istorijomis ir tradicijomis.

Jaranga: Pritaikymas Prie Gyvenimo Būdo

Jaranga puikiai pritaikyta prie čiukčių gyvenimo būdo. Klajokliams elnių augintojams jaranga leidžia lengvai keisti gyvenamąją vietą, sekant elnių bandomis. Pajūrio medžiotojams jaranga suteikia patikimą pastogę atšiauriomis sąlygomis.

Be to, jaranga atspindi čiukčių kultūrą ir tradicijas. Jos konstrukcija ir vidaus išplanavimas yra perduodami iš kartos į kartą, išsaugant senovinius amatus ir žinias.

Čiukčių šeima jarangoje

Jaranga: konstrukcija ir ypatybės

  • Karkasas: Mediniai stulpai, sujungti virvėmis arba odiniais dirželiais.
  • Danga: Elnių kailiai arba specialus audeklas, užtikrinantis šilumos izoliaciją ir apsaugą nuo vėjo bei sniego.
  • Forma: Kūgio arba kupolo formos, kad būtų atspari vėjui ir sniego apkrovai.
  • Vidinis išplanavimas: Padalintas į atskiras zonas: miegamąją, virtuvės ir sandėliavimo.

Jaranga yra ne tik pastogė, bet ir šeimos centras, kuriame vyksta kasdienis gyvenimas, gaminamas maistas, auginami vaikai ir saugomos tradicijos.

19 a. Čiukčiai - viena iš nedaugelio Šiaurės tautų, išlaikiusių savo tradicinę kultūrą ir gyvenimo būdą. Jų kilnojamas būstas, vadinamas jaranga, yra ne tik pastogė, bet ir svarbi kultūros dalis, atspindinti jų prisitaikymą prie atšiaurių Arkties sąlygų.

Čiukčių šeima prie jarangos. Šaltinis: Wikipedia

Tikriausiai esate girdėję legendą apie tai, jog čiukčiai ir eskimai, jei svečias į jų jarangą (toks kilnojamas būstas) užsuka, būna keistai, bet pamaloninamas: šeimininkas į patalą su svečiu paguldo ir savo žmoną. Ir tai nėra legenda. Tai - būtinybė ir galimybė pritraukti giminėn „šviežio kraujo“, nes čiukčių likę vos 14 tūkst. Panašų „vienos nakties“ vedybų receptą praktikuoja ir kai kurios eskimų bei Tibeto gentys. (Papildoma informacija: eskimai nesupyks, jei ir juos čiukčiais pavadinsite. Mat „eskimas“ - tai valgantis žalią mėsą, o „čiukčis“ - turtingas elnių).

tags: #siaurieciu #bustas #baranga