Grindys yra svarbi pastato atitvara, per kurią patiriami ne tik šilumos, bet ir finansiniai nuostoliai. Šaltos grindys ženkliai sumažina komforto lygį, todėl tinkamas grindų įrengimas ir apšiltinimas yra būtinas.
Dažniausiai grindys įrengiamos ant grunto ir apšiltinamos polistireniniu putplasčiu. Grindys ant grunto turi tenkinti esminius statinio reikalavimus, taip pat šiluminius bei mechaninius. Projektuojant grindis turi būti atsižvelgiama į pastato grindų eksploatacines sąlygas.
Priklausomai nuo pastato paskirties ir poreikių galimi įvairūs konstrukcinių sprendimų variantai. Individualiai projektuojamų grindų konstrukcijose kai kurių nurodytų sluoksnių gali ir nebūti arba jie gali būti kitokie.
Aptarsime grindų ant grunto paruošimą šiltinimui ir apšiltinimą.
Dažniausiai įrengiant grindų „sumuštinį" užtenka nuimti paviršinį gruntą, sutankinti ir ant jo papildomai užpilti 10-15 cm skaldos ar žvyro. Žvyro sluoksnio storis priklauso nuo grunto sudėties. Lengviems, durpingiems gruntams gali būti pilamas iki 50-60 cm žvyro sluoksnis, tvirtiems priemoliams pakaks 10-15 cm žvyro. Žvyras išlyginamas sutankinant. Pagrindo sutankinimo kokybė vertinama pagal pagrindo sutankinimo koeficientą.
Idealiausia, kai viršutinis grindų sluoksnis yra apie 10 cm pakilęs virš pamato. Žinoma svarbu apšiltinti ir pamatą, bent jau iš išorės ir apačios. Kai kas šilumos izoliacijos sluoksnį deda ir iš pamatų vidaus. A++ klasės namui jau rekomenduojamas pamato šiltinimas ir iš vidaus.
Ant sutankinto žvyro klojama geotekstilė arba hidroizoliuojanti plėvelė apsauganti viršutinius šiltinimo sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo. Dažniausiai naudojama stabilizuota 200 mikronų storio polietileno plėvelė.
Dar viena svarbi paruošiamoji grindų šiltinimo detalė - izoliuojanti tarpinė arba termoizoliacijos juosta grindų ir sienos sandūroje, atliekanti šilumos ir garso izoliacijos funkcijas, garso izoliacija reikalinga jei grindys įrengiamos ant tarpaukštinės perdangos. Perimetrinė termoizoliacija sujungta su grindų šiltinimo sluoksniu.
Jeigu duše bus vandens surinkimo trapas, šiltinant grindis reikia įrengti grindų nuolydį. Nuolydžio dydį apsprendžia grindų danga. Nuolydžiai į latakus ir kanalus formuojami betono sluoksniu ir, atsižvelgiant į naudojamas medžiagas, turi būti ne mažesni už nurodytuosius.
Polistireninis putplastis - efektyvi ir tvirta termoizoliacinė medžiaga, atlaikanti dideles apkrovas, ilgaamžė, neįgerianti drėgmės, nekeičianti savo izoliacinių ir fizikinių savybių per visą tarnavimo konstrukcijoje laikotarpį. UAB „Kauno šilas" gamina baltojo polistireno plokštes Šiloporas ir pilkas putplasčio plokštes Šiloporas Neo. Pilkasis putplastis, paprastai kalbant, yra šiltesnis.
Jeigu lyginsime šilumos laidumo koeficientus, tai, pavyzdžiui, baltojo putplasčio Šiloporas EPS70 jis yra 0,032, o pilkojo Šiloporas EPS 80N - 0,031. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skirtumas nežymus, tačiau skaičiuojant energinį efektyvumą tai turi didelę reikšmę.
Ant Šiloporas putplasčio pakuočių nurodomas putplasčio tipas ir atsparumas gniuždymui, kurį rodo skaičius prie putplasčio tipo - pavyzdžiui, EPS 70, EPS 100. Putplastis grindims šiltinti parenkamas pagal numatomas apkrovas. EPS 70 tinkamas esant grindų apkrovai iki 2100 kg/kv.m. Maksimali leistina apkrova EPS 100 putplasčiui - iki 3000 kg/kv.m.
Grindims virš grunto su šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu, kai apkrova į grindų paviršių vidutinė (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose) irgi naudotinas EPS 70 (tinka Šiloporas EPS 70 arba Šiloporas Neo EPS 70N). Šildomoms grindims gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose naudotinas Šiloporas EPS 80 arba Šiloporas Neo EPS 80N. Grindims virš grunto su šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu, kai apkrova į grindų paviršių ypatingai didelė (knygų saugyklos, archyvai, pramonės įmonės, automobilių parkavimo aikštelės, baseinai, grindims šaldytuvuose, maisto saugyklose) naudotinas Šiloporas EPS 200.
Polistireninio putplasčio sluoksnio storis priklauso nuo numatomos pastato energinio efektyvumo klasės. Norint pasiekti A++ energinį efektyvumą šiluminė varža gyvenamiesiems pastatams turi būti apie 8,3 kv.m K/W. Tokiai šiluminei varžai pasiekti reikalingas 30-40 centimetrų polistireninio putplasčio sluoksnis.
Ką svarbu žinoti apie A++ klasės namus
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujai statomiems pastatams privaloma A++ energinio naudingumo klasė. A++ klasės namai privalo būti šiltesni, sienos ir stogas išgauti didesnę šiluminę varžą, arba mažesnį šiluminį laidumą. Ir tai yra numatoma namo projekte.
Statant siūlome rinktis didesnės šiluminės varžos sienas, kurios labai nedaug pabrangina namo statybą, tačiau užtikrina, kad Jūsų namas netaps morališkai pasenęs jau po 1 metų. Didėjanti šiluminė varža dažnai tolygi storėjančiai sienai ir stogui, dėl ko neefektyviai išnaudojamas užstatomas namo plotas, nes storos atitvaros atima gyvenamąjį plotą arba didina lauko apdailos plotą, t.y. brangina namą. Šią situaciją lengviausiai išspręsti renkantis medinės karkasinės konstrukcijos namą, kai šiltinamoji medžiaga dedasi į konstrukcijos vidų, o ne ant laikančios blokelių konstrukcijos.
Nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai gali visiškai sugadinti bet kokio namo šiluminę izoliaciją ir kardinaliai padidinti eksploatacijos išlaidas. Sudėtingiausiai sandarinamos vietos yra namo sienų ir grindų kampai, sienų ir stogo sandūra, lango ir sienos sandūra.
Rekuperacijos sistema - tai taipogi būtina naujakurių investicijos dalis. Tam, kad sveikai jaustis patalpoje, per valandą turi pasikeisti pusė joje esančio oro. Jei vėdinsitės atidarę langus - energijos nuostoliai bus ženklūs, šildymo išlaidos didelės, o energijos suvartojimo poreikis jokiu būdu nebeatitiks nei A, nei A++ klasei privalomo energijos poreikio. Rekuperacinė sistema naudoja elektros energiją, tačiau ji grąžina iki 90 proc. šiluminės energijos, kas padeda sumažinti šildymo išlaidas.
Langai ir durys - dažniausias ir didžiausias šilumos nuostolių šaltinis, todėl nepagailėkite laiko renkantis langų gamintoją, kuris užtikrintų minimalų langų šilumos laidumą. Ypatingą dėmesį kreipkite į langų montavimą bei sandarinimą.
Žmonės tampa išmintingesni ir taupesni rinkdamiesi energetiškai efektyvius kokybiškus būstus ir optimizuoja gyvenamųjų patalpų plotus. Taip atsisakoma nereikalingų kvadratinių metrų, o sutaupytos lėšos skiriamos būsto efektyvumo didinimui.
| Energinė klasė | Šildymo energijos suvartojimas 1 kv.m. per 1 metus |
|---|---|
| B klasė | Nuo 119 kWh/m²a |
| A klasė | Apie 46,5 kWh/m²a |
| A+ klasė | Apie 34,7 kWh/m²a |
| A++ klasė | Apie 25,7 kWh/m²a |
| Pasyvus namas | Apie 15 kWh/m²a |
Kas įtakoja pastato energinį efektyvumą?
Pastato energinis efektyvumas priklauso nuo:
- Pastato sandarumo lygio;
- Atitvarų šiluminės varžos;
- Langų ir durų šiluminės varžos;
- Langų ir durų orinio laidžio klasės;
- Langų kiekio;
- Durų kiekio į lauką ir nešildomas patalpas;
- Šilumos tiltelių;
- Vėdinimo sistemos parinkimo;
- Karšto vandens ruošimo sistemos parinkimo;
- Šildymo sistemos parinkimo;
- Pastato aukštingumo.
Grindų paruošimas betonavimui Nr.2 Lyginam pagrindą, klojam XPS, vamzdžius, armatūrą, šildymą,
Reikalavimai pastato atitvaroms ir šilumos tilteliams
Mažai energijos naudojančių A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficiento UN(A), UN(A+) ir UN(A++) (W/(m2K)) vertės:
| Atitvaros rūšis | A klasės gyvenamieji pastatai | A+ klasės gyvenamieji pastatai | A++ klasės gyvenamieji pastatai |
|---|---|---|---|
| Stogai | 0,10*K | 0,09*K | 0,08*K |
| Perdangos, kurios ribojasi su išore | |||
| Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu | 0,14*K | 0,12*K | 0,10*K |
| Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių | |||
| Sienos | 0,12*K | 0,11*K | 0,10*K |
| Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros | 1,00*K | 0,85*K | 0,70*K |
| Durys, vartai | 1,00*K | 0,85*K | 0,70*K |